Filmas: "Karališkas romanas" / "A Royal Affair"

Sveiki visi,

Štai ir skandinavai pagaliau mums pateikė savo kostiuminę dramą „Karališkas romanas“ (A Royal Affair“ (2012). Nors danų režisierius Nikolaj Arcel savo kūrinį vadina labiau istorine drama, nei kostiumine, ir tikina, kad jam kur kas svarbiau buvo ne aukštuomenės manieros ir stalo serviravimas, bet būtent Danijos tuometinė tragedija, kuri buvo kaip opi žaizda visai Europai. Išties filmas sukėlė man didelių pamąstymų, nes būtent Lietuva yra panašioje sankryžoje, kai visuomenė tiesiog piktavališkai nenori šviestis ir nori įstatymais save apriboti ir bet kokios laisvesnės žmogaus teisių idėjos yra skelbiamos kaip „sugedusių vakarų propaganda“, būtent tuometiniai danai taip mąstė apie nutautėjusius prancūzus, Volterą bei Ruso.

Danijos karalystės aukštuomenės drama – nesveiko proto impulsyvus ir skandalingas karalius bei tyli, mąsli ir protinga iš Anglijos atvažiavusi naujoji karalienė, iš kurios atimamos visos laisvesnių idėjų knygos. Vienatvė ir pareigos, vyro skandalai ir priekaištai. Gal jos likimas nebuvo toks smarkiai kompleksuotas, kaip Marijos Antuanetės, kurą sunkiai pripažino prancūzų aukštuomenė, tačiau jaunutei Karolinai Matildai taip pat nėra lengva... Na, kaip ir pats pavadinimas jau byloja, tai kartu istorija ir apie skirtingų sluoksnių meilę, aistrą ir meilužius. Na, juk tais laikais interneto ir TV nebuvo, žinoma, kad intrigos buvo vienas iš gyvenimo malonumų ir azartų.

Kai kas sako, jog tai vienas iš sudėtingiausių ir realių dramatiškų istorijų žmonijos valdymo laikotarpiu. Galgi, bet kur kas man painesnė meilės ir giminystės istorija buvo britų filme „Karalienės sesuo“ apie seseris Boylen, nei čia. Nepaisant visko, filmas iš esmės vykęs ir ganėtinai įdomus. Žinoma, neapsieita be manieringumo ir kostiuminių dramų klišių, tačiau režisieriui kažkaip vargais ne galais pavyko išlaviruoti meilės istoriją ir visos karalystės pokyčių jausenas, skirti vienodai reikšmės herojams ir politiniams įvykiams, o tai parodo filmo daugiasluoksniškumą ir gebėjimą nevienpusiškai nupasakoti tuometinius Danijos įvykius. 

Negalėčiau pasakyti, kad skandinaviško tokio tipažo filmas labai jau skyrėsi nuo britų ar amerikiečių statomų kostiuminių-istorinių dramų, o ir pats nieko naujo galgi neišvydau – tos pačios intrigos, aistros, tik va, susipažinau su Danijos istorija, kuri iki tol buvo kiek nežinomesnė ir piešėsi vikingų ir barbarų spalvomis, filme – nieko panašaus. O šiaip filmas nėra prastas, jis nebanalus, netuščias, su aiškiais siekiais, mano akim jau atpažįstamais skandinavų aktoriais. Mano galva, tai sveikintinas darbas.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 73/100

IMDb: 7.6

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Panikos kambarys" / "Panic Room"

Sveiki visi,

Filmas „Panikos kambarys“ (Panic Room) (2002) smogė man į saulės rezginį kaip netikėtas kovų meistras ir partrenkė mane per pirmąsias 20 minučių – prilipau ir nebegalėjau atsikelti ir atplėšti akių. „Panikos kambarys“ – tai neabejotinai vykęs ir pavykęs siaubo trileris, kuris nustebins net užkietėjusius kino maniakus, bei paprastus kino žiūrovus. Iš neapsakomai įtaigaus ir tvirto scenarijaus nulipdytas filmas tapo viena didele ir nesibaigiančia orgazmo fiesta, nes sukurpta įtampa ne šiaip sau įtampa, kuri šmėkšteli tik vietomis, o visas filmas tai stebėjimas ant eretikų kėdės, negali nuspėti, kas nutiks herojams. Tiesą sakant, gal ir galima nuspėti, tačiau filmas nuo to prastesnis netampa.

Neįtikėtinai nustebino sumanus operatoriaus darbas, nes vietomis atrodo, kad kamera sklando tarp daiktų ir sienų kaip tikras vaiduoklis, viskas padaryta lengvai ir įtikinamai. Nors siužetine idėjine prasme filmas lyg ir nieko naujo, nes į namus įsibrauna nusikaltėliai ir ten surengia vieną ilgą „kryžiaus žygį“ su name esančiais žmonėmis, tačiau epicentras tampa panikos kambarys, kuris ir skydas, ir spąstai filmo herojams. Tokių filmų sukurta begalės, bet šis sukurtas ypatingai gerai ir puikiai. Filmą puošia Jodie Foster, kuri kartu su mažamete Kristen Stewart sukuria įtikinamą dukters ir motinos ryšį. Šiaip nesu ypatingas Stewart gerbėjas, bet šįkart buvo keista matyti ją tokią mažą ir trumpaplaukę, beveik kaip berniuką, tačiau tenka pripažinti, kad ji šiam vaidmeniui tiko kaip ir talentingoji Jodie Foster.

Šį trilerį laikau vienu iš labiausiai pavykusiu šiame žanre, nors ir be galo komerciškas, tačiau savyje turintis kažko tokio prikaustančio ir nebanalaus, kažko, kas verčia išgyventi kartu su herojais. Aišku, kai kurie herojų sprendimai ir charakteriai, ypatingai iš blogiukų pusės yra naiviai nuspėjami ir nerealūs, bet tai kažkaip pražiūrėjau pro šalį ir tiesiog leidausi mėgautis puikiu dėmesį prikaustančiu trileriu. Rekomenduoju!

Mano įvertinimas: 9.5/10

Kritikų vidurkis: 65/100

IMDb: 6.8

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Įkalinti laike" / "In Time"

Sveiki visi,

Filmas „Įkalinti laike“ (In Time) (2011) – tai to paties režisieriaus Andrew Niccol, kuris sukūrė tokius filmus kaip „Gataka“ ir „Sielonešė“ darbas. Kaip ir visi jo darbai, taip ir šis yra gan skirtingas, tačiau juos vienija fantastinis žanras. Iš esmės „Įkalinti laike“ man priminė filmą „Laiko kilpą“, tik čia viskas šiek tiek primityviau ir priminė žmones, vaikščiojančius kaip tie triušiai su baterijomis per lenktynes iš reklamos, kai laimi turintis geriausią bateriją. Scenarijus šiaip gan įdomus, bet primityvokas – priversti žmones vergauti laikui, tačiau kine žaidimai su laiku toli gražu nėra nauja idėja, netgi sakyčiau labai „ant bangos“, prisimenant vieną didžiausių paskutinių metų hitą „Pradžia“.

„Įkalinti laike“, nors žavi tik iš pirmo žvilgsniu originaloku scenarijumi, tačiau filmas lieka kažkuo truputį nuviliančiu. Pažiūrėjau, buvo ganėtinai įdomu, nuėjau nusnausti pokaičio, o kai atsikėliau, net sunkiai atgaminau galvoje filme vykusius įvykius. Žodžiu – nė kiek neįkvėpė, nesudrebino, nesudomino, kitaip sakant, pavalgiau, o sotus nelikau. 

Filme pasirodo tokios kino žvaigždės kaip Justin Timberlake ir Amanda Seyfried bei Cillian Murphy. Na, tiesą sakant, graži Justin ir Amandos porelė, tačiau dėl ganėtinai paprasto, neišvystyto, vienpusio scenarijaus jie liko tik filmo veidais, tačiau nei herojais, nei aistrų kamuojami ar graudžios meilės įkaitais netapo. Filmas turi tik vieną idėją ir ja kaip įmanoma spekuliuojama, todėl pasigedau didesnės manipuliacijos, intrigos ir koketavimo su žiūrovais, viskas pernelyg nuspėjama, nebelieka azarto. Iš serijos: žiūri kažkur pro šalį ir nieko nebematai, tartum reklaminį trailer‘į. Nežinau, kitiems gal ir patiks gan paviršutiniškas filmas su aiškia žmogaus ateities pavergimo istorija, tačiau filmas beveik niekur nenuveda ir naujų minčių beveik nepateikia, tik fantastinius niuansus, dėl kurių, kažin, ar verta žiūrėti šią juostą. Jeigu mes dabar esame priklausomi nuo elektros ir technologijų – pabandykit nesumokėti mokesčių, - atjungs. Taip ir šiame filme, tik viskas fantastikos pavaromis.

Mano įvertinimas: 6/10

Kino kritikų vidurkis: 53/100

IMDb: 6.7

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Parvežk mane šiąnakt namo" / "Take Me Home Tonight"

 

Sveiki,

Pažiūrėjęs filmą „Vaikinams tai tinka“ (2008), nutariau pratęsti aktorės Annos Faris filmografiją ir nedelsiant pasižiūrėti dar vieną romantinę komediją „Parvežk mane šiąnakt namo“ (Take Me Home Tonight). Nors šis toli gražu nebuvo vien tik komedija, nes nevykėlis, kuris filmo pabaigoje nuskina laurus, romantinių komedijų yra daug, šis nieko nebeišsiskiria. Gal filmų ir nevertėtų lyginti, tačiau kaip komedija „Vaikinams tai patinka“, man asmeniškai, buvo geresnis.

„Parvežk mane šiąnakt namo“ – tai šiek tiek nuobodoka, nors ir linksma, ir greitai įtraukianti romantinė komedija, tačiau ji paskęsta savo scenarijumi – ir vėl vakarėlis, ir vėl prisimenami mokykliniai laikai, ir vėl šokiai, ir vėl nesėkmės, ir vėl „nepamirštama naktis“, ir vėl koksas, alkoholis, kurių romantinių komedijose tikrai netrūksta ir nestinga. Žinoma, vakarėlis atrodo siautulingai įdomus, o ir nelabai užmigsi prie tokio filmo, jeigu esi nusiteikęs gerai praleisti laiką, tačiau nepaisant visko, turiu priekaištų scenarijui, pasigedau originalumo, išskirtinumo ir kažko savito, kas išskirtų šį kūrinį iš daugelį kitų.

Nesigailiu žiūrėjęs, tačiau filmas nesužavėjo, nebuvo jis ir pernelyg juokingas. Apart apkūnaus ir labai kvailo draugelio, kuris matomai visą gyvenimą kentė patyčias dėl savo bukumo, personažų juokingų filme nelieka. Lieka tik geriečiai „nusivylę“ ir tie, kuriems visą laiką sekėsi, kitaip sakant, šikniai. Filmas kaip ir apie netradicinį klasės susitikimą ir mokyklinių laikų atgaminimas bei senų meilių prisiminimai baigiasi kaip tikroje pasakoje, tik tai be banalių ir spalvingų Bolivudo tipo šokių ir dainų. Nepaisant visko, man buvo žavūs aktoriai, jie tokie sutverti būti šitam filme, ypatingai Topher Manager, kuris man priminė šuniuką, kuriam pasiseka gauti kaulą.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 42/100

IMDb: 6.3

Jūsų Maištinga Siela 

Filmas: "Vaikinams tai patinka" / "The House Bunny"

Sveiki, kino mylėtojai,

Šįkart norėčiau trumpai pakomentuoti kino juostą „Vaikinams tai patinka“ (The House Bunny) (2008) – tai amerikiečių komedija, skirta „skaniai pasijuokti“. Žinote, kam nepatinka lėkštas, tiesmukas juokas, tam nesiūlyčiau šios juostos žiūrėti, arba tiems kinomanams, kurie smerkia ir negali nė akies krašteliu žiūrėti į tokio tipažo juostas, o aš galiu pasakyti, kad būtent šią juostą sutikau plačiai rodydamas dantis.

„Vaikinams tai patinka“, žinoma, yra komercinio tipažo, skurdoko scenarijaus filmas, tačiau jis toks lengvas, šmaikštus, juokingas, kad sužiūrėjau taip greitai ir lengvai, o dar taip nuotaikingai ir tai yra daug geriau ir linksmiau, nei reklaminės skrajutės skaitymas, paduotas jaunuolių kur nors prekybos centruose.

Na, siužetas yra kaip siužetas – gana logiškas ir paprastas, tačiau tikrai ne tas, prie kurio galima užmigti. Jauna, graži blondinė išmetama iš Playboy namų, nes ji „per sena“ ir jai tenka gyvenime nieko nemačiusiai ir nieko neturinčiai susirasti darbą ir susikurti naują gyvenimą. Viskas lyg ir būtų gerai, jei blondinė nebūtų blondine ir jai netrūktų šiek tiek vieno varžtelio, bet pasirodo, šio varžtelio trūkumas kaip tik ir padeda „triušytei“ išgyventi. Iš pradžių abejojau, ar šis filmas sugebės mane pralinksminti, tačiau visus reikalus greitai sutvarkė puikioji komedijų meistrė Anna Faris ir jos vienas seksualiausių vaidmenų karjeroje – triušytė Šelė.

Gal tokios komedijos lengvabūdžiau ir švelniau puritonams leidžia žiūrėti „Playboy“ gyvenimą ir verslą, o kas žino, galgi gyvenime po visais šiais gražiais dalykais slepiasi pavydas, išnaudojimas ir kriminalai... Tačiau šis filmas toli gražu apie tai neprimins. 

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 55/100

IMDb: 5.5

Jūsų Maištinga Siela