Filmas: "Prakaituok! / "Sweat"

Sveiki, skaitytojai,

Lenkų kinas valdo! Kaskart eidamas į lenkų kiną, žinau, kad bus arba gerai, arba tik labai gerai. Šįkart tą lenkų filmą, pavadinimu „Prakaituok!“ (angl. Sweat) (2020), režisavo švedų režisierius Magnus von Horn – pastarojo filmas įtrauktas į Scanoramos pagrindinę programą iš serijos „privalai pamatyti“. Istorija pasakoja apie jauną internetinę žvaigždę Silviją, kuri yra sporto trenerė, turi 600 tūkstančių savo nuolatinių sekėjų, o jos kiekvienas veiksmas yra suplanuojamas ir publikuojamas tam, kad patiktų žmonėms, užsakovams ir leistų pašaliniams nuolat žavėtis. Neslėpsiu, tai iš tikrųjų primena gryną ir nuoširdžią prostituciją šiais populiariais influencerių laikais, atvirą savęs pardavinėjimą, kuriuo dar ir žavimasi.

Atsitinka taip, kad Silvija pasidalina viena graudžia, nelabai kitus įkvepiančia žinute apie savo vienatvę ir ji sulaukia tam tikro pasipriešinimo: kaip tokia sveika, populiari, aktyvi gali skųstis gyvenimu? Iš esmės filmas pasakoja apie dirbtinį žmogaus laimės projektavimą viešojoje erdvėje ir internete, kuris absoliučiai neatitinka realybės. Filme Silvijos vienatvę neišsemiama ir jeigu ne šuo Džeksonas, manytume, kad Silvija absoliučiai išprotėtų nuo pastangų būti tobula, matoma ir populiari be jokio žmogiškojo švelnaus palaikymo iš šalies.

Smagu, kad scenarijus nevaizdavo paties pigiausio varianto – pasikėlusios ir nesveikai nužmogėjusios nuo populiarumo divos, kuriai viskas vienodai. Kino kūrėjai užgriebė gyvąjį į pašalį nustumtą žmogų, pasislėpusį po dirbtinomis grimasomis, po šiuolaikinio linksmintojo klouno kauke. Nepaprastas lenkų aktorės Magdalenos Kolesnik vaidmuo – didelėmis žydromis akytėmis „išnešiojo“ visą filmą tą Silvijoa įtampą, skausmą ir vienatvę. Daugelyje scenų atrodo, kad dar truputis ir Silvija iš tikrųjų kris kniūbsčia nuo pervargimo, atrodo, kad ją darbas ir pastangos tuojau pribaigs. Tačiau režisieriui pavyko išlaikyti balansą tarp darbo ir dar esančio žmogiškumo. Mergina jaučia nepaprastą motinos panieką ir šaltumą, atrodo, kad ji nėra ir niekada nebuvo mamos mylima, ji bando užmegzti santykius su seksualiu sportišku vyruku, tačiau anas nori iš jos tik sekso. Incidentas su kieme esančiu jos persekiotoju galutinai parodo, kokia žmogiška yra Silvija ir kad jai absoliučiai netinka sužvaigždėjusios divos tapatybė...

Iš tikrųjų filmas labai geras ir vykęs. Daugelis, kurie svajoja apie milijonus peržiūrų savo YouTube kanale, manau, turėtų pažiūrėti šį filmą. O juk gyvenime dažnai būna taip, kad gaudami to, ko visada trokštame, mus tiesiog sunaikina iš vidaus. Populiarumas ir matomumas, gerbėjų sekimas Silvijai buvo tik psichologinis akumuliatorius, jog ji šiam pasaulyje yra mylima ir reikalinga, ko niekada negavo gyvendama su mama. Kompensuodami savo trūkumus populiarumu, apsivalgymu, alkoholiu ar kitais būdais, mes vis dar tikime, kad pasaulis vienaip ar kitaip iš išorės turi atliepti ir paliudyti, jog esame reikalingi. Labai patiko šis filmas.

Mano įvertinimas: 9/10

IMDb:6.8

 

Nuoroda į Scanoramą ČIA.

Jūsų Maištinga Siela 

Filmas: "Trys spalvos: Balta" / "Trois couleurs: Blanc" / "Three Colors: White"

Sveiki visi,

Pagaliau pamačiau antrąją trilogijos dalį „Trys spalvos: Balta“ (Three Colors: White) (1994). Po „Mėlynos“ liaupsių ilgai verčiausi pasižiūrėti „Baltą“, tačiau vis atidėliojau, tačiau prisiverčiau aną vakarą panaktinėti su lenkų režisieriaus Krzysztof Kieslowski (1941-1996) šedevru. Keista, kad šis ypatingas genijus prieš pat mirtį sukūrė pačią geriausią savo darbą – trijų spalvų trilogiją (mėlyną, baltą ir raudoną) pagal Prancūzijos vėliavos spalvą ir šūkį laisvė-lygybė-brolybė! Antrojoje dalyje skiriamas dėmesys baltai spalvai ir lygybei, kurios apraiškos gan netikėtos – kerštas ir skausmo mainai. Šioje dalyje vaidina visai kiti aktoriai ir rutuliojama visai kita istorija, sakyčiau, šioji dalis labiau lenkiška, nei prancūziška ir labiau vyriška, nei moteriška.

Kad skaudėtų po lygiai – štai koks pagrindinis šio filmo akumuliatorius. Čia gal nėra tokio nenuspėjamų psichologinių niuansų herojuose, kokių būta „Mėlynoje“, tačiau tai ir istorija apie visai kitus dalykus. Sakytum, apie kerštą, tačiau keršto istorija taip pat nepavadintum, kai herojus lyg ir gaubia, lyg ir negaubia keistas meilės rūkas.

Neabejotinai atpažįstamas braižas iš „Mėlynos“ – šiurpiai apgalvotas, subtilus, bauginamai įtaigus. Manau, kad visa trilogija yra briliantinės meninės vertės, o „Balta“ niekuo nenusileidžia pirmajai daliai. Nors daugeliui žiūrovų patinka „Mėlyna“ arba „Raudona“, tačiau ir „Balta“ tiek techniškai, tiek vaidyba niekuo nenusileidžia, tai tiesiog siužetinių vingių skonio reikalas, tačiau šie filmai nors ir skirtingi, jie yra kaip vienas suspaustas kumštis, kurį turi nors kartą per gyvenimą pamatyti tikras kino gurmanas. Kažkada filmai buvo transliuojami per LRT televiziją, o dabar juos galite pamatyti torrent.lt ir daugiau niekur kitur.

„Trys spalvos: Balta“ nustebino savo puikiu scenarijumi, kiek gal drastiškais herojų sprendimais – paprastas kirpėjas tampa stambiu verslininku ir ryžtąsi radikaliems susidorojimams. Tokia jau ta trilogija, visi herojai per filmus patiria kardinalius gyvenimo pokyčius. Na, o „Balta“ yra kaip dvi medalio pusės – lygiavertės, tokią monetą visada nešiojosi pagrindinis personažas, žaisdamas likiminį Fortūnos žaidimą. Tai vienas iš tų stiprių filmų, kurį reikia įtraukti į privalomąjį repertuarą.

Mano įvertinimas: 9/10

IMDb: 7.7

Jūsų Maištinga Siela