Filmas: "Holivudas mirė" / "Hollywood Ending"

Sveiki, skaitytojai,

Tai retais atvejais, kada susiduriu su Woody Allen filmais, kažkas įvyksta magiško ir stebuklingo. Netgi tais išskirtinais atvejais, kada jo filmas karjeroje nėra pats sėkmingiausias ir geriausias. Lygiai tą patį galėčiau pasakyti apie jo romantinę komediją „Holivudas mirė“ (angl. Hollywod Ending) (2002), kuriam, rodos, nestinga „aleniškumo“, tačiau kartu filmą norisi iškart apibūdinti kaip aristokratišką-intelektualų kičą, kuris kartu ir absurdiškas, ir žavus.

Tiesą sakant, siužetas gana makabriškas – senstelėjęs režisierius imasi kurti su savo buvusia žmona naują filmą ir staiga apanka vos pradėjus filmavimus, tačiau jis vis tiek tęsia su azijiečiais pagalbininkais filmavimus, neišsiduodamas, kad yra aklas. Tiesą sakant, pagrindinį vaidmenį sukūręs pats W. Allen nė per nago juodymą neįtikino. Absoliučiai absurdiškos scenos, kada aklas kino veikėjas net kalbasi su sofa, nors pagal mūsų logiką akivaizdu, kad jis turėtų reaguoti į pašnekovo balsą, tą logiškai daro kiekvienas, kuris žaidžia „aklą vištą“, tačiau viskas čia makabriškai perspausta, kad net veikėjas atrodo ne tiek talentingas režisierius, kiek visiškas kvailys. Komedijos elementai lyg anekdotinės situacijos, veikėjas atrodo absoliučiai kičas, o aplinkiniai apsimetantys kvailiais ir nepastebintys aklojo žmogaus, vadindami jį „išsiblaškiusiu“.

Nepaisant kičo ir neįtikėtinų situacijų, W. Allen‘as čia vis tiek išlieka aristokratiškai elegantiškas – jeigu jau dekoracijos, tai būtinai tviska prabanga, jeigu namai – tai pilnos lentynos intelektualių knygų, nesvarbu, kad veikėjai kartais atrodo absoliučiai, atsiprašant, debilai. O ką jau sakyti apie legenda virtusiais W. Allen‘o parašytais dialogais? Vien dėl jų norisi žiūrėti filmą. Sakau, šioje jo juostoje yra ir gerų, ir visiškai absurdiškų dalykų, kurie tampa kažin kokiu magišku kiču.

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 46/100

IMDb: 6.6

Jūsų Maištinga Siela

Knygos. Kaip suspėti perskaityti knygas?

 Paskutiniai pirkiniai.

Sveiki, 

Paskutiniu metu tikriausiai mane supras tik sergantys knygų manija. Laiko mažai, o knygų rietuvės ir lentynos auga. Natūralus klausimas – kaip viską apžioti? Neskaitytas Parulskis, Ulickaja ir dar dešimtys autorių. Nors knygos brangios, bet tikriausiai knygomanai, kurie, pripažinkime, nėra ta socialinė pasiturinčioji klasė – tai mokytojai, dėstytojai, šiaip mėgstantys paskaityti intelektualai, kurie nepraleidžia progos prasibrauti pro knygas, kai vyksta įvairios akcijos. O ką jau sakyti apie skaitytų knygų parduotuves, komisus? Taip jau nutiko, kad knygos dedasi į lentyną, tai tampa manija, kaip kokiam kolekcionieriui, tik knygos ne paveikslai, jas reikia suskaityti, joms reikia laiko. Vieną perskaitai, penkias įsigyji, vieną perskaitai, penkis įsigyji... O kur dar retų, jau rinkoje nebesančių knygų medžioklė? Tai kažkoks azartinis lošimas, kai net nebežinai, ar ta knyga atsiradusi pas tave tikrai bus perskaityta?

Etc... Tokiais atvejais lieka pasvajoti, nors knygos ir tavo rankose.

Po Liudmilos Ulickajos puikaus kūrinio "Sonečka", jau laukia net dvi knygos lentynoje. Viena iš jų visiškai šviežutėlė - "Imagas", kurią išleido leidykla "Jotema".

Dar viena rusų autorė - Marina Stepnova. Sugraužta knyga "Lazario moterys", o kada bus suvalgyta "Italų pamokos" - nežinia.

Filmas: "Geriausias pasiūlymas" / "The Best Offer"

Sveiki,

2013 metais geriausiu Europos filmu pripažintas italų režisieriaus Giuseppe Tornatore „Geriausias pasiūlymas“ (angl. The Best Offer) (2013), kuris, tiesą sakant, buvo tarsi griaustinis iš giedro dangaus mano žiūrimų filmų padangėje. Nors kino kritikai filmą įvertino gana vidutiniškai, tačiau „Malenos“ (2000) režisieriui pavyko pelnyti daug prestižinių apdovanojimų ir susižerti žiūrovų simpatijas.

Filmas išties pasirodė keistas – bent jau iki pusės filmo sunku buvo susigaudyti, kas, kaip ir kur, todėl buvo labai įdomu. Mergina, norinti išparduoti paveldėtą turtą, susisiekia su geriausiu aukciono vedėju, tačiau pati niekada nepasirodo. Žiūrovui kyla intriga – kas toji mergina? Vaiduoklis? Robotas? O gal koks nors fantomas? Sunku pasakyti, todėl žiūrėti darosi vis įdomiau ir įdomiau dėl netikėto ir intriguojančio scenarijaus. Ir tai nėra vien tik geras scenarijus. Jau kaip gerai vaidina „Oskaro“ laureatas Geoffrey Rush, tai tik dar kartą patvirtina šio puikaus aktoriaus talentą. Apskritai italų režisierius viską pateikia estetiškai stilingai, suteikia pabūti prabangaus ir intelektualaus meno atmosferoje, kur galerijoje išdėlioti paveikslai suteikia tiek filmo veikėjams, tiek žiūrovams kažin kokio nenusakomos didybės jausmo. 

Prabanga derinama su mistiniu kone kriminaliniu siužetu. Po filmo kyla daug klausimų dėl veikėjų tolimesnių likimų – kiek viskas buvo apgaulė, o kiek klastotė? Ar įmanoma sufalsifikuoti pačius jausmus? Filmas su geru ir keistu scenarijumi verčia suklusti ir įtarti filmą esant išties labai gerą. Nors link pabaigos daugmaž jau galima daugiau ar mažiau viską nuspėti, bet vis tiek tikiesi kažko itin mistiško, kokio nors androido ir žmogaus ryšio, tačiau kartais vaizduotė apgauna ir viskas būna kur kas paprasčiau. Rekomenduoju visiems kino gurmanams ir neišrankiems žiūrovams.

Mano įvertinimas: 9.5/10

Kritikų vidurkis: 49/10

IMDb: 7.8

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Maiklo Kleitono sukurta tiesa" / "Michael Clayton"

Sveiki, skaitytojai,

Dar viena juosta su puikiuoju George Clooney ir šįkart tai „Maiklo Kleitono sukurta tiesa“ (angl. Michael Clayton) (2007). Filmas nominuotas net 7 „Oskarams“ tikriausiai neturėjo manęs nuvilti nuo pat pradžių iki pat pabaigos. Iš tikrųjų šią juostą teko žiūrėti gal prieš kokius ketverius metus, tačiau po 15 minučių išjungiau, kadangi manęs visiškai nesudomino, bet kartais filmams mėgstu suteikti antrąjį šansą ir štai, visiškai kitokiomis pozicijomis sėdausi pažiūrėti puikiai kino kritikų įvertinto filmo.

Septynių „Oskaro“ filmas pelnė tik vieną apdovanojimą – geriausia antro plano aktore išrinkta Tilda Swinton. Gniuždančiai geras šis jos vaidmuo, tačiau savo karjeroje Tilda yra sukūrusi ir kur kas įspūdingesnių vaidmenų, tačiau šiame filme, ypač finale – ji tiesiog paralyžiavo mano dėmesį, mokėjimu perteikti įtampos emocijas. Geras ir George Clooney bei Tom Wilkinson‘o pasirodymas. Tai tiesiog puikių aktorių dermė, tad neaušinsiu burnos, pasakydamas, kad kine praktiškai retai bematome prastos vaidybos. Kitas aspektas – kiek gali pasirodyti įdomus šis filmas paprastam ir neišrankiam žiūrovui, sunku pasakyti. Filmas man visai patiko, nors ties „advokatiniai ir teisminiai“ filmai man ne visada įdomūs. Galima pasigesti ir šiaip asmeninių interesų impulso, kažkokio kasdieniškesnio aktualumo, nei visuotinio nuodijimo per maistą masto, apie kurį tikriausiai visi yra girdėję. 

Visgi filmo atmosfera gana įtempta, įdomus ir pats Maiklas Kleitonas, kuriuo visą filmą abejojau, ar jis pats nesergąs kokia nors liga, ar dalis filmo veikėjų nėra jo ligos padarinys? Ir apskritai filmo atmosfera leidžia viskuo abejoti, tačiau viskas logiška ir pagrįsta. Gal filmas savo siunčiama žinia žiūrovui nėra kažkuo įdomus ir vertingas, tačiau siūlyčiau į filmą pasižiūrėti labai paprastai – tiesiog kaip į meno kūrinį ir gerai organizuotą istoriją. Itin kažko įspūdingo nesitikėkite, tačiau pasitenkinimo galite gauti taip pat nemažai. 

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 82/100

IMDb: 7.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Toli nuo skubančios minios" / "Far from The Madding Crowd"

Sveiki,

Dar viena knygos ekranizacija „Toli nuo skubančios minios“ (angl. Far from The Madding Crowd) (2015) susilaukė sėkmės. Nieko nuostabaus, juk režisierius danas Thomas Vinterberg, kuris sukalė tokius puikius filmus kaip „Medžioklė“ (2012) ir „Submarinas“ (2010). Šįkart režisierius dirbo išskirtinai britiškoje aplinkoje ir su britų aktoriais, kurdamas XIX amžiaus Angliją, kurioje įsigalėjęs konservatyvumas ir Viktorijos laikų manieros, kurioms tik iš dalies nepaklūsta šio filmo maištininkė Betšveba.

Ką aš galiu pasakyti? Ekranizacija vykusi visomis prasmėmis – puikiai parinkti aktoriai. Carey Mulligan apskritai talentinga aktorė, sukūrusi ne vieną įstabų vaidmenį, tad visiškai neturėjau abejonių, kad šitas vaidmuo jai labai tiks. Ir nesuklydau. Kur kas labiau mane stebino belgų aktorius Matthias Schoenaerts, kuris iki šiol man pakliūdavo į mačo vaidmenis, kur reikalingas brutalumas ir fizinė ištvermė. Regis, aktoriui visai patinka ir kostiuminės dramas, juolab kad neseniai nusifilmavo panašioje juostoje su Kate Winslet. Vis galvojau, ką man primena jo veidas, kol draugas bakstelėjęs per seansą į šoną nesufleravo, jog jo veidas kaip iš akies luptas Vladimiras Putinas. Tikrai. Tačiau tai kažkodėl netrikdė.

Filmas pozityvus, daug britiškos kultūros, daug įvairiausių to meto etiketo taisyklių ir moters pozicija santuokos atžvilgiu. Iš kitos pusės darėsi lyg ir nuobodi pati istorija. Moteris atsiduria tarp trijų vyrų ir išlepinta savo paikos minties, kad ji santuokai nesutverta, išsirenka iš trijų patį prasčiausią kandidatą, kad moterėlė kvaiša ir kentės – tai aišku kaip kokioje muilo operoje. Istorija nėra kažkokia netikėta, tačiau ją stiprina puikūs režisūrinis įdirbis, gražūs estetiniai Britanijos vaizdai, kostiumai, montažas... Aukšto lygio ir nedvelkia pigumu, todėl filmą nepaisant nuspėjamumo, vis tiek gana įdomu žiūrėti.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 71/100

IMDb: 7.1

Jūsų Maištinga Siela