Filmas: "Keliaujanti Haulo pilis" / "Howl's Moving Castle" / "Hauru no ugoku shiro"

Sveiki,

Tikriausiai Hayao Miyazaki yra vienas geriausių animacinių filmų kūrėjų planetoje. Jo filmai susilaukia neregėtos sėkmės, esu didelis jų gerbėjas ir kažkaip žiūrėdamas jo animaciją visada atsigaunu. Vienu geriausiu jo filmu laikomas „Keliaujanti Haulo pilis“ (angl. Howl‘s Moving Castle) (2004). Tai knygos animacinė ekranizacija. Mano akimis, filmas gal neprilygs režisieriaus šedevrui „Stebuklingi Šihiros nuotykiai dvasių pasaulyje“, tačiau kaip ir visi jo filmai, šis taip pat yra labai geras ir vykęs kūrinys ir nominuotas „Oskarams“.

Tokius filmus ne gaila rodyti vaikams, kažkaip didelis ir stangrus vertybių stuburas, puikiai sukalta magišku aspektu paremta istorija, kur nėra švaistomasi nereikalingu smurtu. Tokie filmai įkvepia, išplečia vaizduotę ir kažkaip pripildo gyvenimą spalvų. Jauna mergina staiga užkeikiama ir paverčiama sene, tačiau „geros mergaitės“ manieros dėl to nedingsta, nedingsta ir filmo pozityvumas. O magiški istorijos elementais išvis atrodo nuostabūs – keliaujanti pilis, kurios durys atsidaro pačiose įvairiausiose vietose. Užkeikta ugnis, ant lazdos šuoliuojanti kaliausė lyg ir primena „Geltonų plytų kelio“ herojus, tačiau istorija kur kas įdomesnė, bent jau man.

Apskritai tokį filmą smagu žiūrėti su visa šeima, nes jis tinka ir suaugusiems. Ir tiesiog kažką labai pridurti apie puikų filmą labai sunku, nes jis yra tiesiog puikus ir nematau reikalo jo analizuoti kokiais nors aspektais, tai vienas iš tų, kuriuos reikia pamatyti. Tai tiek.

Mano įvertinimas: 9.5/10

Kritikų vidurkis: 80/100

IMDb: 8.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Godzila" / "Godzilla"

Sveiki,

Legendinė Godzila, kurio plastikinį modelį savo žaislų dėžėje tikriausiai turėjo dažnas vaikas, šįkart monstrą prikėlė režisierius Gareth Edwards, kuris pateikė „Godzila“ (angl. Godzilla) (2014) naują variantą, kurį gana padoriai priėmė tiek žiūrovai, tiek kino kritikai. Mėgstantiems apskritai tik didingų reginių kadrus, tai dar viena šventė akims, tačiau noriu pasakyti, kad ir turinio prasme filmas nėra prastas.

Pasakysiu šįkart taip: filmo pradžia buvo itin gera ir provokuojanti. Žemės virpesiai, Juliette Binoche išėjimas kaip visada tampa magiškas ir prikaustantis dėmesį. Tik iki filmo pavadinimo paskelbimo, praktiškai pirmosios 10 minučių, kai katastrofos ištiktoje elektrinėje išsiskiria mylimieji, buvo labai gerai, po to, viskas atslūgo ir praktiškai įdomu pasidarė teorinė medžiaga apie padarus, kurie ėda radioaktyvumą. Visiškai neblogas siužetas buvo ir trijų milžiniškų padarų susidūrimas viename didžiausių pasaulyje miestų, tačiau būtent kovos momentai (vabalų bei pačios Godzilos susidūrimas) tapo kažin kokios nuobodi du prieš vieną ringo kova. Tiesą sakant, antroji filmo pusė buvo nuspėjama, įtampos maža, efektų daug, tačiau, jei nėr emocinės įtampos ir žiūrovo nedirgina, kad ir patys tobuliausi efektai neprivers suklusti.

Apskritai Godzilos elgesys ne itin patiko, suteikta draugiška sąmonė ir paranki žmonijai. Herojus tampa pats siaubūnas – galgi kiek netikėta, tačiau pernelyg holivudiška ir didaktiška, kad žmonės norėję nudaigoti raketomis padarą, kuris norėjo juos išgelbėti nuo apokalipsės. Žodžiu, filmas tikrai nėra prastas, yra jame gerų dalykų – ypač aktoriai ir retkarčiais įsiplieskianti intriga, tačiau vientiso sudominimo, mano akimis, režisieriui taip ir nepavyko dėl scenarijaus paviršutiniškumo išlaikyti.

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 62/100

IMDb: 6.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Didysis meistras" / "The Grandmaster" / "Yi dai zong shi"

Sveiki, skaitytojai, 

Kinų režisierius Kar-Wai Wong tikriausiai yra mano mėgstamiausias režisierius iš šios šalies. Jo sukurti filmai, kaip antai „Mano vaivorų naktys“ ar „Meilės laukimas“ išties abstulbino savo nuostabia poetika ir nepaprastu muzikiniu skoniu. Ko galima tikėtis iš visai naujo jo repertuare kovinio žanro? Tikriausiai tiesiog reikia pamatyti „Didysis meistras“ (angl. The Grandmaster) (2013). Apie Briuso Lee mokytoją Ip Man esu matęs tikrai neblogą filmą, su visu Japonijos okupacijos metų kontekstu, tačiau šįkart biografinis filmas visai kitoks, kitokias jis išskiria ir temas.

„Didysis meistras“ nesikoncentruoja vien į Ip Man asmenybę, čia istorinis kontekstas šiek tiek atitolęs nuo pačių herojų asmeninės istorijos. Čia svarbiausia tampa šiaurės ir pietų Kinijos mokyklų konkurencija ir kovos menų maišymasis. Iš esmės tai tradicinių kovos menų, neatsiejamų nuo Rytų filosofijos koncentratas – filme jis pateiktas, kaip ir būdinga Kar-Wai Wong filmams, itin poetiškai, subtiliai, nevengiant estetinių kultūrinių niuansų. Šiaip dauguma kokybiškų Rytų kino filmų yra veikiau ne įnirtinga kova, kiek šokis ir elegancija, atmiežta konservatyvių ir disciplinuotų tradicinių vertybių. Meilė ir kovos menas – štai čia atsiduria du kovos meistrai – In Man ir Gong Er. Galima kalbėti apskritai apie neįminamos meilės ryšius, tik kiek jie biografiniai, o kiek režisieriaus interpretacija, sunku pasakyti, matuojant tikriausiai tektų perskaityti nuodugnias biografijas.

Grįžtant prie filmo, galiu pasakyti, kad tai nėra mano mėgstamiausias šio režisieriaus kūrinys, tačiau filmas be abejonės yra vis tiek geras ir įdomus. Visų pirma, kaip sakiau, estetiniai niuansai, ramių ir konservatyvių kovų elegancija. Režisierius linkęs žiūrėti į kovas kaip į meną, nesvarbu, ar tai tėra garbės sąskaitų suvedimas ar žudantis keršto aktas. 64 delnų technika ir didinga Kinijos kultūra ima pamažu jausti vakarietiškos kultūros inovacijas ir tradicinės kovų mokyklos pamažu miršta, kaip tai šiandien aktualu tuštėjančioje Lietuvoje, kai užmirštamas kultūrinis savitumas.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 73/10

IMDb: 6.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Niekados šalies beieškant" / "Finding Neverland"

Jūsų Maištinga Siela

J. M. Barrie XX amžiaus pradžioje parašė knygą „Piteris Penas“, kuri tapo tikra vaikų literatūros klasika ir savo mastu prilygsta „Pepei ilgakojinei“. „Piteris Penas“ buvo ne kartą ekranizuotas, sukurti ir animaciniai filmai, o štai apie patį „Piterio Peno“ kūrėją ne. Pasaulį sužavėjo Marc Foster filmas „Niekados šalies beieškant“ (angl. Finding Neverland) (2004), kuris buvo nominuotas daugybei apdovanojimų, o kritikai negailėjo pagyrų originaliam scenarijui, todėl iš tokio filmo tikėjausi išties labai daug.

Tiesą sakant, nusivyliau. Filmas gražus, skirtas daugiau šeimai, atskleidžiant suaugusio kūrėjo vaikišką pasaulėžiūrą, be kurios nebūtų atsiradęs „Piteris Penas“. Vaikams filmas gal ir gali padaryti įspūdį, tačiau, mano akimis, apie kitus rašytojus sukurti kur kas įdomesni filmas. Šiam filmui slenkant link pabaigos, jau žiūrėjau sukandęs dantis ir laukiau, kada jis prasibaigs. Vien iš pagarbos nuostabiai aktorei Kate Winslet. Nors scenarijus originalus ir iš vienos pusės gal ir įdomus, tačiau personažai filme menkai jaudino, jų istorijos nuobodokos, netgi K. Winslet kamuojama mirtinos ligos atrodo tarsi išmesta žuvis į krantą, kur ten žuvis – visas banginis. Jos personažo spalvos nuobodžios, kaip tų laikų moterų salonai, be didesnių išskirtinumų ir lemtis nuspėjama vos tik prasideda įdomumas. Johnny Depp kaip visada gauna gerus vaidmenis ir šis jo infantilus ir laikmečių visuomenės standartų angažuotas vyrukas pasirodė gana įdomus, tačiau visgi režisierius nuslydo labiau į Piterio Peno pasaulį, kurdamas šeimyninio lygmens juostą, nei stengdamasis atskleisti jauraus kūrėjo pasirinkimų kančių kelią.

Filmas gali visgi daug kam patikti, vizualiai jis apgalvotas, įtikina kostiumai, laikmečio standartai, britiška kultūra, tačiau jeigu norisi gilios, provokuojančios ir svarbiausia biografiniame filme – centre esančios įdomios visapusiškai nuogos asmenybės, šis filmas gali, kaip man šiuo atveju, labai nuvilti.

Mano įvertinimas: 4/10

Kritikų vidurkis: 67/100

IMDb: 7.8

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Marija" / "Mary"

Sveiki visi,

Apie Jėzaus ir Magdalietės gyvenimą sukurta begalės pjesių, įvairiausių teatro pastatymų ir filmų, ir kaskart vis bandoma atrasti naujų šios istorijos žiūros taškų ir formų. Panašiai yra ir su Abel Ferrara filmu „Marija“ (angl. Mary) (2005), kuriame jis atskleidžia jau seniau iš „Da Vinčio Kodo“ sensacingai neva atskleistus Marijos ir Petro konkurenciją dėl Jėzaus meilės. Tik šįkart scenarijus eina dviem kryptimis – daugiausiai apie šiuolaikinius laikus, apie filmavimo aikštelėje, kuriant filmą apie Jėzų, kilusius asmeninius dvasinius praregėjimus.

Pagrindinis vaidmuo atiteko visiems puikiai žinomam aktoriui Foster Whitaker‘iui, kuris turi mylimą moterį, kuri tuoj jam pagimdys kūdikį, tačiau lova dalijasi su meiluže ir negana to, jis veda religinės tematikos laidą. Tai veikėjas, kuris blaškosi tarp pasirinkimo dėl tikėjimo, pilnas dvejonių savo gyvenimu ir įsitikinimu. Jis susidomi aktore, kuri po Marijos vaidmens atlikimo pasitraukė ir tvirtina esanti tiesiogiai susijusi su Magdalietės asmenybe... Dvi mistifikuotos siužetinės linijos pateikia labai platų spektrą – nuo purvinos ir manipuliuojančios žiniasklaidos iki Biblijinių misterinių temų. Pasakojimo fabula daugiasluoksnė, o istorijos prasmės siejamos paralelėmis ir analogijomis. Iš vienos pusės dėl to filmas tik įdomesnis ir originalesnis, o iš kitos – filmas pateikia tiek daug klausimų apie savo reikšmes, kad imi klausti ne tai, ką norėjo pasakyti filmo veikėjai, o ką vienokiu ar kitokiu būdu norėjo pasakyti pats režisierius? Filmas tampa gana miglotas, mistifikuotas ir net jam pasibaigus, kyla daug klausimų tiek dėl turinio, tiek jo realizavimo.

Nepasakyčiau, kad tai itin stiprus filmas ar paveikus, tačiau jame scenarijus tampa išties kebliu rebusu, tačiau negalima nuleisti nuo, mano akimis, vienos geriausios prancūzų kino aktorės Juliette Binoche – jie verta šimto nusilenkimo ir tokie mažo biudžeto filmai išties jai tinka, atskleisti savo nevienkryptį personažą. Taigi, filmas ir patiko, ir ne itin sužavėjo, jis tiesiog kitoks, nepataikaujantis neišprususiam žiūrovui, nagrinėjantis tik sau įdomias temas ir nekvaršinantis galvos, kaip save parduoti. Kažkaip, gerai, kad toks kinas yra, tačiau rekomenduočiau „Mariją“ kam nors? Gal prieš tai gerai pagalvočiau kam.

Mano įvertinimas: 6.5/10

IMDb: 5.9

Jūsų Maištinga Siela