Eilėraštis: Konstantinas Kovafis (Constantino Kavafis) "Barbarų belaukiant" 1904

Sveiki,

Vakar pabaigiau skaityti J. M. Coetzee romaną „Barbarų belaukiant“, kuris, tiesą sakant, mane sukrėtė. Šiandien dar viena naujiena – romanas pavadintas vieno žymiausio graikų poeto Konstantino Kavafio (1963-1933) eilėraščio „Barbarų belaukiant“ (1904) pavadinimu, kurio turinys nusako viso J. M. Coetzee romano turinio esmę. Idėja man pasirodė tokia geneali ir alegoriškai ironiška, kad tiesiog dalinuosi interneto platybėse atrastu lietuvišku vertimu:

BARBARŲ BELAUKIANT

Ko laukia minia, šiandien aikštėje susirinkus?

Sako, šiandien čionai įsiverš barbarai.

Tai kodėl rūmuose nieko nedaro senatas,

Tik sėdi tyliai tyliai ir įstatymų neleidžia?

Nes jau greitai čia pasirodys barbarai,

Senatoriams nerūpi  senato rūmai;

Ateis barbarai - jų savi įstatymai.

O mūs imperatorius, ankstyvą rytą pakirdęs -

Ko sėdi soste prabangiam prie pagrindinių vartų

Su karališkais apdarais ir karūna papuoštas?

Taigi šiandien čia barbarai pasirodys,

Kurių vadą jisai nori tenai sutikti -

Jis potvarkį  paruošęs prie savęs laiko,

Kad titulus ir valdžią anam įteiktų.

O kodėl konsulai ir pretorijai irgi išėjo,

Sunkiomis auksasiūlėmis porfyromis vilkini?

Kodėl ant riešų apyrankės su stambiais ametistais,

Ir žiedai masyvūs spindi retaisiais akmenimis?

Kodėl nešasi jie valdžios ženklus, skeptrus raižytus,

Puoštus aukso ir sidabro ornamentais nematytais?

Taigi barbarai šiandien čionai ateina -

Tad prabanga juos apakinti ketina.

O kodėl oratoriai nutilo, jų nesimato,

Kalbų jų skambių, patriotiškų nesigirdi?

Taigi barbarai šiandien čionai ateina -

O barbarai, žinai, nemėgsta tuščių kalbų.

Jau sutemo, o tų barbarų vis dar nesimato,

Tuo tarpu nuo pasienio atnešė žinią nelauktą -

Kad barbarų pasaulyje daugiau nebeliko.

Tai kaip pavyks išgyventi be barbarų;

Jie buvo vienintelė mūsų išeitis.

Pateikiu ir kiek kitokį Tomo Venclovos vertimą, kuris gerokai skiriasi savo kompozicija, kur vyrauja retoriniai klausimai ir atsakymai, kitaip sudėlioti žodžiai ir akcentai.  Galite palyginti.

 

BARBARŲ BELAUKIANT

 

Ko laukiam, susirinkę aikštėje?

 

Šiandieną barbarai įžengs į miestą.

 

Kodėl senatas nesirūpina įstatymais?

Kodėl senatoriai dykaduoniauja?

 

Nes šiandien barbarai įžengs į miestą.

Ar verta besirūpinti įstatymais?

Atėję barbarai išleis naujus.

 

Kodėl gi imperatorius, anksti nubudęs,

ties miesto vartais sėdi soste

su prašmatniu rūbu ir karūna?

 

Nes šiandien barbarai įžengs į miestą,

ir imperatorius nekantriai laukia

jų vado. Jis jau parengė

jam sveikinimą. Jaučio odoj surašyta

daug titulų ir daug garbės vardų.

 

Kodėl gi pretoriai ir konsulai šiandieną vilki

raudonom išrašytom togom

ir dėvi antrankius su ametistais,

ir mūvi žiedus, inkrustuotus smaragdu?

Kodėl jie kelia brangias krivūles,

išgražintas ir sidabru, ir auksu?

 

Nes šiandien barbarai įžengs į miestą,

o, sako, prabanga pritrenkia barbarus.

 

Kur slepiasi šauniausieji oratoriai?

Kodėl nebegirdėti jų balsų?

 

Nes šiandien barbarai įžengs į miestą,

o barbarams apkarto gražbylystė.

 

Kodėl toks nerimas ir sujudimas?

(Žiūrėk, visų veidai iškart paniuro.)

Kodėl tuštėja skersgatviai ir aikštės,

ir žmonės susimąstę grįžta į namus?

 

Nes jau naktis, o barbarų nėra.

Kažkas, atvykęs iš pasienio, pranešė,

kad jų iš viso niekur nematyti.

 

Ką veiksime dabar, kai dingo barbarai?

Juk, šiaip ar taip, jie buvo išeitis.

Jūsų Maištinga Siela

Serialas: "Juodoji našlaitė" / "Black Orphan" (4 sezonas)

Sveiki,

Pirmieji du sezonai „Juodosios našlaitės“ (angl. Black Orphan) buvo daugiau nei geri, jie tiesiog labai „kabliavo“ ir norėjosi žiūrėti be paliovos. Mokslinės fantastikos serialas apie genetiką ir kuriamus klounus neretai ši tema pasirodydavo filmuose, tačiau serialuose iš esmės ši idėjinis rezervas buvo neišnaudotas, todėl kuo puikiausiai suprantu, kad dirbti prie scenarijaus su šia tema tikrai velniškai įdomu.

Visgi trečiasis „Juodosios našlaitės“ sezonas sušlubavo ir žiūrėjosi ne be taip patikliai kaip ankstesnieji. Kažko pristigo, kažko būta per daug. O per daug, sakyčiau, bereikšmiškai užsižaista su visokiais bunkeriais, „Ledo“ projekto antraeiliais įvykiais, kurie žiūrint jau ketvirtą sezoną, kur priartėjama prie tikrosios tiesos, atrodo, kaip vienas didelis nereikalingas vingis, kas apskritai rodo, kad netgi toks serialas kaip „Juodoji našlaitė“ bando siužeto atžvilgiu tempti gumą ir ieškoti, kaip užkimšti seriją, bet paliekant didžiąją intrigą tolimesniems sezonams.

Taigi, po ketvirto sezono peržiūros, galiu pasakyti, kad trečiasis sezonas išties buvo turinio prasme suskystėjęs, o štai ketvirtas sezonas pagerina reikalus, kadangi pagaliau žaidžiama atviromis kortomis: mums jau žinoma beveik visa organizacijos grietinėlė, kaip veikia genetikos institucijos ir kaip maustomi paprasti žmonės. Ypač apvaisinimo klinikos, kurios, o dievai – nežiūrėkite šio sezono būdamos nėščios, mielos moterys, tai negerai jūsų vaisiui ir jūsų bendrai psichikai, tačiau taip, tokie aiškūs realūs pavyzdžiai kaip eksperimentas su kūdikiais „Juodąją našlaitę“ kilsteli dar į geresnį mokslinės fantastikos lygį.

 Kristel.

 Efektyvioji Helena.

 Šeimynėlė.

 Felikso tikroji sesuo.

 Mika ir Betė.

 Aktoriai.

Kaip ir buvo galima numatyti, šiame sezone atsiranda dar daugiau klonų ir dar daugiau Saros Mening variantų, bet didžiausia staigmena yra tai, kad pirmoji serija mus ne veltui grąžina į istorijos pradžią ir papasakoja daugiau apie po traukiniu palindusią Betę. Netrukus po šio sugrįžimo tampa aišku, su kuo turime reikalą ir kaip genetiniai eksperimentai valdo žmones. Netrukus atsiranda ir „Ledo“ konkurentai, kurie skruostuose implantuoja paslaptingas lervas. Tiesą sakant, taip ir nesupratau, kaip toji lerva ir dirbtinis apvaisinimas susijęs, tačiau vieną tokį „stebuklą“ turi ir pati Sara.

Tiesa, pati Sara šiame sezone atrodo kiek nusibaigusi kaip kumelė, ypač sezono pabaigoje – visur laksto, bando apsaugoti dukrelę Kirą ir vis dar žaidžia pavojingą žaidimą su Reichel ir kita opozicija. Kol ji vis dar kaip pagrindinis klonas rūpinasi tais nesibaigiančiais reikalais, kur kas patrauklesni atrodo kiti klonai, kad ir ta pati Elison ar jau iš ano sezono atsiradusi kirpėja Kristel, kuri, regis, kur kas įdomesnė ir šarmingesnė, nei Sara.

Kas be to, kad priartėjome prie organizacijų ir valdininkų šiame sezone dar verta? Ogi naujos paslaptys apie pačią genetiką. Didelis dėmesys Rachel personažui, kuri reabilituojasi savo motinos Suzanos namuose. Ji pradeda regėti nukirstą gulbę, kuri be jokios abejonės turi tiek simbolinę, tiek mokslinę reikšmę. Ar tai reiškia, kad klonai gali regėti kitų antrininkų akimis? Kol kas atsakymo ketvirtame sezone nerasime, tačiau akivaizdu, kad išgliaudžius vieną paslaptį, reikia atrasti ir kitą, todėl nuobodžiauti netenka, nors šiame sezone jaučiamas kažkoks neesmingumas, vilkinimas, tačiau jis ne toks akivaizdus, koks buvo trečiajame sezone ir tai yra gerai, nes serialas juda kryptinga linkme. Kryptingai, sakyčiau, judėjo ir aktorė Tatiana Maslany, kuri šiemet jau paskelbta tarp nominantų „Emmy“ apdovanojimuose. Kas žino, gal jai ir pavyks jį pelnyti, juolab, kad nežinau daugiau nė vieno personažo nei kine, nei seriale, kad būtų šitiek daug persikūnyta vienam projektui. Aktorė šiam serialui atiduoda išties labai daug, o ji dar ir prodiuserė. 

Taigi lauksiu penktojo sezono ir šiek tiek ilsėsiuosi nuo klonų. Labai norėtųsi tikėti, kad penktasis sezonas bus dar geresnis ir pagaliau Sara Mening iš tikrųjų vėl taps patraukli ir įdomi.

Jūsų Maištinga Siela