Filmas: "Čiongčingo ekspresas" / "Chung Hing sam lam" / "Chungking Express"

 Sveiki,

Po „Didysis meistras“ (2013) pastatymo nieko naujo nebegirdėjau iš kinų kilmės Honkongo režisieriaus Kar-Wai Wong, kuris man labai seniai patinka. Po tokių filmų kaip „Mano vaivorų naktys“ (2007) ar geriausiai įvertintu „Meilės laukimas“ (2000) žymus režisierius, atrodo, kurį laiką atsitraukęs nuo didžiojo kino, tad vedamas poetizuoto azijietiško kino ilgesio, kokį specifinį jausmą sukeldavo tik šis režisierius, pasiryžau žvilgtelėti į jo darbų retrospektyvą. Vienas ankstyvojo periodo Kar-Wai Wongo darbų, su kuriuo jis buvo pripažintas tarptautiniuose kino festivaliuose, buvo ekspresyvus, žiaurus, romantiškas filmas „Čiongčingo ekspresas“ (honkn. Chung Hing sam lam) (1994).

Taip jau yra su šio režisieriaus filmais, po kurio laiko sudėtinga atgaminti įprastinius pasakojimo siužeto vingius, tačiau paliktą jausmą galima atgaminti iškart, kad ir šįkart, kai vos tik šis filmas prasidėjo. Tai dvi istorijos-novelės, pereinančios nuo vienos istorijos prie kitos klaidžiuose ir tirštuose Azijos didmiesčio labirintuose. Pirmoji meilės istorija pasakoja apie narkotikų dailiąją prekeivę, kuri nieko nebijanti sugeba užverbuoti indų imigrantus ir paversti juos mulais, tačiau ją įsižiūri bare infantilus policininkas, kuris turi valgymo sutrikimų, nes jį po 5 metų draugystės paliko mergina. Šiai istorijai skirta viso labo pusvalandis, nes užkandinėje istoriją romantiniu stiliumi tęsia jau kitas policininkas, kuris turi aistringą romaną su stiuardese, tačiau jį nusižiūri infantili berniokiška svajoklė užkandinės darbuotoja. Galiausiai ji gauna jo buto raktus ir paslapčia lankosi jo namuose, tvarko, prižiūri apleista akvariumą...

Ir atrodo, daugiau niekas nevyksta. Toji meilės istorija labai sąlygota, nes perteikta kaip didmiesčio darbuotojų ir nusikaltėlių poezija. Nežinau kiek, bet daugybę kartų filme suskamba amerikiečių grupės The Mamas & The Papas  hitas California Dreamin'. Apskritai šis filmas kaip ir kiti kūrėjo kūriniai yra iliustratyviai ir hipnotizuojančiai sujungiantys Azijos kultūrą su vakarietiška muzika, todėl kartais filmai primena Harukio Murakamio tam tikrą literatūrinį magiško realizmo prieskonį. Visgi „Čiongčingo ekspresas“ yra orientuotas į žiūrovo jausmus. Pirmojoje istorija hipnotizuojantys kriminaliniai neoninių naktinių šviesų perteikta istorija, atrodo, agresyvoka, tačiau ji pamažu pereina į lėtesnio temo romantinę istoriją, pastaroji man skonio atžvilgiu patiko labiau, netgi priminė Wongo „Meilės laukimą“ ir „Amžinai kartu“ (1997). Režisierius išgauna filmo tekstūra tik jam būdingą unikalų fragmentuotą kalbėjimo būdą su muzikiniais intarpais ir liūdno šmaikštumo dialogais, kuriuose veriasi žaismingas, kartais naiviai apsimestinis veikėjų bendravimas, peraugantis į lengvą meilės apsėdimą.

Rekomenduoju „Čiongčingo ekspresą“ visiems šio režisieriaus gerbėjams ir išskirtiniam lėto, poetizuoto, juslinio, bet nebanalaus pasakojimo be įprastinių holivudinių šablonų ieškotojams. Labai geras filmas.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 78/100

IMDb: 8.0

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Laimingi kartu" / "Happy Together"

Sveiki, kino mylėtojai,

Vienas mano mėgstamiausių rytų kino režisierių yra Kar Wai Wong, sukūręs tokius nuostabius filmus kaip „Meilės laukimas“ ir „Mano vaivorų naktys“, šįkart užšokau ant daug senesnės jo juostos – „Laimingi kartu“ (Happy Together) (1997), kuri taip pat buvo pripažinta tiek žiūrovų, tiek kino kritikų. Ši juosta šiek tiek netradicinio Kar Wai Wong‘o scenarijaus – pasakoja apie du kinų vyrukus, nublokštus į Pasaulio galą – Argentiną. Jiedu vienas kitą ir myli, ir tiek pat nekenčia. Abu dirba juodus kinams skirtus darbus – darbus virtuvėje, vedžioja kinų turistus po Buenos Aires ir kaip įmanydami stengiasi gyventi ir išgyventi, o per trumpas atokvėpio dienas svajoja pamatyti Iguazu krioklius.

Filmas išties keistas ir įdomus. Ypatingai natūralūs ir nesuromantizuoti vaikinų santykiai, atmiežti tiek rūpesčiais, tiek buitiniais konfliktais, tiek pasiglamonėjimais, - tai viskas, kas nutinka paprasto žmogaus gyvenime. Čia nebus tik saldi kelionė į savęs pripažinimą ir atradimą, čia viskas jau atlikta, belieka tik kantriai iškęsti vienas kitą ankštame bute, vienoje viengulėje lovoje, sergant ir išduodant, rūpinantis ir atstumiant. 

Ypatingą dėmesį režisierius (kaip ir visada!) skiria muzikai. Visos jo juostos, bent tas, kurias mačiau, yra pilnos savito skambėjimo, užlietos melodijomis, unikaliomis ir perkurtomis. Šiame filme jis perkuria „Happy Together“ septinto dešimtmečio hitą ir paverčia jį sumoderninta versija. Šiame pasaulyje kuriasi įvairiausios šeimos ir svarbiausia yra nebūti vienam. Būti kartu laimingai, nesvarbu, kokios lietingos, tamsios, tvankios ir kokie „nekalbadieniai“ bebūtų, visada kartu. Išties žavi ir muzikali juosta, įdomios pasakojimo kompozicijos ir sudėliota lyg koliažas su kontrastiškomis scenomis – laimingas akimirkas keičia pykčio ir liūdesio akimirkos, o jas paveja laimingos. Pakankamai tamsios ir niūrios spalvos šio filmo, bet ne jausena, režisierius mėgsta filmuoti vakare ir naktimis, čia mano atmintyje išliko tamsios Argentinos sostinės gatvės, pripiltos tamsumos ir lėto išvarginto ėjimo namo, kuriuose žinai, kad nebūsi vienas. Ir tai yra nuostabu.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 69/100

IMDb: 7.7

Jūsų Maištinga Siela

FIlmas: "Meilės laukimas" / "In The Mood For Love" / "Fa yeung nin wa"

Sveiki visi,

Daugybę tarptautinių festivalių apdovanojimų susišlavė Kar Wai Wong kino filmas „Meilės laukimas“ (In the Mood for Love) (2000 m.). Na, su šiuo režisieriumi jau esu susidūręs ir labai maloniai buvau nustebintas, kai pamačiau jo „Mano vaivorų naktis“ (2007 m.) – toks muzikalus, jautrus ir įdomus režisierius tikrai man tiko ir patiko. Nutariau pažiūrėti vieną geriausių jo filmų „Meilės laukimas“, kuris iš tikrųjų priklauso trilogijai. Tai antroji dalis. Kitos dalys – „Days of Being Wild“ (1991) ir „2046“ (2004) – tai visiškai kitos istorijos, kurias jungia panašus stilius, tematika ir kai kurios detalės bei aktoriai.

„Meilės laukimas“ – tai ypatingai jautri meilės drama, kuri mus nuneša į Hong Kong‘ą 1962 – uosius metus, kur didelė dalis filmo veiksmo vyksta tarp dviejų vedusių žmonių – ji ištekėjusi, tačiau jos vyras dirba keliaudamas, jis vedęs, tačiau jo žmona keliaujanti. Jie abu vieniši ir neprisileidžia arti svetimų, tačiau palaipsniui ledkalnis tirpsta ir herojai pradeda vienas į kitą dairytis... Filmas. Na, aš nemoku apsakyti. Tai ne filmas, bet labiau poezija su vaizdais – labai gražiu garso takeliu iš 7 dešimtmečio, kostiumai, manieros, visuomenės vertybės, bendravimas – viskas taip, lyg būtų išsiuvinėta. Bet labiausiai žavi operatoriaus darbas, nes atrodo, kad lieja vaizdus ir scenas akvarele, kuria ne šiaip butaforinės, bet nuolat pripildytos rytų taurios estetikos ir prasmių scenas, kurias turėtų ryte ryti tikri kino gurmanai. Filme daug lietaus, keisto ir statiško liūdesio, nuolat seka herojus laikrodis ir veidrodžiai, o užburianti muzika leidžia skleistis ilgesiui ir nuolatiniam meilės laukimui... Štai kokius man jausmus sukėlė ši juosta.

Tarptautiniame Kanų kino festivalyje „Meilės laukimas“ buvo nominuotas Auksinei Palmės šakelei, tąkart aktorius Tony Leung gavo geriausio aktoriaus apdovanojimą, bet iš esmės tikroji filmo puošmena visgi yra Meggie Cheung, kurią vakar atradau filme „Švari“, su kuriuo ji po kelėtą metų ir gavo Kanuose geriausios aktorės įvertinimą.

Rekomenduoju visiems gero kino mylėtojams. Yra ką pamatyti.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 85/100

IMDb: 8.1

 

Jūsų Maištinga Siela