Informacija apie albumą: Leona Lewis – Christmas with love always [vinyl / LP] (2013)
Maištinga Siela
Sveiki,
Kas pas jus šeštadienį
prieš šv. Velykas? Pas mane namų ruoša, muzika ir literatūra. Paprastai sukuriu
ką nors iš to, kas sukasi tą dieną, bet šįkart nusprendžiau paprašyti dirbtinio
intelekto sukurti eilėraštį, panaudojant šiuos nuotraukoje esančius elementus:
Celine Dion, vinilines plokšteles, romaną „Sachibas. Impresijos iš depresijos“
bei žurnalą „Literatūra ir menas“. Žiūrėkite, ką man parašė.
***
Švelnus balsas, lyg angelo giesmė,
Celine Dion, dainų karalienė šviesia.
"My Heart Will Go On" aidas
širdyje gyvas,
Melodijų jūra, jausmų bangos platybės.
"Literatūra ir menas" – savaitės
lapai,
Kultūros veidrodis, minties atspindžiai
trapūs.
Eilėraščiai, esė, kritikos aštrus žodis,
Dvasios penktadienis, kur prabyla protas.
Vinilinės plokštelės – juodi ratai su
siela,
Adatos prisilietimas, muzikos magija
skelbia.
Šnypštimas lengvas, lyg senas prisiminimas
šiltas,
Kiekviena daina – istorija, laiko vingis.
O romanas "Sachibas impresijos iš
depresijos" –
Tamsos gelmėse ieškantis šviesos blyksnio.
Skausmo ir vilties susipynę akordai,
Žmogaus būties labirintai, ieškantys
išvados.
Šie keturi pasauliai – skirtingi, bet
artimi,
Jausmų, minčių ir kūrybos versmės gilios.
Balsas, žodis, garsas, istorija – kartu
susilieja,
Palikdami pėdsaką laike, širdyse gyvena.
Maištinga Siela
Sveiki,
III-IV a. pr. Kr. baltų
arealas buvo gerokai didesnis nei dabar, apimdamas didžiąją dalį dabartinės
Lietuvos, Latvijos, Kaliningrado sritį, dalį šiaurės rytų Lenkijos, vakarų
Baltarusijos ir net pietų Suomijos pakraščius. Šį laikotarpį archeologiniai radiniai
rodo ryškius materialinės kultūros bruožus, būdingus būtent baltų gentims.
Formavosi atskiros baltų kultūros, tokios kaip vakarų baltų pilkapių kultūra ir
rytų baltų brūkšniuotosios keramikos kultūra, tačiau jas vienijo bendras kalbos
pagrindas ir panašios paprotinės tradicijos. Intensyvūs prekybiniai ryšiai su
kaimyninėmis kultūromis, ypač su romėnų imperija, paliko pėdsaką baltų gyvenime
ir mene, tačiau jie išlaikė savo savitumą.
Šiuo laikotarpiu baltų
gentys gyveno daugiausia mažose gyvenvietėse, įsikūrusiose prie upių ir ežerų.
Vertėsi žemdirbyste, gyvulininkyste, žvejyba ir medžiokle. Amatai, tokie kaip
keramika, audimas ir metalo apdirbimas, pasiekė aukštą lygį, o archeologiniai
radiniai liudija apie sudėtingus socialinius ryšius ir tikėjimus. III-IV a. pr.
Kr. buvo svarbus laikotarpis baltų etnogenezėje, kuomet formavosi pagrindiniai
bruožai, vėliau lėmę atskirų baltų tautų susidarymą. Nors rašytinių šaltinių
apie šį laikotarpį beveik nėra, archeologijos mokslas leidžia mums rekonstruoti
to meto baltų pasaulį ir suprasti jų svarbą Europos istorijos kontekste.
III-IV a. pr. Kr. baltų
areale gyveno kelios ryškios genčių grupės, kurių pavadinimai ir teritorijos
daugiausia rekonstruojami remiantis archeologiniais radiniais ir vėlesniais
istoriniais šaltiniais. Vakarų baltų areale, kuris apėmė didžiąją dalį dabartinės
Kaliningrado srities ir šiaurės rytų Lenkijos, formavosi prūsų gentys. Nors
vieno bendro prūsų pavadinimo tuo metu dar nebuvo, archeologiniai radiniai rodo
atskirų genčių, tokių kaip sembai ir notangai, egzistavimą. Į pietus nuo jų
galėjo gyventi jotvingių protėviai, kurių kultūra taip pat paliko savitų
archeologinių paminklų.
Rytų baltų areale,
apėmusiame didžiąją dalį dabartinės Lietuvos ir Latvijos, vyravo
brūkšniuotosios keramikos kultūros gentys. Nors konkrečių genčių pavadinimų
šiam laikotarpiui nėra patikimai nustatyta, galima teigti, kad būtent iš šių
genčių vėliau formavosi tokios žinomos baltų gentys kaip lietuviai, latgaliai,
sėliai ir žiemgaliai. Pietų Suomijos pakraščiuose aptinkami radiniai, siejami
su baltais, leidžia spėti apie galimas šiaurines baltų genčių grupes arba jų
intensyvius ryšius su šia teritorija. Svarbu pabrėžti, kad genčių pavadinimai
ir jų tikslios ribos šiuo laikotarpiu dar nebuvo nusistovėjusios ir formavosi
vėlesniais amžiais. Archeologiniai ir lingvistiniai duomenys leidžia daryti
prielaidas apie šių genčių egzistavimą ir jų indėlį į vėlesnį baltų tautų
susidarymą.
Apie neurus ir budinus
žinių daugiausia pateikia V a. pr. Kr. graikų istorikas Herodotas savo veikale
„Istorijos“. Jis mini šias gentis kaip gyvenusias į šiaurę nuo skitų,
dabartinės Ukrainos ir Baltarusijos teritorijose.
Neurų lokalizacija nėra
tiksliai nustatyta, tačiau dažniausiai jie siejami su teritorijomis tarp
Dniepro ir Pietų Bugo upių, galbūt net Pripetės baseine. Herodotas aprašo juos
kaip turinčius panašius papročius į skitus. Vienas įdomiausių jo pasakojimų apie
neurus yra teiginys, kad jie kartą per metus pavirsta vilkais. Nors tai
greičiausiai yra mitas ar klaidingas supratimas, jis rodo neurų ryšį su gamta
ir galbūt tam tikrus šamanistinius ritualus. Vėlesni romėnų autoriai, tokie
kaip Plinijus Vyresnysis ir Amianas Marcelinas, taip pat mini neurų vardą
įvairiose formose, o tai rodo, kad jų atminimas išliko. Kai kurie mokslininkai,
remdamiesi kalbiniais ir archeologiniais duomenimis, linkę sieti neurus su
baltais, ypač su Narevo upės baseinu.
Budinai, pasak Herodoto,
gyveno į rytus nuo neurų. Jų gyvenvietėje buvo medinė tvirtovė Gelonas, kuri,
kaip teigiama, buvo graikų kolonija. Budinai aprašomi kaip gausi ir didelė
gentis, o jų žmonės – mėlynakiai ir šviesiaplaukiai. Jie vertėsi medžiokle, žvejyba
ir rinkimu. Yra įvairių teorijų dėl budinų etninės priklausomybės: vieni juos
laiko finougrais, kiti – slavais, tačiau taip pat yra teigiančių, kad jie
galėjo būti susiję su baltais. Archeologiškai budinai dažnai siejami su
Juchnovo kultūra, kuri egzistavo Dniepro aukštupyje ir Desnos baseine. Šios
kultūros ryšys su baltais arba ankstyvaisiais slavais tebėra diskusijų
objektas.
Taigi, nors Herodotas
pateikia svarbių žinių apie neurus ir budinus, jų tiksli etninė priklausomybė
ir vieta baltų genčių kontekste išlieka diskutuotina. Vis dėlto, kai kurių
mokslininkų argumentai leidžia manyti, kad šios gentys galėjo būti ankstyvieji baltai
arba turėti glaudžių ryšių su baltų gentimis, gyvenusiomis šiauriau ir
vakariau.
Jūsų Maištinga Siela
Sveiki, skaitytojai,
Daug gero buvau girdėjęs
apie aktoriaus ir nuo šiol režisieriaus Jesse Eisenberg filmą „Tikras
skausmas“ (angl. A Real Pain) (2024). Tiesa, režisierius taip pat
savo filme atliko ir to tyliojo bei paniurėlio pusbrolio vaidmenį. Deividas ir
Bendžis – du žydų kilmės amerikiečiai pusbroliai, kurie po močiutės mirties
leidžiasi į tolimąją Lenkiją, bandydami išsiaiškinti savo tapatybę, išspręsti
gyvenimo problemas bei tiesiog išgyti, tad beveik visas filmas nufilmuotas
Lenkijoje.
Filme nemažai komizmo, du
pusbroliai prisideda prie kitų amerikiečių, kurie keliauja kartu su vietos
gidu, kuris pasakoja ilgas žydų gyvenimo istorijas Lenkijoje. Jie apsilanko
Aušvice, buvusiuose garsiuose žydų kvartaluose ir t. t. Filmas iš pažiūros toks
turistinio pobūdžio, graudžiai komiškas, nes Bendžis ir Deividas iš pažiūros
savo būdu labai skirtingi. Bendžis, kurio vaidmenį atliko Keiran Culkin (taip,
to paties „Vienas namuose“ aktoriaus jaunesnysis brolis) už šį vaidmenį pelnęs „Oskarą“
kaip geriausias antro plano aktorius. Taigi Bendžis karštakošis nenuorama,
pasižymintis impulsyvumu ir šiek tiek infantilus, o Deividas priešingai, yra
tas kuklusis ir uždarojo tipo žmogus, kuris bando suprasti, kodėl Bendžis vos
nenusižudė, kodėl toks geras ir visų dėmesį atkreipiantis ir linksmas Bendžis, tas,
kuris visiems įtinka ir patinka, vos nepasidarė sau galo...
Iš tikrųjų filmas
terapinio pobūdžio ir pasakoja mums daugiasluoksnį pasakojimą. Tai ir žydiškų
šaknų rekonstruojančioji šeimos tapatybės istorija, bet kartu ir asmeninė
gyvenimo prasmės paieška. Bendžis apžiūrinėja Aušvico sienas, tebesančias mėlynas
nuo nuodingų dujų, ir galvoja apie tai, kad čionai mirė daugybė žmonių, kurie
troško gyventi, o jis, turėdamas viso pasaulio laiką ir laisvę, neturi prasmės
gyventi. Akistata su mirtimi, permąstant savo gyvenimo peripetijas, senų
vertybių pertvarkymas yra šio filmo esminiai dėmenys. Visgi filmas lengvas dėl
savo komiškų situacijų, dažniausiai atsirandančių dėl amerikietiškų, žydiškų ir
lenkiškų kultūrinių skirtybių, pvz., kelionės traukiniais, elgesys atradus
senelės namą... Visgi man filmas nepasirodė kažin koks labai įspūdingas ir
įtraukus. Patiko Keirano Culkino vaidyba, išties įsimintinas jo vaidmuo, man
jis patinka dar nuo serialo „Palikimas“ laikų, tačiau pats filmas, nors ir
geras, išties nelabai sujaudino ir įtraukė dėl turistinio pasakojimo braižo,
tačiau patiko, jog patys svarbiausi dalykai filme liko atskleisti tyliai,
beveik nutylint, tad po komizmu atsiskleidžia svarbiausi terapiniai momentai.
Mano įvertinimas: 6/10
Kritikų vidurkis: 85/100
IMDb: 7.1
Maištinga Siela