Dar
anuomet rašytoja Vanda Juknaitė, aptardama savo literatūros principą,
yra pasakiusi, kad esminis meilės komponentas ir raiška yra rūpestis kitu. Klaipėdai
ir visai Lietuvai nusipelnęs aktorius ir režisierius Valentinas Masalskis
dažnai turi aplink save itin jį gerbiančius ir motyvuotus studentus. Vis
galvoju, ką jis turi, ko neturi paprasti mokyklos pedagogai, kad juos gerbtų?
Ogi vieno labai paprasto asmenybės kulto sugriovimo epochoje! Pasirinkti sau
mokinius, kurie tave gerbtų, mokytų ir į tave žiūrėtų kaip į pedagogą, o ne
kastruojantį veterinarą. Visgi būti dėstytoju ir būti mokytoju mokykloje yra
skirtingi dalykai, išeikime iš šių struktūruotų socialinių bazių ir
prisiminkime tai, ką sakė V. Juknaitė ir ką savaip pakartoja V. Masalskis.
Laimė
yra dalinimasis. Šioje išsakytoje mintyje yra ir dar vienas paprastas receptas
– pasidavimas ir paleidimas t. y. pritarimas viskam vykti taip, kaip yra
suplanuota ir nesistengti pernelyg dėl visko krimstis, kaltinti, draskytis, nes
vis tiek viskas įvyks taip, kaip turi įvykti. Atrodo, kas g ali būti baisiau,
nei kontrolės atsisakymas? Bet pabandykime, ji taip išvaduoja, kad apdovanoja
beribe laisve.
Šiemet
Christina Aguilera, atrodo, kad atsigavo ir ėmėsi savo muzikinės
karjeros iš esmės. Pernai pabaigoje pelniusi metų ikoniškosios atlikėjos titulą
nėrė, kaip jau žadėjo beveik 20 metų, tyrinėti muzikaliai ir kultūriškai savo
lotyniškąsias šaknis (atlikėjos tėvas, su kuriuo ji nebendrauja, yra iš
Ekvadoro). Aguilera daugiau nei pop atlikėja, ji yra pasižyminti unikaliai
stipriu vokalu ir galinti dainuoti praktiškai bet ką, šį savo muzikinį periodą paskyrė
latino muzikos ritmams ir šių metų pradžioje išleido mini 6 dainų albumą La
Fuerza, po pusmečio, šios vasaros pradžioje, antrąją trilogijos dalį La
Tormenta, po kurios išleido dar nepiną, bet jau pardavinėjamą albumą Aguilera.
Metų pabaigoje laukia paskutinioji Aguileros albumo trilogija užpildysianti
dalis La Luz.
Šios
dienos dainoje pirmasis singlas iš La Tormenta dalies pavadinimu Sueltame
(liet. Paleisk mane), o jai talkina Argentinos atlikėja pseudonimu TINI.
Lėtokų apsukų daina Sueltame dvelkia Lotynų Amerikos salsos ritmais,
tango užuominomis ir urban stiliaus miksu. Dainos tekstas pasakoja apie dviejų
aistringų žmonių susitikimą naktiniame klube, kuriems tęsti romantinius
santykius nuolat iškyla pačios įvairiausios kliūtys. Man asmeniškai tekstas
nelabai susiderina su prieš kelias dienas pasirodžiusiu vaizdo klipu, kuriame
Christina Aguilera kaip telenovelėje sėdi karališkai stalo centre, o apie ją
būriuojasi intrigantai šeimos nariai, norintys jos mirties, todėl laukia, kol
šioji pakratys kojas nuo užnuodyto pyrago... Tačiau tai taip amerikietiškai
lotyniška, kad tikriausiai nereikia sakyti, kad viskas pastaruoju metu pas
Aguilerą vaizdo klipuose utriruota ir paryškinta iš Lotynų Amerikos kultūrinės
pusės ar tai būtų masinės kultūros klišės, ar klasiški dalykai.
Sueltame
yra
man asmeniškai viena labiausiai iš La Tormenta geriausių dainų, nors ten
esama ir dar nemažai Lotynų Amerikos desertų. Muzikos kritikai pažymi, kad Suletame
yra švelnus Christinos Aguileros vokaline prasme, tiltas ir ryšys su Lotynų
Amerika. Atlikėja jau seniai nebesistengia būti nei kam nors įdomi, nei
populiari, tad ir šįkart jai muzika yra būdas tyrinėti pasaulį ir ji tai daro
iš aistringos artistiškos prigimties. Pasiklausykime šios, atrodo, niekuo itin
lotynų hitams neypatingos dainos, bet visgi ji vis tiek po to dar ilgai skamba
galvoje.
Vaizdo
klipas:
Lyrics
/ žodžiai
Christina
Aguilera, TINI – Sueltame
Yeah
¿Quieres besarme, baby?
Bésame
¿Quieres tocarme, baby?
Tócame
Pero esto solo dura hasta
el amanecer
Si quiere' que vuelva,
baby, suéltame
Suéltame,
sué-sué-sué-suéltame
Si quiere' que vuelva,
baby, suéltame
Suéltame,
sué-sué-sué-suéltame
Si quiere' que vuelva,
ven y—
Él ya no duerme de noche,
tampoco de día
Estar sin mí le está
jodiendo la vida
No digas que me amas, eso
son tonterías
Yo no soy tuya todavía
Siempre, siempre tú 'tá
llamándome (Oh-oh)
Siempre me busca' cuando
no te puedo ver (Oh, na-na)
Siempre, siempre tú
escribiéndome (Eh-eh)
No has olvidado lo que
hicimo' la otra ve' (Eh-eh-eh)
TINI, TINI, TINI
Mmm, ¿quieres besarme,
baby? Bésame
¿Quieres tocarme, baby?
Tócame (Eh)
Pero esto solo dura hasta
el amanecer
Si quiere' que vuelva,
baby, suéltame
Suéltame,
sué-sué-sué-suéltame
Si quiere' que vuelva,
baby, suéltame
Suéltame,
sué-sué-sué-suéltame
Si quiere' que vuelva
No me llame', no me—, mmm
Que yo bailo solita
No me busque', no me—,
mmm
Que yo bailo solita
Sorry si yo tengo todo lo
que tú necesitas
No me importa si te
jodes, que yo bailo solita
Baby (Ah-ah), no
confundas besos con amor, no, yeah
Bailando sola, sola estoy
mejor, eh, yeah
Ven, que esta noche es
pa' otra cosa y me siento peligrosa
Ten cuida'o, que yo me
enciendo si me rosa'
Luego exploto como
alcohol con gasolina
Está divina, na-na-na
Toa' las prenda' combinan
Flow asesina, uh-na-na-na
Tú estás jugando con
fuego, suéltame y yo me pego
Estamo' lowkey con
Christina y la argentina, na-na-na
TINI (Ey, yeah)
¿Quieres besarme, baby?
Bésame (Eh-eh-eh)
¿Quieres tocarme, baby?
Tócame
Pero esto solo dura hasta
el amanecer
Si quiere' que vuelva,
baby, suéltame
Suéltame,
sué-sué-sué-suéltame (Suéltame)
Si quiere' que vuelva,
baby, suéltame (Suéltame)
Suéltame,
sué-sué-sué-suéltame
Si quiere' que vuelva,
baby, suéltame
Si quiere' que vuelva,
baby, suéltame (Uh-uh-uh-uh-uh-uh)
Šiandien
iš namų išmečiau 8 maišus senų drabužių (patalynė, diržai, senos nuskalbtos ir
taip nesulopytos kojinės, apatiniai, į kuriuos nebeįlendu ir S dydžio
marškinėlių kalnas, dėl kurių neužsidarydavo stalčius, o maniau, kad dar tiks,
nes numesiu svorio ir kaskart vis lįsdamas į tą stalčių smarkiai susinervindavau,
nes rūbai sensta ir plėksta, eina naftalininis dulkių erkių kvapas ir nuotaikos
vis nėra...) Ir žinote ką? Nusprendžiau viską pirdolinti lauk. Niekas
nuotaikos nebegadins, o svoris yra toks, koks jis yra, jau nebe vaiko dydžiai
man galvoje, geriau pasidžiaugsiu pagaliau užsidarančiais stalčiais ir
nebereikės ieškoti geresnių kojinių, nes jos VISOS bus geros.
Tas
suvalkietiškas skūpumas visko neišmesti kartais nieko gero, nors nuo gyvenimo
pradžios buvau mokomas viską taupyti, sutaisyti ir panaudoti antram gyvenimui,
tačiau daiktų pertekliaus amžiuje, kai viską greitai galima pakeisti nauju ir
geresniu, pagaliau galiu atsikratyti tai, kas sena. Nors šiaip nesu daiktų
kaupikas, man nesunku atsikratyti senais patikusiais batais arba striuke, kurios
keleri metai nebeapsivelku. Atsikratyti tai nebūtinai elgtis neekologiškai,
sakyčiau, tai tam tikras ir namų bei dvasios apsivalymas, kai visko atrodo tiek
daug perkrauta, o panaudoti nebėra kam ir kaip. Kam tada laikyti ir erzintis,
jeigu galima pasidaryti daugiau švarios ir tuščios erdvės namuose? Net jeigu ta
erdvė spinta ir stalčiai?
Štai
prieš jus – suvenyras, geroji akis, kuri saugo nuo nužiūrėjimo. Suvenyras iš
Graikijos. Kiek žinau, visi Balkanų ir Turkijos turgai perkrauti panašių niekučių.
Sakoma, kad jeigu ilgai žiūrėsi į bedugnę, tada bedugnė pradės žiūrėti į tave. Labai
panašiai ir su tais pilnais nebereikalingų rūbų stalčiais. Jie jau ilgai
žiūrėjo į mane, dabar laikas tuos stalčius... „užmerkti“ laimingai ir iki kitos
apsišvarinimo.
Tiems,
kuriems per 30 metų, tikriausiai prisimena laukinį gariūnmečio dešimtmetį
(1991–2000). Tuo metu neturėjome daug pramogų, o didžiausias mums, vaikams,
nuotykis būdavo iš vaizduotės kylantys kiemo žaidimai. Nepaisant to, jau buvo
pradėtas kurti vaikų pramoginis turinys t. y. įvairūs vaikų žurnalai,
konkursai, loterijos ir pramoginis TV turinys. Dar labai gerai pamenu tą visą
priešinternetinę epochą, kai suaugusieji gąsdindavo, jog vaikai pernelyg daug
žiūri televizorių, nes jie nieko nebepatirs, o regėjimas nueis šuniui ant uodegos,
o geriau skaitytų knygas...
Gal
tuomet ir atsirado toji LNK vaikais skirta legendinė laida „Kibi Tele Vibir“,
kurią vedė tuomet int mėgiamas ir dažnai per televiziją rodomas laidų vedėjas Kastytis
Stumbrys, tačiau vaikai jį tiesiog vadino Vaiduokliu. Šią laidą rodydavo
tik savaitgalio dienomis apie pirmą valandą ir ji trukdavo apie valandą. Dažniausiai
Vaiduoklis paskaitydavo vaikų laiškus, parodydavo į Lapės studiją susiųstus
piešinius, paskelbdavo kokį nors konkursą ir burtu keliu ištraukdavo kokio
vaiko piešinį ir tatai tokia buvo pramoga. Studija įrengta kaip vaiduoklio
kambarys senoje pilyje, pristatomi tuo metu nauji žaislai ir t. t. Po Vaiduoklio
kalbos buvo rodomi paprastai du serialai vaikams. Vienas animacinis filmukas, o
kitas koks nors vaikams ir paaugliams skirtas vaidybinis serialas. Galiu ir
klysti, bet man atrodo, kad po to „Kibir Tele Vibir“ iškėlė į BTV, o LNK laidą
pakeitė „Keistuolių teatro“ vaikams kuriama laida su „Buvo diedas, buvo boba“,
sraige Olaiva ir kitais sukurtais jų personažais, bet formatas išliko ganėtinai
panašus į „Kibir Tele Vibir“.
Ką
aš prisimenu iš tų savaitgalių, kai dėl pultelio tekdavo pakriokti prieš senelius
tuo pačiu metu nusprendusius pažiūrėti „Sveikinimų koncertą“ per kitą kanalą?
Vandenyno mergaitė (angl. Ocean Girl)
Australų
serialas jaunimui „Vandenyno mergaitė“ tikriausiai labiausiai įsimintinas (bent
man) dėl tos paslaptingos muzikos intro serialo pradžioje. Istorija pasakoja
apie paslaptingoje saloje gyvenančią atsiskyrėlę mergaitę Neri, kuri gali nardyti
jūromis ir po vandeniu išbūti neregėtai daug laiko. Tai tarsi undinėlė, kuri
jaučia jūrą ir geba susikalbėti su tuose vandenyse plaukiojančiu banginiu. Netikėtai
su Neri susidraugauja ir OCRA korporacijos, kuri tyrinėja vandenynų dugnus,
tėvų vaikais ir jie leidžiasi į pavojingus žygius. Galiausiai apie mergaitės
gebėjimus sužino priešinga organizacija ir ji trokšta ją pagauti bandymams.
Galiausiai vėlesniuose sezonuose sužinome, jog Neri nėra žmogus, ji ateivė,
kuri išgyveno nukritus lėkštei į salą, kai jos tėvas žuvo. Neri negali ilgai
išgyventi be vandens, ji priklausoma... Kiek pamenu, paskutiniame sezone ji
užmezgė kontaktą su savo planetos gyventojais, saloje buvo aptiktas erdvėlaivis
ir technologijos.
Tai
serialas ir trileris, ir kartu didaktika apie gėrio ir blogio kovas dėl bendros
Žemės ekosistemos. Serialas startavo 1994 buvo kuriami 4 sezonai ir buvo
rodomas iki pat 1997 metų. Per tą laiką sukurtos 78 serijos, o pagrindinį vaidmenį
sukūrė lenkų kilmės australų aktorė Marzena Godecki (dabar jai 43 m.), po šio
vaidmens ji nei kine, nei televizijoje, deja, daugiau nieko nesukūrė.
Džinai
iš Australijos (angl. The Genie from Down Under)
„Džinai
iš Australijos“ – tai dar vienas australų serialas vaikams ir jaunimui, kuris
Lietuvoje buvo rodomas dešimtajame dešimtmetyje. Net nežinau, ar Lietuvoje yra
dar menančių šį serialą, tačiau aš gerai pamenu! Serialas tėvynėje buvo
kuriamas nuo 1996 iki 1998 m. ir sulaukė dviejų sezonų. Iš viso sukurtos 26
serijos.
Seriale
pasakojama apie paauglę Penelopę (aktorė Alexandra Milman) iš Australijos, kuri
vieną dieną savo giminės sename name palėpėje aptinka pakabuką su juoduoju
opalu. Patrynus opalą iš jo išlenda du džinai. Džinas Briusas ir jo sūnus
džinas Bazas, kurie ilgus dešimtmečius glūdėjo tame akmenyje. Išsigandusi
Penelopė galiausiai išdrąsėja ir tampa šių džinų savininke. Džinai pildo jos
norus, tačiau ne visada taip, kaip Penelopė norėtų, nes džinų supratimas ir
suvokimas kiek kitoks, todėl įvyksta daugybę nuotykių, nesusipratimų, kurie
dažniausiai vis tiek baigiasi laimingai. Apie opalą ir džinus sužino ir
Penelopės priešininkai, todėl jie gviešiasi opalą iš jos pavogti, todėl
serialas tampa dar juokingesnis...
Padangių
šokėjai (angl. Sky Dancers)
Animacinis
serialas „Padangių šokėjai“ tikriausiai jau šiuolaikiniam vaikam sunkokai
pažiūrimas reikalas, nes keistokai dabar atrodo grafika, bet anuomet, kai buvau
vaikas, pamenu, mes net kieme žaisdavo „Padangių šokėjus“, pasiskirstę į piktadarius
ir geruosius, turėjome savo būstines ir t. t. Buvome pamasinti šio serialo.
„Padangių
šokėjai“ – tai amerikiečių animacinis serialas, sukurtas 1994 metais ir sulaukė
vieno sezono su 27 serijomis. Vėliau atsirado visokių šio serialo atmainų,
perkūrimų ir sukurtų produktų. Istorija pasakoja apie saujelę talentingų
šokėjų, kuriuos stebuklingu būdu burtininkė šokių mokytoja pasiunčia juos į
kitą pasaulį. Jiems užauga sparnai, jie tampa nykštukiniais skrajojančiais
elfais, kurie kovoja aname pasaulyje prieš godų ir karingą piktadarį. Žodžiu,
serialas paremtas gėrio ir blogio kovomis.
Bimblio
kibirėlis (angl. Bimble's bucket)
Animaciniame
seriale „Bimblio kibirėlis“ vėl dedasi kosminiai stebuklingi dalykai. Graužikas
Bimblis turi skylėtą, bet stebuklingą kibirėlį, iš kurio jis gali gauti, ko tik
panorėjęs. Pats Bimblis gali nukeliauti į kibirėlio vidų tarsi į didžiulę
stebuklingą biblioteką. Bimblį persekioja karalienės vardu KĄ pakalikai ir jie
trokšta pavogti kibirėlį ir panaudoti blogiems darbams.
„Bimblio
kibirėlis“ buvo sukurtas 1996-1998 metais.
Netikusi
ragana (angl. The Worst Witch)
Pagal
garsias knygas, parašytas dar gerokai prie Hario Poterio epopėją, pavadinimu „Netikusi
ragana“, buvo sukurtas ir TV serialas, ėjęs nuo 1998 iki pat 2001 metų. Vėliau,
kiek žinau, šį kanadiečių vaidybinį serialą vaikams ir jaunimui perkūrė kiek modernesnį.
Seriale
pasakojama apie mergaičių raganų mokyklą, daugelis dalykų labai panašu į Harį Poterį,
bet tada, kai mes žiūrėjome šį serialą, niekas to net Hario Poterio nebuvo net
iš tolo girdėję. „Netikusi ragana“ – tai apie labai nepažangią ir visomis
prasmėmis autsaiderę raganaitę Mildredą, kuri kovodama su pavyduolėmis ir
kitomis prieš ją nusistačiusiomis mokinėmis vis tiek randa išeičių, kaip
išgyventi griežtoje burtų ir kerėjimo mokykloje.
Pastaruoju
metu, atslūgus pandemijai, pastebėjau, kad pasikeitė ir mano tam tikri
įpročiai. Nebevaikštau į sendaikčių parduotuves, nieko nebenusiperku skaitytų
knygų knygynuose. Gal tiesiog toks metas? Dar tiksliai nežinau, kodėl. Šiuo
metu sočiai užtenka ir naujų knygų, kurias nespėju suskaityti, tad kam dar?
Visgi
noriu pasidalyti savo sėkmės istorija lankantis ir perkant skaitytą literatūrą.
Perbėgęs per savo namų bibliotekos lentynas išsirinkau savo TOP 5 knygų glėbelį,
kurias įsigijau knygų komisuose arba sena.lt tinklapyje. Šios knygos ir
jų teikiamas turinys neišblėso ir per tiek laiko, o dažną naujai pasirodžiusią
knygą pranokdavo šviesmečiais. Nežinau, ar jums tiks ir patiks šios knygos, nes
literatūra kaip ir seksas, vieniems patinka aistringai ir vis kitaip, o kiti
mėgsta lėtą ir švelnų tempą. Suprantate, apie ką aš, tad į šią rekomendacijas
už gryną pinigą nežiūrėkite.
5.
Ian McEwan „Šeštadienis“.
Man
regis, tai ko gero geriausia šio britų autoriaus knyga. Viskas, ką po to
bandžiau iš jo repertuaro skaityti, įskaitant ir Bookeriu įvertintą „Amsterdamą“,
nebekėlė nei susižavėjimo, nei sentimentų. Visgi šios knygos pavadinimą išgirdau
viename – nepatikėsite! – amerikiečių vaidybiniame filme apie mokytoją, kuris
buvo pamišęs dėl literatūros. Kažkaip užstrigo ir ėmiau žiūrėti šios knygos,
tačiau tiražas lietuviškas buvo jau kadaise išpirktas. Man pasisekė, kad šią
puikią knygą radau skaitytų knygų parduotuvėje.
4.Wiesław
Myśliwski „Akiratis“.
Anuomet,
kai skaičiau šią knygą, maniau, kad laikau ne knygą, o literatūrinę bombą.
Nežinau, kokie pegasai paskatino mane ją įsigyti, tačiau tai buvo vienas
geriausių metų skaitinių. Turiu įsigijęs dar keletą šio puikaus lenko rašytojo
knygų, tik niekaip neprisiverčiu perskaityti, o kad jis patiks lėtokos, tirštos
ir tikroviškos lektūros skaitytojams, manau, nereikia nė diskutuoti.
3.
Graham Swift „Vandenų žemė“.
Prieš
kelerius metus griebiau šio autoriaus viską, kas išversta į lietuvių kalbą.
Pirmasis jo trumputis romanas, įkritęs man į rankas, buvo „Motinų sekmadienis“.
Grakšti ir poetiška, rimta ir graudi... tačiau tai, ką radau šioje iš kažkokio
internauto nupirktoje knygoje „Vandenų žemė“, mane pribloškė. Absoliučiai mano
autorius, o „Vandenų žemė“ man jo repertuare yra kol kas geriausias kūrinys!
2.
Toni Morrison „Mylima“.
Manau,
kad apie tokią knygą reikia tik tylėti, tačiau mane šokiravo, kad po 20 metų
pertraukos visai neseniai nauju viršeliu perleido šią T. Morrison nuostabiai
sukrečiančią knygą, o dar labiau nustebino, kad pasirodė ganėtinai drungni ir
kritiški lietuvių atsiliepimai. Nesąmonė! Knyga, žinoma, sunki, sukrečianti,
juk pasakojama apie juodaodžių vergijos laikus, tad ir romantikos nesitikėkite.
Juodiji magija, vaiduokliai, sadistinės scenos gal ir gali gąsdinti, tačiau
literatūros visumos prasme viskas čia suveržta ir prisukta kaip grakščioje
muzikinėje dėžutėje. Retai sakau, bet tai šedevras, o šią knygą įsigijau, nes
galvojau, kad pažiūrėsiu ekranizaciją. Perskaičiau knygą ir ekranizaciją
pamiršau, nes žinau, kad filmas bus daug prasčiau.
1.
Michael Cunningham „Dienų pavyzdžiai“.
Iš
tikrųjų visas šis TOP 5 yra nesąmonė, nes neįmanoma šių penkių knygų
išreitinguoti. Sunku pasakyti, kodėl „Dienų pavyzdžiai“ nr. 1, gal dėl to, kad iš
šių tikriausiai skaityta paskutinioji ir ji pritrenkė. Tai trijų atskirų
istorijų skirtingais žanrais ir kalibrais perteikianti W. Witmano poeto
pranašišką poezijos eilutę. Tai taip literatūriška, aistringa,
daugiasluoksniška ir be galo literatūriška. Iki šiol dedu prie savo
mėgstamiausių knygų topo. Po jos jau teko pirkti ir W. Witmano „Žolės lapus“,
nes labai paveikė.
Štai
tokios kartais netikėtos „dėvėtų“ knygų dovanos nutinka užsukus į skaitytų
knygų parduotuvę. Ne viskas, kas sena, yra turinio prasme nebeaktualu.
.jpg)
.jpg)
.jpg)