Sveiki,
Biržų herbas – tai
išskirtinis miesto ir rajono heraldinis atributas, atspindintis galingosios Radvilų
giminės įtaką ir karinę šlovę. Herbo auksiniame lauke pavaizduota ant rudo
koto plevėsuojanti sidabrinė vėliava su juodu ereliu, kurio kojos ir snapas yra
auksiniai, o nagai – sidabriniai. Visą skydą juosia žalias laurų vainikas. Ši
unikali kompozicija pabrėžia Biržų-Dubingių atšakos Radvilų kunigaikštišką
kilmę ir išskirtinę Biržų kunigaikštystės reikšmę visoje Lietuvos Didžiojoje
Kunigaikštystėje.
Biržai, kaip miestas, savo herbą su Magdeburgo
teisėmis gavo 1589 m. iš karaliaus Zigmanto Vazos. Vėliau, 1642 m. kovo
27 d., karalius Vladislovas Vaza patvirtino savivaldos teises, o
galingasis kunigaikštis Jonušas Radvila patvirtino privilegijos nuorašą,
kuriame buvo pavaizduotas puošnus miesto herbas. Istorikai teigia, kad tai
vienas įspūdingiausių herbo nuorašų Lietuvos miestų istorijoje.
Deja, istorija buvo permaininga. 1792 m. birželio 12
d. karalius Stanislovas Augustas suteikė Biržams naują privilegiją su
herbu, kuris buvo tiksli Kėdainių herbo kopija. Šis herbas neišliko. Dabartinis
Biržų herbas, atkurtas pagal istorinius šaltinius ir geriausias heraldikos
tradicijas, buvo patvirtintas 1997 m. lapkričio 6 d. Prezidento dekretu Nr.
1443. Jo autoriumi laikomas dailininkas Arvydas Každailis, kuris specializavosi
kuriant ir atkuriant Lietuvos miestų heraldiką. Herbo simboliai, ypač unikalus
laurų vainikas, pabrėžia Biržų išskirtinumą ir istorinę svarbą.
2001 metais Lietuvos paštas išleido Biržų herbo
atvaizdo pašto ženklą.
Maištinga Siela

