Vinilinė plokštelė: Leona Lewis – Christmas with love always [vinyl / LP] (2013)

 
Informacija apie albumą: Leona Lewis – Christmas with love always [vinyl / LP] (2013) 

Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Ariana Grande – Eternal Sunshine Deluxe: Brighter Days Ahead [vinyl / 2LP] (2025)

 
Informacija apie albumą: Ariana Grande – Eternal Sunshine Deluxe: Brighter Days Ahead [vinyl / 2LP] (2025) 

Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Dua Lipa – Future Nostalgia (5th Anniversary Edition) [vinyl / 3LP] (2025)

 
Informacija apie albumą: Dua Lipa – Future Nostalgia (5th Anniversary Edition) [vinyl / 3LP] (2025) 

Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Celine Dion – Unison [vinyl / LP] (1990 album / edition 2025)

 
Informacija apie albumą: Celine Dion – Unison [vinyl / LP] (1990 album / edition 2025) 

Jūsų Maištinga Siela

Dirbtinis intelektas kuria eilėraštį apie Celin Dion, vinilines plokšteles, "Literatūrą ir meną" bei "Sachibas. Impresijos iš depresijos"

 

Sveiki,

Kas pas jus šeštadienį prieš šv. Velykas? Pas mane namų ruoša, muzika ir literatūra. Paprastai sukuriu ką nors iš to, kas sukasi tą dieną, bet šįkart nusprendžiau paprašyti dirbtinio intelekto sukurti eilėraštį, panaudojant šiuos nuotraukoje esančius elementus: Celine Dion, vinilines plokšteles, romaną „Sachibas. Impresijos iš depresijos“ bei žurnalą „Literatūra ir menas“. Žiūrėkite, ką man parašė.

***

Švelnus balsas, lyg angelo giesmė,

Celine Dion, dainų karalienė šviesia.

"My Heart Will Go On" aidas širdyje gyvas,

Melodijų jūra, jausmų bangos platybės.

 

"Literatūra ir menas" – savaitės lapai,

Kultūros veidrodis, minties atspindžiai trapūs.

Eilėraščiai, esė, kritikos aštrus žodis,

Dvasios penktadienis, kur prabyla protas.

 

Vinilinės plokštelės – juodi ratai su siela,

Adatos prisilietimas, muzikos magija skelbia.

Šnypštimas lengvas, lyg senas prisiminimas šiltas,

Kiekviena daina – istorija, laiko vingis.

 

O romanas "Sachibas impresijos iš depresijos" –

Tamsos gelmėse ieškantis šviesos blyksnio.

Skausmo ir vilties susipynę akordai,

Žmogaus būties labirintai, ieškantys išvados.

 

Šie keturi pasauliai – skirtingi, bet artimi,

Jausmų, minčių ir kūrybos versmės gilios.

Balsas, žodis, garsas, istorija – kartu susilieja,

Palikdami pėdsaką laike, širdyse gyvena.

 

Maištinga Siela

Žemėlapis: Baltai, baltų gentys III-IV a. pr. Kr.: neurai, budinai, androfagai, brūkšniuotosios keramikos, Vakarų baltai ir t.t.

 

Sveiki,

III-IV a. pr. Kr. baltų arealas buvo gerokai didesnis nei dabar, apimdamas didžiąją dalį dabartinės Lietuvos, Latvijos, Kaliningrado sritį, dalį šiaurės rytų Lenkijos, vakarų Baltarusijos ir net pietų Suomijos pakraščius. Šį laikotarpį archeologiniai radiniai rodo ryškius materialinės kultūros bruožus, būdingus būtent baltų gentims. Formavosi atskiros baltų kultūros, tokios kaip vakarų baltų pilkapių kultūra ir rytų baltų brūkšniuotosios keramikos kultūra, tačiau jas vienijo bendras kalbos pagrindas ir panašios paprotinės tradicijos. Intensyvūs prekybiniai ryšiai su kaimyninėmis kultūromis, ypač su romėnų imperija, paliko pėdsaką baltų gyvenime ir mene, tačiau jie išlaikė savo savitumą.

Šiuo laikotarpiu baltų gentys gyveno daugiausia mažose gyvenvietėse, įsikūrusiose prie upių ir ežerų. Vertėsi žemdirbyste, gyvulininkyste, žvejyba ir medžiokle. Amatai, tokie kaip keramika, audimas ir metalo apdirbimas, pasiekė aukštą lygį, o archeologiniai radiniai liudija apie sudėtingus socialinius ryšius ir tikėjimus. III-IV a. pr. Kr. buvo svarbus laikotarpis baltų etnogenezėje, kuomet formavosi pagrindiniai bruožai, vėliau lėmę atskirų baltų tautų susidarymą. Nors rašytinių šaltinių apie šį laikotarpį beveik nėra, archeologijos mokslas leidžia mums rekonstruoti to meto baltų pasaulį ir suprasti jų svarbą Europos istorijos kontekste.

III-IV a. pr. Kr. baltų areale gyveno kelios ryškios genčių grupės, kurių pavadinimai ir teritorijos daugiausia rekonstruojami remiantis archeologiniais radiniais ir vėlesniais istoriniais šaltiniais. Vakarų baltų areale, kuris apėmė didžiąją dalį dabartinės Kaliningrado srities ir šiaurės rytų Lenkijos, formavosi prūsų gentys. Nors vieno bendro prūsų pavadinimo tuo metu dar nebuvo, archeologiniai radiniai rodo atskirų genčių, tokių kaip sembai ir notangai, egzistavimą. Į pietus nuo jų galėjo gyventi jotvingių protėviai, kurių kultūra taip pat paliko savitų archeologinių paminklų.

Rytų baltų areale, apėmusiame didžiąją dalį dabartinės Lietuvos ir Latvijos, vyravo brūkšniuotosios keramikos kultūros gentys. Nors konkrečių genčių pavadinimų šiam laikotarpiui nėra patikimai nustatyta, galima teigti, kad būtent iš šių genčių vėliau formavosi tokios žinomos baltų gentys kaip lietuviai, latgaliai, sėliai ir žiemgaliai. Pietų Suomijos pakraščiuose aptinkami radiniai, siejami su baltais, leidžia spėti apie galimas šiaurines baltų genčių grupes arba jų intensyvius ryšius su šia teritorija. Svarbu pabrėžti, kad genčių pavadinimai ir jų tikslios ribos šiuo laikotarpiu dar nebuvo nusistovėjusios ir formavosi vėlesniais amžiais. Archeologiniai ir lingvistiniai duomenys leidžia daryti prielaidas apie šių genčių egzistavimą ir jų indėlį į vėlesnį baltų tautų susidarymą.

Apie neurus ir budinus žinių daugiausia pateikia V a. pr. Kr. graikų istorikas Herodotas savo veikale „Istorijos“. Jis mini šias gentis kaip gyvenusias į šiaurę nuo skitų, dabartinės Ukrainos ir Baltarusijos teritorijose.

Neurų lokalizacija nėra tiksliai nustatyta, tačiau dažniausiai jie siejami su teritorijomis tarp Dniepro ir Pietų Bugo upių, galbūt net Pripetės baseine. Herodotas aprašo juos kaip turinčius panašius papročius į skitus. Vienas įdomiausių jo pasakojimų apie neurus yra teiginys, kad jie kartą per metus pavirsta vilkais. Nors tai greičiausiai yra mitas ar klaidingas supratimas, jis rodo neurų ryšį su gamta ir galbūt tam tikrus šamanistinius ritualus. Vėlesni romėnų autoriai, tokie kaip Plinijus Vyresnysis ir Amianas Marcelinas, taip pat mini neurų vardą įvairiose formose, o tai rodo, kad jų atminimas išliko. Kai kurie mokslininkai, remdamiesi kalbiniais ir archeologiniais duomenimis, linkę sieti neurus su baltais, ypač su Narevo upės baseinu.

Budinai, pasak Herodoto, gyveno į rytus nuo neurų. Jų gyvenvietėje buvo medinė tvirtovė Gelonas, kuri, kaip teigiama, buvo graikų kolonija. Budinai aprašomi kaip gausi ir didelė gentis, o jų žmonės – mėlynakiai ir šviesiaplaukiai. Jie vertėsi medžiokle, žvejyba ir rinkimu. Yra įvairių teorijų dėl budinų etninės priklausomybės: vieni juos laiko finougrais, kiti – slavais, tačiau taip pat yra teigiančių, kad jie galėjo būti susiję su baltais. Archeologiškai budinai dažnai siejami su Juchnovo kultūra, kuri egzistavo Dniepro aukštupyje ir Desnos baseine. Šios kultūros ryšys su baltais arba ankstyvaisiais slavais tebėra diskusijų objektas.

Taigi, nors Herodotas pateikia svarbių žinių apie neurus ir budinus, jų tiksli etninė priklausomybė ir vieta baltų genčių kontekste išlieka diskutuotina. Vis dėlto, kai kurių mokslininkų argumentai leidžia manyti, kad šios gentys galėjo būti ankstyvieji baltai arba turėti glaudžių ryšių su baltų gentimis, gyvenusiomis šiauriau ir vakariau.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Tikras skausmas" / "A Real Pain"

 

Sveiki, skaitytojai,

Daug gero buvau girdėjęs apie aktoriaus ir nuo šiol režisieriaus Jesse Eisenberg filmą „Tikras skausmas“ (angl. A Real Pain) (2024). Tiesa, režisierius taip pat savo filme atliko ir to tyliojo bei paniurėlio pusbrolio vaidmenį. Deividas ir Bendžis – du žydų kilmės amerikiečiai pusbroliai, kurie po močiutės mirties leidžiasi į tolimąją Lenkiją, bandydami išsiaiškinti savo tapatybę, išspręsti gyvenimo problemas bei tiesiog išgyti, tad beveik visas filmas nufilmuotas Lenkijoje.

Filme nemažai komizmo, du pusbroliai prisideda prie kitų amerikiečių, kurie keliauja kartu su vietos gidu, kuris pasakoja ilgas žydų gyvenimo istorijas Lenkijoje. Jie apsilanko Aušvice, buvusiuose garsiuose žydų kvartaluose ir t. t. Filmas iš pažiūros toks turistinio pobūdžio, graudžiai komiškas, nes Bendžis ir Deividas iš pažiūros savo būdu labai skirtingi. Bendžis, kurio vaidmenį atliko Keiran Culkin (taip, to paties „Vienas namuose“ aktoriaus jaunesnysis brolis) už šį vaidmenį pelnęs „Oskarą“ kaip geriausias antro plano aktorius. Taigi Bendžis karštakošis nenuorama, pasižymintis impulsyvumu ir šiek tiek infantilus, o Deividas priešingai, yra tas kuklusis ir uždarojo tipo žmogus, kuris bando suprasti, kodėl Bendžis vos nenusižudė, kodėl toks geras ir visų dėmesį atkreipiantis ir linksmas Bendžis, tas, kuris visiems įtinka ir patinka, vos nepasidarė sau galo...

Iš tikrųjų filmas terapinio pobūdžio ir pasakoja mums daugiasluoksnį pasakojimą. Tai ir žydiškų šaknų rekonstruojančioji šeimos tapatybės istorija, bet kartu ir asmeninė gyvenimo prasmės paieška. Bendžis apžiūrinėja Aušvico sienas, tebesančias mėlynas nuo nuodingų dujų, ir galvoja apie tai, kad čionai mirė daugybė žmonių, kurie troško gyventi, o jis, turėdamas viso pasaulio laiką ir laisvę, neturi prasmės gyventi. Akistata su mirtimi, permąstant savo gyvenimo peripetijas, senų vertybių pertvarkymas yra šio filmo esminiai dėmenys. Visgi filmas lengvas dėl savo komiškų situacijų, dažniausiai atsirandančių dėl amerikietiškų, žydiškų ir lenkiškų kultūrinių skirtybių, pvz., kelionės traukiniais, elgesys atradus senelės namą... Visgi man filmas nepasirodė kažin koks labai įspūdingas ir įtraukus. Patiko Keirano Culkino vaidyba, išties įsimintinas jo vaidmuo, man jis patinka dar nuo serialo „Palikimas“ laikų, tačiau pats filmas, nors ir geras, išties nelabai sujaudino ir įtraukė dėl turistinio pasakojimo braižo, tačiau patiko, jog patys svarbiausi dalykai filme liko atskleisti tyliai, beveik nutylint, tad po komizmu atsiskleidžia svarbiausi terapiniai momentai.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 85/100

IMDb: 7.1

 

Maištinga Siela