2016 m. sausio 4 d., pirmadienis

Įsimintiniausi ir geriausi 2015 matyti filmai




Sveiki, skaitytojai,

Praėjusieji metai taip pat buvo derlingi filmais – jų sužiūrėjau per 250. Filmų būtų pačių įvairiausių tiek žanrais, tiek specifika, tiek naujų, tiek klasikos juostų. Nutariau kaip ir pernai padaryti trumpą labiausiai įsimintiniausių filmų sąrašėlį, gal kam pravers. Filmo anuomet įvertinimai nebūtinai turi sutapti su patekimu į šį sąrašą, nes daug kas per laiką ir nuolatinius seansus išblunka, todėl šis sąrašas yra apskritai sąmoningai rekonstruojamas pagal potyrius ir prisiminimus, o ne kiekvienas vertinamas iš naujo.

Taigi įsimintiniausi 2015 metais matyti filmai yra:

Sodų valstija (2004)
Žigolo (2013)
Dingusi (2014)
Vaizduotės žaidimai (2014)
Tomas atvyko į kaimą (2009)
Foxcatcher (2014)
Gyvenimo knyga (2014)
Zils Marijos debesys (2014)
Žmogus-paukštis (2014)
Tūkstantį kartų labanakt (2013)
Atkirtis (2014)
Pyragas (2014)
Tarp žvaigždžių (2014)
Pėdsakai (2013)
Vis dar Elis (2014)
Vaizdai ir žodžiai (2013)
Nemiga (2002)
Dykumų gėlė (2009)
Jis tave seka (2014)
Vaikinai iš Rytų (2013)
Yves Saint Laurent (2014)
Šiuolaikiniai žvėrys (2014)
Įsivaizduok (2009)
Adelainos amžius (2015)
Leviatanas (2014)
Ekskursantė (2013)
Numeris 44 (2015)
Karo gėlės (2011)
Ji – šnipė (2015)
Baisieji dvyniai (2014)
Baltas Dievas (2014)
Šiaurės šalis (2005)
Metro Manila (2013)
Pašėlęs Maksas: įtūžio kelias (2015)
Usnis (1987)
Linkėjimai nuo bedugnės krašto (1990)
Prancūzo leitenanto moteris (1981)
Kirtis dešine (2015)
Ivano vaikystė (1962)
Gelmė (1989)
Laukinė (2014)
Klientas (1993)
Paveldėtojai (2011)
Sirijana (2005)
Jo brolis (2003)
Nulis motyvacijos (2014)
Mirtininkas eina (1995)
Svaigulys (1958)
Amerikos gangsteris (2007)
Marsietis (2015)
Ruandos viešbutis (2004)
Jaunystė (2015)

Geriausi 2015 aktoriai vyrai (nekaltinkit, kad nėra europiečių aktorių, nes sąrašą nulėmė tais metais pamatytas ne vienas filmas su aktoriumi):

Tom Hardy – absoliutus atradimas, tai ką jis daro šiandien kine ir kokiu sukuria vaidmenis mane stulbina.
Channing Tatum – nepaisant „Jupiterė. Nubudimas“ prasto filmo, per metus pamačiau daug filmų su juo ir galiu pasakyti, kad po raumenų mase slepiasi talentas.
George Clooney – „Paveldėtojai“ ir „Sirijana“ buvo „kažkas“, tad tikrai žiūrėsiu jo filmus ateityje.
Benedict Cumberbatch – po „Vaizduotės žaidimų“ šį aktorių tiesiog siurbiu, nesvarbu, kokiame vaidmenyje jis bepasirodytų, jis turi geležies.
Jack O‘Connell – po „1971-ieji“ ir filmo  „Nepalūžęs“ šis britų aktorius išties įsimena nelengvais ir ištvermės reikalaujančiais vaidmenimis.


Geriausios 2015 aktorės (taip pat lėmė filmų peržiūros su jomis):

Meryl Streep – pagaliau pabaigti visi jos „Oskarui“ nominuoti vaidmenys, todėl ji viena iš puikiausių praėjusių metų matytų filmų aktorių.
Juliete Binoche – kasmet pamatau su jau po 2–5 filmus, pernai geriausi jos vaidmenys buvo „Zils Marijos debesys“ ir „Tūkstantį kartų labanakt“.
Mia Wasikowska – nors filmas „Purpurinė kalva“ nebuvo scenarijaus atžvilgiu įdomus, tačiau M. Wasikowskos pasirodymas puikus, dar puikesnė ji buvo „Pėdsakai“.
Susan Sarandon – daug šiemet filmų pamačiau su šia aktorė „Paskutinis Robinas Hudas“, „Klientas“, „Telma ir Luiza“, „Mirtininkas eina“... Nepakartojama aktorė!
Charlize Theron – „Pašėlęs Maksas: įtūžio kelias“, „Tamsumos“, „Šiaurės šalis“... Tikriausiai šiemet užbaigiau žiūrėti su ja naujausius ir senus geriausius jos filmus.
Shailene Woodley – naujosios kartos aktorė tikriausiai 2014 atradimas, bet ir pernai teko pamatyti puikių jos vaidmenų, kad ir „Paveldėtojai“, kažkuo trykštanti aktorė.
Julianne Moore – po „Vis dar Elis“ teko nuleisti ašarotas akis, o kur dar 2014 pamatyti jos puikūs filmai.

Sąrašą galima tęsti ir tęsti, bet tai tikriausiai šiandien labiausiai įstrigusios aktorės iš 2015 peržiūrų.

Geriausios dramos (nereitinguotas):

Leviatanas (2014)
Šiaurės šalis (2005)
Vaizduotės žaidimai (2014)
Mirtininkas eina (1995)
Šiuolaikiniai žvėrys (2014)
Vis dar Elis (2014)
Įsivaizduok (2013)
Ivano vaikystė (1962)
Metro Manila (2013)
Atkirtis (2014)

Geriausių komedijų nereitinguotas penketukas:

Ji – šnipė (2015)
Nulis motyvacijos (2014)
Gyvenimo knyga (2014)
Sodų valstija (2004)
Vaizdai ir žodžiai (2013)

Geriausi fantastiniai filmai:

Tarp žvaigždžių (2014)
Marsietis (2015)
Gelmė (1989)
Pašėlęs Maksas: įtūžio kelias (2015)
Žmogus-paukštis (2014)

Metų nusivylimai:

Neįvardinsiu, tik labiausiai nusivyliau siaubo filmo žanrais – jų mačiau daug, tačiau tik retas, kuris buvo vertas dėmesio.

Jūsų Maištinga Siela

2016 m. sausio 2 d., šeštadienis

Geriausios 2015 metų skaitytos knygos: top 5!




Sveiki, skaitytojai,

Šiaip per metus perskaitytų geriausių knygų sąrašo ir ataskaitos niekada nesudarinėjau, o šiemet kažkaip „panižo pirštai“ parašyti apie tai. Sau pačiam, bet gal kai kam bus įdomu ir Jums. Taigi, neaušindamas klaviatūros sumuoju, kad šiemet perskaičiau 28 knygas, parašiau, mano akimis, ganėtinai plačias apžvalgas, kurias galima jau vadinti recenzijomis, kai kada priartėjančios netgi prie kūrinio analizės. 

Neskaitau masiškai visko, kas papuola, tiesiog prastom knygom gaila laiko, todėl knygą renkuosi itin atidžiai, norisi perskaityti tiek verstinėje, tiek lietuvių literatūroje „grietinėlę“, o vidutiniškos knygos suras vidutiniškus skaitytojus, kuriems bet kokia knyga tiks ir patiks. Kai kada mano pasirinkimą nulėmė įvairios literatūrinės premijos, žinomi vardai, ankstesni skaityti rašytojų kūriniai, o kai kada, pvz. Ruta Sepetys Tarp pilkų debesų absoliučiai komerciniai dėsniai. Kai kada visgi išgirta ir puikiai įvertinta knyga, mano akimis, buvo tiesiog gera ir lyg nieko įspūdingo, todėl išrenkant geriausias tarp 2015 metais skaitytų knygų, varžosi mano sąmonėje daugelis dalykų – stilius, istorija, skaitymo sukeltos emocijos, vertimas, gal net knygos formatas, viršelis... Absoliučiai viskas.

Perskaityta: 28 knygos.
Lietuvių autorių: 11
Užsienio autorių: 17
Poezijos: 3
Prozos: 25

Geriausios grožinės verstinės knygos top 5:



1. Joel Dicker Visa tiesa apie Hario Kveberto bylą

Kažkodėl nuspręsti nebuvo itin sunku. Labiausiai įsimintina knyga – prancūzų Joel Dicker puikiai kritikų įvertinta ir Prancūzijoje daugybę egzempliorių parduota Visa tiesa apie Hario Kveberto bylą. Skaitydamas šią knygą patyriau neišdildomą įspūdį – detektyvas, charakteriai, kūrybos lygmenys... Tiesiog Alma littera labai pasisekė, kad būtent ji išleido šią stulbinamą knygą. Gurmaniška, sudėtinga, bet kartu neprarandanti populiariosios literatūros parako, bet ir subrandinta lyg vynas. Priekaištas tik vienas – siaubingai neįdomus ir neoriginalus knygos pavadinimas.

2. Adam Johnson Našlaičių prižiūrėtojo sūnus

Nepaprasta Pulitzerio premijos laimėtojo romanas apie Šiaurės Korėjos realijas. Knyga sukrečianti iki kaulo smegenų, užburianti ir tiesiog meniniu pasauliu neįtikėtina. Tai pasakojimas apie našlaičių prižiūrėtojo sėkmę ir kartu tragediją – gyvenimas, kuris sukuriamas per politinį mitą manipuliacijos ir propagandos dėsniais. Mano akimis tai yra šedevras, net norėtųsi dėti ją į pirmą vietą.

3. Lena Eltang Akmeniniai klevai

Absoliučiai nuostabus atradimas. Vilniuje gyvenanti rusų rašytoja, literatūros žvaigždė Rusijoje ir tik neseniai žinoma lietuvių skaitytojams. Knyga stulbinamos poetinės galios prozoje įsikūnijimas su tiesiog neįkainojamu V. Braziūno vertimu. Skaityti buvo be galo sunku, tačiau jausmas ir potyriai neišdildomi.

4. Margaret Atwood Aklasis žudikas

Šiemet kanadiečių rašytojos M. Atwood knygas perskaičiau net dvi. Visų išgirtą Tarnaitės pasakojimą ir Aklasis žudikas. Tikiu, kad daug kas būtų davęs aukštesnę poziciją Tarnaitės pasakojimui, tačiau man kur kas gilesnė, sudėtingesnė ir mįslingesnė pasirodė jos knyga Aklasis žudikas. Sudėtingos struktūros, išgaubtas haliucinacijų ir tikrovės pasaulis verčia viskuo abejoti. Daugiabriaunis Aklasis žudikas turėtų patenkinti išrankiausius literatūros gurmanus.

5. Fiodoras Dostojevskis Nusikaltimas ir bausmė

Klasika... Tausoju kiekvieną šio autoriaus knygą, nes kiekviena tarsi aukso vertės. Gal nesu patenkintas vertimu, tačiau pati knyga – psichologijos grožinėje literatūroje apraiškos šedevras. Šis rašytojas sielos chirurgas, plunksnos rentgenas. Įstabi ir tiesiog puiki knyga.

Lietuvių autorių knygų top 5:



1. Danutė Kalinauskaitė Skersvėjų namai

Po rinkinio Niekada nežinai tai antroji skaityta ir ilgai laukta D. Kalinauskaitės knyga. Tiesiog vėl atpažįstamos temos, rašymo stilius, egzistencinė namų ir kasdienybės gelmė. Tiesiog puikios rašytojos puiki subrandinta knyga.

2. Donaldas Kajokas Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys

Lengvas, įdomus, intriguojantis romanas, balansuojantis tarp fantastikos ir mūsų „rimtos“ literatūros, kur kuriamas gyvas ir sodrus mitinio pasaulio matmuo su Džeinės Eir vertu siužetu.

3. Laura Sintija Černiauskaitė Medaus mėnuo

Dar viena puiki prozos knyga, kažkaip nepastebėta internautų, skaitančių knygas. Subtili psichologija, kruopščiai išgvildenti psichologiniai niuansai, poetiniai inkliuzai... Tiesiog knygą galima suryti kaip aukštos klasės desertą su vienu prisėdimu. 
 
4. Giedrė Kazlauskaitė Meninos

Įdomi rinkinio kompozicija ir intelektualus kalbėjimas, nesibijant akademinio išprusimo. Juk tiek mažai turime vertų poečių moterų, kurios „apeitų“ savo poezija moteriškumo temas.

5. Andrius Jakučiūnas Servijaus Galo užrašai

Šiaip dvejoju dėl šios pozicijos... Tiesiog nelabai man patiko Undinės Radzevičiūtės Strekaza ir Rasos Aškinytės Lengviausias kažkaip atbaidė kurį laiką neskaityti metų knyga tapusios Žmogus, kuriam nieko nereikėjo. Nesupraskite blogai, tos knygos geros, tiesiog man nesukėlė to skaitymo stimulo ir parako. Na, o Servijaus Galo užrašai buvo išties įdomi knyga, antikinis pasaulis ir kultūra, apimanti filosofines idėjas. Nors, prisipažinsiu, po šios stačiai griebiau A. Jakučiūno Tėvynė ir tiesiog po 20 puslapių padėjau į lentyną, nes klampumas beribis, norėjosi kažko kito... Visgi Servijaus Galo užrašai buvo gera.

Tai tiek.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Vatikano įrašai" / "The Vatican Tapes"




Sveiki, skaitytojai,

Dar vienas siaubo filmas „Vatikano įrašai“ (angl. The Vatican Tapes) (2015) buvo dar vienas vidutinis filmas, kuris žadėjo eilinę pramogą be didesnio įspūdžio. Debiutinis ilgametražis Mark Neveldine filmas iš esmės pateisino visus mano lūkesčius – prasta režisūra, skurdus siužetas ir scenarijus, dailūs aktoriai. Iš esmės filmas netgi ne vidutiniškas, o ganėtinai prastas, nes filmo įgyvendinimas „copy paste“ iš kitų panašių filmų – intriga konstruojama per tas atgyventas detales, garso takelis (o ar jis išvis buvo bent jau?) nepastebimas ir pilkas.

Išties kardinolai vaikštantys po Vatikano koridorius su ilgomis sutanomis ir kalbantys kone literatūrinėmis psalmių citatomis apie mūsų Viešpaties ir Velnio kovą tiesiog siutino savo neorganiškumu. Tiesiog niekas neįtikino, pradžia filmo absoliučiai pilka, niūri ir neįdomi – mūsų herojė tris kartus patenka į ligoninę, o vėliau tampa kone visos visuomenės šventąja, niekas netikrina nei praeities, nei „pasigulėjimo“ psichiatrijoje... Tiesiog toks šleikščiai iškarpytas filmas, kad tikriausiai vienintelė įdomesnė dalis buvo egzorcizmo atlikimas, bet kaipgi iš Antikristo išvarysi velnią, jeigu jo jau tokia prigimtis? Kiaušinių atrajojimas, krikščioniškos simbolikos žaidimai ir galiausiai neįveiktas blogis...

Skurdus, neįdomus ir prastas šis filmas iš kurio patiko tik pagrindinio vaidmens atlikėja Olivia Taylor Dudley, o visa kita – tiesiog negaiškite laiko.

Mano įvertinimas: 3/10
Kritikų vidurkis: 37/100
IMDb: 4.5


Jūsų Maištinga Siela