Filmas: "Didysis meistras" / "The Grandmaster" / "Yi dai zong shi"

Sveiki, skaitytojai, 

Kinų režisierius Kar-Wai Wong tikriausiai yra mano mėgstamiausias režisierius iš šios šalies. Jo sukurti filmai, kaip antai „Mano vaivorų naktys“ ar „Meilės laukimas“ išties abstulbino savo nuostabia poetika ir nepaprastu muzikiniu skoniu. Ko galima tikėtis iš visai naujo jo repertuare kovinio žanro? Tikriausiai tiesiog reikia pamatyti „Didysis meistras“ (angl. The Grandmaster) (2013). Apie Briuso Lee mokytoją Ip Man esu matęs tikrai neblogą filmą, su visu Japonijos okupacijos metų kontekstu, tačiau šįkart biografinis filmas visai kitoks, kitokias jis išskiria ir temas.

„Didysis meistras“ nesikoncentruoja vien į Ip Man asmenybę, čia istorinis kontekstas šiek tiek atitolęs nuo pačių herojų asmeninės istorijos. Čia svarbiausia tampa šiaurės ir pietų Kinijos mokyklų konkurencija ir kovos menų maišymasis. Iš esmės tai tradicinių kovos menų, neatsiejamų nuo Rytų filosofijos koncentratas – filme jis pateiktas, kaip ir būdinga Kar-Wai Wong filmams, itin poetiškai, subtiliai, nevengiant estetinių kultūrinių niuansų. Šiaip dauguma kokybiškų Rytų kino filmų yra veikiau ne įnirtinga kova, kiek šokis ir elegancija, atmiežta konservatyvių ir disciplinuotų tradicinių vertybių. Meilė ir kovos menas – štai čia atsiduria du kovos meistrai – In Man ir Gong Er. Galima kalbėti apskritai apie neįminamos meilės ryšius, tik kiek jie biografiniai, o kiek režisieriaus interpretacija, sunku pasakyti, matuojant tikriausiai tektų perskaityti nuodugnias biografijas.

Grįžtant prie filmo, galiu pasakyti, kad tai nėra mano mėgstamiausias šio režisieriaus kūrinys, tačiau filmas be abejonės yra vis tiek geras ir įdomus. Visų pirma, kaip sakiau, estetiniai niuansai, ramių ir konservatyvių kovų elegancija. Režisierius linkęs žiūrėti į kovas kaip į meną, nesvarbu, ar tai tėra garbės sąskaitų suvedimas ar žudantis keršto aktas. 64 delnų technika ir didinga Kinijos kultūra ima pamažu jausti vakarietiškos kultūros inovacijas ir tradicinės kovų mokyklos pamažu miršta, kaip tai šiandien aktualu tuštėjančioje Lietuvoje, kai užmirštamas kultūrinis savitumas.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 73/10

IMDb: 6.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Geismas, įspėjimas" / "Lust, Coution" / "Se, Jie"

Sveiki, kino gerbėjai,

Filmą „Geismas, įspėjimas“ (Lust, Caution) (2007) be jokios abejonės galiu vadinti iš tų netikėtų Azijos kino atradimų. Pažiūrėjau šią ilgą dramą ir net aiktelėjau, kaip viskas greitai prabėgo. Aiktelėjau dar kartą, kaip pamačiau, jog šį filmą režisavo garsus režisierius, kilęs iš Taivano, Ang Lee, kuris vakariečiams labiau žinomas kaip „Pi gyvenimo“ bei „Kuproto kalno“ režisierius. „Geismas, įspėjimas“, kaip ir galite tikėtis, kaip ir visi šio režisieriaus darbai išsiskirs savo kitoniškumu, pats režisierius neturi nuosavo braižo ir kiekvienas jo darbas yra labai kitoks. Šis filmas taip pat.

Filme filmuojasi Azijos aktoriai, jis filmuotas mandarinų kalbos įvairiausiais dialektais, apie kuriuos, tiesą sakant, nelabai ką išmanau. Šiame filme vakarietiško kino manieros tik tiek, kiek juda kamera, dėliojasi istorijos eiga, tačiau kultūra, sunkus istorinis Kinijos laikotarpis, Japonų okupacija, pasipriešinimas, badas, visa tai filme užfiksuota, tačiau tai išlieka ne svarbiausiu dalyku filme, bet pasiaukojimas vardan tėvynės ir socialistinės Kinijos užgimimo pamatas. Senovės tradicijos gausiai griauna vakariečių kultūra, tačiau didžiausias priešas karas su Japonija. Tokioje sudėtingoje terpėje atsiranda būrelis patriotų studentų, kurie stengiasi sugriauti besikuriančios valdžios organus, kad duotų paspirties šalies evoliucijai. Idėjos, aistros, apsimetimai – tai šio filmo žavūs dalykai, kurie gausiai atmiešti brutaliomis, kartais neįtikėtinai atviromis „kamasutrinėmis“ sekso scenomis. Didelis atradimas buvo gražuolė aktorė Wei Tang! Jau iš „Meilės laukimo“, "Tiesiog kartu" atpažįstamas aktorius Tony Leung Chiu Wai, buvo tvirtas, įtikinamas beveik kaip koks fanatiškasis Hitleris.

Puikios valandos, kurių net nesitikėjau praleisiąs, leido pasimėgauti pilnai užpildytu kinu. Be jokios abejonės rekomenduoju kino gurmanams, kurie iš kino nori ne tik įdomios istorijos, bet ir savito dvasingo kolorito, tai rūšinis geras vynas, kuris turėtų tikti išskirtiniam vakarui, kada iš kino norisi daugiau nei paprastai. Iš pradžių gali filmas pasirodyti pernelyg „kiniškas“, tačiau vėliau karo kontekste besikeičiantys žmonės pateikia stiprų įspūdį, kad tesame tik aplinkybių žmonės.

Mano įvertinimas: 10/10

Kritikų vidurkis: 61/100

IMDb:7.6

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Laimingi kartu" / "Happy Together"

Sveiki, kino mylėtojai,

Vienas mano mėgstamiausių rytų kino režisierių yra Kar Wai Wong, sukūręs tokius nuostabius filmus kaip „Meilės laukimas“ ir „Mano vaivorų naktys“, šįkart užšokau ant daug senesnės jo juostos – „Laimingi kartu“ (Happy Together) (1997), kuri taip pat buvo pripažinta tiek žiūrovų, tiek kino kritikų. Ši juosta šiek tiek netradicinio Kar Wai Wong‘o scenarijaus – pasakoja apie du kinų vyrukus, nublokštus į Pasaulio galą – Argentiną. Jiedu vienas kitą ir myli, ir tiek pat nekenčia. Abu dirba juodus kinams skirtus darbus – darbus virtuvėje, vedžioja kinų turistus po Buenos Aires ir kaip įmanydami stengiasi gyventi ir išgyventi, o per trumpas atokvėpio dienas svajoja pamatyti Iguazu krioklius.

Filmas išties keistas ir įdomus. Ypatingai natūralūs ir nesuromantizuoti vaikinų santykiai, atmiežti tiek rūpesčiais, tiek buitiniais konfliktais, tiek pasiglamonėjimais, - tai viskas, kas nutinka paprasto žmogaus gyvenime. Čia nebus tik saldi kelionė į savęs pripažinimą ir atradimą, čia viskas jau atlikta, belieka tik kantriai iškęsti vienas kitą ankštame bute, vienoje viengulėje lovoje, sergant ir išduodant, rūpinantis ir atstumiant. 

Ypatingą dėmesį režisierius (kaip ir visada!) skiria muzikai. Visos jo juostos, bent tas, kurias mačiau, yra pilnos savito skambėjimo, užlietos melodijomis, unikaliomis ir perkurtomis. Šiame filme jis perkuria „Happy Together“ septinto dešimtmečio hitą ir paverčia jį sumoderninta versija. Šiame pasaulyje kuriasi įvairiausios šeimos ir svarbiausia yra nebūti vienam. Būti kartu laimingai, nesvarbu, kokios lietingos, tamsios, tvankios ir kokie „nekalbadieniai“ bebūtų, visada kartu. Išties žavi ir muzikali juosta, įdomios pasakojimo kompozicijos ir sudėliota lyg koliažas su kontrastiškomis scenomis – laimingas akimirkas keičia pykčio ir liūdesio akimirkos, o jas paveja laimingos. Pakankamai tamsios ir niūrios spalvos šio filmo, bet ne jausena, režisierius mėgsta filmuoti vakare ir naktimis, čia mano atmintyje išliko tamsios Argentinos sostinės gatvės, pripiltos tamsumos ir lėto išvarginto ėjimo namo, kuriuose žinai, kad nebūsi vienas. Ir tai yra nuostabu.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 69/100

IMDb: 7.7

Jūsų Maištinga Siela

FIlmas: "Meilės laukimas" / "In The Mood For Love" / "Fa yeung nin wa"

Sveiki visi,

Daugybę tarptautinių festivalių apdovanojimų susišlavė Kar Wai Wong kino filmas „Meilės laukimas“ (In the Mood for Love) (2000 m.). Na, su šiuo režisieriumi jau esu susidūręs ir labai maloniai buvau nustebintas, kai pamačiau jo „Mano vaivorų naktis“ (2007 m.) – toks muzikalus, jautrus ir įdomus režisierius tikrai man tiko ir patiko. Nutariau pažiūrėti vieną geriausių jo filmų „Meilės laukimas“, kuris iš tikrųjų priklauso trilogijai. Tai antroji dalis. Kitos dalys – „Days of Being Wild“ (1991) ir „2046“ (2004) – tai visiškai kitos istorijos, kurias jungia panašus stilius, tematika ir kai kurios detalės bei aktoriai.

„Meilės laukimas“ – tai ypatingai jautri meilės drama, kuri mus nuneša į Hong Kong‘ą 1962 – uosius metus, kur didelė dalis filmo veiksmo vyksta tarp dviejų vedusių žmonių – ji ištekėjusi, tačiau jos vyras dirba keliaudamas, jis vedęs, tačiau jo žmona keliaujanti. Jie abu vieniši ir neprisileidžia arti svetimų, tačiau palaipsniui ledkalnis tirpsta ir herojai pradeda vienas į kitą dairytis... Filmas. Na, aš nemoku apsakyti. Tai ne filmas, bet labiau poezija su vaizdais – labai gražiu garso takeliu iš 7 dešimtmečio, kostiumai, manieros, visuomenės vertybės, bendravimas – viskas taip, lyg būtų išsiuvinėta. Bet labiausiai žavi operatoriaus darbas, nes atrodo, kad lieja vaizdus ir scenas akvarele, kuria ne šiaip butaforinės, bet nuolat pripildytos rytų taurios estetikos ir prasmių scenas, kurias turėtų ryte ryti tikri kino gurmanai. Filme daug lietaus, keisto ir statiško liūdesio, nuolat seka herojus laikrodis ir veidrodžiai, o užburianti muzika leidžia skleistis ilgesiui ir nuolatiniam meilės laukimui... Štai kokius man jausmus sukėlė ši juosta.

Tarptautiniame Kanų kino festivalyje „Meilės laukimas“ buvo nominuotas Auksinei Palmės šakelei, tąkart aktorius Tony Leung gavo geriausio aktoriaus apdovanojimą, bet iš esmės tikroji filmo puošmena visgi yra Meggie Cheung, kurią vakar atradau filme „Švari“, su kuriuo ji po kelėtą metų ir gavo Kanuose geriausios aktorės įvertinimą.

Rekomenduoju visiems gero kino mylėtojams. Yra ką pamatyti.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 85/100

IMDb: 8.1

 

Jūsų Maištinga Siela