Aktualijos: LRT laida "Emigrantai" - kuo nustebino necenzūruota emigranto Mindaugo kalba?

Sveiki,

Šiandien susidūriau su keiksmažodžių galia. Aną penktadienį praėjau pro mokyklą, kai pro paradines duris išpuolė eržilų būrys, kuriuos, dievaži, niekaip nepavadinsi gimnazistais, ir traukdami baisią rusišką nešvankią čiastuškę staugė nešvankybes. Tiesiog pasimėgaudami, kokie ereliai, kokie galingi, kokie nuostabūs, visatos centrai ir visos žvaigždės bei planetos sukasi tik apie juos, žinoma, jų iliuzijų tuštybėse. 

Kaip tik šiandien pasirodė tas „nuostabus“ LRT paruoštas emigranto įrašas, kur vyras kas antrame žodyje kaip kokį savaime suprantamą ištiktuką išleidžia po keiksmažodžio pliūpsnį. Žinoma, pasipiktinusių buvo begalės: kaip čia LRT taip gali sau leisti, kaip gali imti iš tokio emigranto interviu ir t. t. Teisuolių ir teisėjų kaip visada netrūksta, tačiau ir tokių, kurie tuojau pat spragteltų ir moralistams: o intelektualai nesikeikia? Nesikeikia mokytojai? Dėstytojai? Pampersuose sėdinčios kantriosios kasininkės? Keikiasi. Bet... 

Besikeikiantis žmogus, manding, rodo prastą savo ne tiek aplinkinės kultūros normą, keik savo ugdymo spragas, mūsų visų spragas, toks žmogus visą gyvenimą buvo menkinamas, jo gebėjimai slopinami, o ten, kur reikėjo disciplinose nuolankumo – gniuždomas, nes maištininkas, atsikalbinėtojas, banditas... Dar kažkas bandė primesti komentaruose: vai, kaip šitaip gali emigrantas kalbėti, Lietuvai gi gėdą daro. Palaukit, negi turtingi ir laimingi emigruoja? Tie patys žmonės nuo mūsų šaligatvių – sugniuždyti nelaimingi, tie patys, kurie keikia vakarus už liberalizmą, už tai, kad tolerancija, už tai, kad homoseksualumą propaguoja, turi savo šalyje normalius atlyginimus, bet vis tiek ne į Rusiją važiuoja, o prie tų pačių iškeiktų vakariečių. Štai jums ir vidinis susipriešinimo pavyzdys – sąmonė ir vertybių veidrodis dar Sovietų Sąjungoje, o asmeninių galimybių troškulys – vakaruose. Ir LRT televizija, sakyčiau, čia visai nekalta, kad parodė realaus žmogaus situaciją, jo suluošinimą, išaugimą tokiose sąlygose ir kultūroje, kurią sudaro kiemo „bachūrai“, o Jūs tikrai norite, kad LRT televizija Jums pieštų idilinę tikrovę? Utopiją? Be keiksmažodžius dangstančių pypsėjimų? Aš tai nenoriu. Taip kaip šis vyras kalba reportaže, realiai Lietuvoje koks 80–90 proc. vyrų bendrauja kasdien tik taip ir dar baisiau, o Jūs norite prieš kameras grimo ir padlaižiavimo. 

Skirtumas tarp intelektualų besikeikiančių ir besikeikiančių kaip reportaže yra akivaizdus; ištarto žodžio svoris, jo esmės suvokimas, kai lepteli kokia žinių vedėja netyčia, ji gailisi, nes irgi kasdien eidama pro mokyklą girdėjo tuos žodžius, atsinešė į šeimą, nors ir suvokia jų galią ir išraiškos prasmę, tiesiog kartais jo nesulaikysi kaip čiaudulio, tačiau kiek žmonių „nachuj“ reiškia tas pats, kaip „aš manau“? Manau, statistiškai nesunku įsivaizduoti. Tai norma. Negera norma, bet kartu daug ką pasakanti apie žmogaus gyvenimą, juk kalba išduoda žmogaus patirtį ir niekur nepabėgsi, ar tu žinių vedėjas, ar emigrantas. Dar niekaip taip nemačiau, o gal nebuvau pagalvojęs, kad kalba tiek daug pasakytų apie žmogaus žaidas ir nelaimingą gyvenimą.

Pridedu kontekstui įrašą:

Jūsų Maištinga Siela

Skaitytų knygų tinklapis www.sena.lt, arba už jūsų uždusinimą reklamomis mums gerai sumoka

Sveiki,

Tikriausiai tikrieji bukinistai, kurie „medžioja senas ir retas knygas“, kurių nebegalima daugiau niekur įsigyti, tik įvairiuose knygų komisuose, arba internetiniuose puslapiuose, kur žmonės įdeda savo senas knygas ir galima įsigyti iš bet kurio Lietuvos miestelio. Aš pats asmeniškai visiems rekomenduoju patį didžiausią knygų tinklą Lietuvoje www.sena.lt , kurioje dažnai randu to, ko praktiškai jau nebėra knygynuose, ar atskiruose knygų komisuose. Be to, galima derėtis dėl kainos ir praktiškai niekada nesu nusivylęs gautos knygos kokybe, nes ir ją galima išaiškinti su derinti, bet paskutiniu metu esu tiesiog pakraupęs sena.lt reklamos pertekliumi. Tiek alkoholio reklamos! Tiek vaistų reklamos, kad tiesiog retušuoja visi vaizduokliai, o puslapis tiesiogine žodžio prasme ima lūžti dėl to pertekliaus. Paskutiniu metu jaučiuosi užsukęs ne į sena.lt puslapį, kur galima naudotis gana patogia paieškos sistema, bet į kokį alkoholio skyrių, kur degtinė, brendis ir viskis upeliais srūva arba vaistinę, kur nuolaidos užgraužia ragenas – tiesiog labai nebepatogu! Iš to nepatogumo kyla tiesiog nusivylimas, kad, regis, visai padorūs tinklapiai tampa už papildomą mokesti reklamų erkių apspisti, o nukenčia patys lankytojai. Žodžiu, jeigu man reikia alkoholio, einu į parduotuvę, o ne į sena.lt, lygiai taip pat ir su vaistais. Jokios reklaminės užsklandėlės man gyvenime neįsiūlys jokio produkto, jeigu jo man dabar nereikia, todėl baikit kišti tą šlamštą į akis! 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Akmeninė siena" / "Stonewall"

Sveiki, skaitytojai,

Grandiozinių ir apokaliptinių reginių kūrėjas Roland Emmerich, sukūręs tokius filmus kaip „Diena po rytojaus“ (2004), „Nepriklausomybės diena“ (1996), „Godzila“ (1998) pristatė vieną naujausių savo darbų „Akmeninė siena“ (angl. Stonewall) (2015) – tai istorinė drama, kuri pasakoja apie 1969-ųjų tikrus įvykius, kada nesibaigiantys homoseksualų suėmimo reidai Niujorke virto tikromis riaušėmis. Nuo tada homoseksualai skaičiuoja savo „Naujuosius metus“ t. y. pirmasis pasipriešinimas teisėsaugai tapo homoseksualų išlaisvėjimo pradžia, Stonewall tapo istorine vieta, apie kurios įvykius sukurtas ne vienas dokumentinis filmas.

Šįkart režisierius kuria pusiau fiktyvią, pusiau realią istoriją, kurioje vaizduojami dalis iš tiesų egzistavusių žmonių, bet pagrindinė vaikinuko iš provincijos istorija, pasirodo, yra išgalvota. Man, tiesą sakant, labai keista, kodėl šis filmas sulaukė tiek daug kritikos – žiūrovams jis nepatiko, tą kuo puikiausiai rodo IMDb, o kritikų atsiliepimai tokie tragiški, kad filmą galėtum sumaišyti su žemėmis. Visgi filmas tikrai nėra prastas, tai vis tos retos išimtys, kai mano ir kritikų nuomonės išsiskiria ir nematau pagrindo, kodėl filmas turėtų būti prilyginamas tragedijai. Gal režisierius turi blogą reputaciją? Nežinia, tačiau „Akmeninė siena“, sakyčiau, gana įdomiai papasakoja pagrindinio veikėjo Denio Vinterio dramą – augęs JAV provincijoje, kur į homoseksualus žiūrima itin neigiamai, jis susiduria su tėvo atstūmimu, todėl laimės išvyksta ieškoti į Niujorką. Septinto dešimtmečio pabaiga, seksualinės revoliucijos pradžia ir hipių amžiaus viešpatavimas – kostiumai, Niujorko atmosfera, regis, režisierius pagalvoja apie viską, norėdamas atskleisti „Akmeninės sienos“ reikšmę. 

Pagrindinį vaidmenį filme sukūrė jaunasis, jau gerai kine pasižymėjęs aktorius Jeremy Irvine, kurį prisimenate iš tokių filmų kaip „Geležinkėlietis“, „Karo žirgas“, „Didieji lūkesčiai“. Tai dar vienas drąsus ir įdomus šio jaunojo aktoriaus darbas didžiajame kine ir jis kuo toliau, tuo labiau man patinka. Filme taip pat išvysite ir kitus gerai žinomus aktorius, atlikusius epizodinius vaidmenis. Apskritai vis dar mįslė, kodėl filmas taip prastai priimamas, bet net gerai žinomi aktoriai ir režisieriaus vardas nesugebėjo pavergti pasaulio, o juk, kaip žinia, pasakoti kine apie homoseksualumą dažniausiai yra gana sėkmingas bandymas kartoti „Kuproto kalno“ sėkmę, bet regis ne šįkart. Nepaisant visko, man filmas pasirodė pakankamai įdomus ir šviesus, nors pernelyg gal ir nenustebinantis.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 30/100

IMDb: 3.6

Jūsų Maištinga Siela

Serialas: "Siaubo karalienės" / "Scream Queens"

Sveiki, skaitytojai,

Po Amerikietiškų siaubo istorijų to paties genijaus Ryan Murphy naujausias darbas Siaubo karalienės (angl. Scream Queens) buvo tikra atgaiva. Naujas projektas, pulkelis jau režisieriaus „prijaukintų“ aktorių, pulkelis dar visai naujų veidų, kurie laikui bėgant vėl pasklis po kitus projektus. Kai kas Siaubo karalienes vadina Choro ir Amerikietiškų siaubo istorijų miksu, juodojo humoro serialas, skirtas labiau jaunimui, kas ir buvo pagrindiniai Choro žiūrovai, nei skoningai ir sodriai subrandintos ir tikrais įvykiais paremtos Amerikietiškos siaubo istorijos.

Išties sunkoka vertinti šį serialą, nes jis turi ir savų privalumų, ir šiokių tokių trūkumų. Visų pirma, mane šiek tiek sukrėtė gana drungnas serialo pasitikimas tarp kritikų, kurie retsykiais negailėjo ir gana prastų žodžių, o kai kurie priešingai – žarstėsi liaupsėmis. Kurti juodojo humoro serialą, kaip antai visiems patikęs Lai kraujas liejasi laisvai, gana rizikinga, nes tai atrodo... gana nerimta, tarsi bandoma užpildyti niekalu eterį, bet šįkart režisieriams pavyko gana, sakyčiau, neblogai, tuoj paaiškinsiu kas ir kaip...

Pirmasis sezonas pasakoja apie Kapa Kapa Tau universitetinius elitinius namus, kuriuose įsikuria turtingos, išlepintos studentės, sudarydamos Šanelių seseriją, į kurią patekti tegali tik turtingos ir kaprizingos, tačiau vieną dieną pasirodo Raudonasis Velnias, kuris aplink studentų miestelį pradeda žudyti, vis labiau artėdamas prie Šanelių ir seserijos griūties. Serialas pilnas eklektiškų juokelių, primenančių ištisas ir nesibaigiančias parodijas, kaip antai Pats baisiausias filmas dalys. Rodos, parodijuojami ne tik siaubo elementai, bet ir muilo operos, studentai, universiteto tvarka, dramos, meilės istorijos ir santykiai. Parodijos elementai tampa vieni didžiausių šio serialo juoduoju arkliuku, bet kartu visgi kažko lyg ir pritrūksta. Per juokelius ir santykių analizes, riksmus serialo viduryje įklimpstama, jaučiama tempiama siužetinė guma, slysta pagrindinis kriminalinis ir apskritai šio serialo siūlas – intriga. Nepaisant duobės, serialas pabaigoje siužetiškai vėl tampa įdomesnis ir išsikapanoja iš beprasmio vedžiojimo ratais, pateikia įdomių spėliojimų, žadina intrigą ir pamažu susiriša pasakojimas į vientisą mazgą, aprėpiantis 1995-2016 metų istoriją, nuo gimdymo vonioje iki vaikų išaiškinimo šiomis dienomis.

Seriale pasirodo jaunoji smarkiai kylanti aktorė Emma Roberts, Julios Roberts giminaitė – ir plati šypsena tai paliudija. E. Roberts du sezonus pasirodžiusi Amerikietiška siaubo istorija, šįkart nutarė užimti vienas pirmųjų pozicijų vaidmenų atžvilgiu ir suvaidino pirmąją Šanelę, Kapa Kapa Tau prezidentę. Žinote, jai labai tiko vaidinti aikštingą ir pretenzingą kalytę, tiesą sakant, šis vaidmuo labai siejasi su jos pasirodymu Amerikietiška siaubo istorija: Coven, kur ji taip pat atliko aikštingos ir jaunos raganos Montgomeri vaidmenį. Epizodiškai išvystame ir smarkiai išpopuliarėjusią pop atlikėją Ariana Grande, kuri, pripažinkime, geriau tegu dainuoja, negu vaidina, nes nepaliko jokio įspūdžio, o ta jos žudymo scena, kai numiršta berašydama Facebook‘o paskyroje, buvo kultinė serialo scena. Nuostabus vaidmuo buvo patikėtas aktorei Jamie Lee Curtis, kuri atliko universiteto dekanės vaidmenį – ypač ciniškas, kontrastingas ir kartu įdomus personažas. Aktorė vienintelė iš viso būrio buvo nominuota už šį vaidmenį Auksiniams gaubliams, kaip geriausia antro plano aktorė. Žinoma, labai nustebino smarkiai fiziškai pasikeitusi Mažosios Mis žvaigždutė Abigail Breslin, kuri atliko penktosios Šanelės vaidmenį. Na, daug aktorių emigravo iš pasibaigusio serialo Choras – Lea Michele priešakį su kaklo įtvaru.

 Šanelės.

 Raudonasis velnias.

 Pagrindinės aktorės.

Apsaugininkė Denisė - vienas juokingiausių personažų.

 Choro žvaigždė Lea Michele šįkart kaklo įtvarą nešiojanti studentė.

Žvakių maniakė.

 Čadas - kvailumo įsikūnijimas ir seksualinis maniakas.

Dekanė Monč ir Kapa Kapa tau prezidentė.  

Žinoma, seriale pasirodo ir daug kitų puikių aktorių, atliekančių įdomius vaidmenis. Žvelgiant į pirmąjį sezoną, tikriausiai juokingiausia man buvo apsauginė Denisė (aktr. Niecy Nash), kuri amžinai per savo pliurpalus susimaudavo, įsivaizduodama kažin kokio aukšto rango super detektyvę. Lygiai taip pat patiko ir Čadas, akivaizdžiai einantis nekrofilas ir turintis pačių keisčiausių seksualinių fantazijų ir krūvą meilužių. Taip pat seriale rasite pačių keisčiausių ir iš kojų verčiančių personažų – merginą su briketais, pamišusią dėl žvakių, kurčioji Taylor Swift... Apskritai serialas tikrai nėra blogas, kai kurie elementai atpažįstami iš Amerikietiškos siaubo istorijos, tačiau su šiuo serialu mažai ką bendro turi. Lengvo žanro, retkarčiais taiklių juokelių prigriebęs serialas, bet visumoje kažko lyg ir pritrūko, kad galėtum pasakyti, kad tai pats geriausias šio naujojo sezono serialas debiutas, norėjosi, kad patenkintų žiūrovų lūkesčių, tačiau kartais serija praslysdavo ir, regis, nieko neįvykdavo.

2016 sausio 15 dieną buvo oficialiai paskelbta, kad ateinantį rudenį Siaubo karalienės sugrįš su naujuoju sezonu ir, kaip galite numanyti, bus tikriausiai pasakojama nauja istorija su visai kitais personažais ir kitoje vietoje, galgi net visai kitoje epochoje, o serialas taps juodojo humoro antologija.

Jūsų Maištinga Siela