Filmas: "Shank"

Sveiki mielieji, šiandie noriu pristatytu dar vieną filmą, kuris vadinasi „Shank“, į lietuvių kalbą išvertus reiškia „kotą“, „vamzdį“, „blauzdą“, čia tikriausiai koks nors anglų šnektos specialus žodis. Šiaip šio filmo nėra lietuviškai, todėl, aišku, siūlau Jums jį parsisiųsti ir pažiūrėti originalų kalba. Kodėl jį vertėtų pamatyti? Jeigu Jūs norite kažko šokiruojančio, kažko supurtančio, kažko originalus ir neįprasto, šis filmas yra kaip tik Jums! Tik, aišku, dėl savo specifikos, filmas nėra skirtas plačiajai visuomenės daliai ir, net drįstu suabejoti, ar daug žmonių eitų į kino teatrus, pasižiūrėti šio filmo, kadangi, sakyčiau, šis filmas sukeltų neregėtas diskusijų ir pasipiktinimo bangas. Jau nekalbu apie gan lėkšto pobūdžio „Bruno“, nors ir jam dovanotina, kadangi einant į tokį filmą, reikia suprasti, kad tai – parodijos filmas, o štai „Shank“ yra kitokio pobūdžio filmas, čia pavaizduotos šiuolaikinio gyvenimo peripetijos, susijusios su jaunimo žiaurumu, homoseksualizmo diskriminavimu ir uždraustos meilės vaisiais. Filmas nėra lengvas, nors jame yra gausu ir erotikos, kuri vietomis priartėja net prie pornografijos žanro, kai iš po kampų pradeda švysčioti genitalijos, bet būkime teisingi, netgi tas pats seksas negali būti banalus, kadangi tai yra mūsų gyvenimo dalis. Na, kiti ims ir sakys, kas gali būti banaliau už filmą, kuriame gausu sekso, gal tai jų nuomonė, aš imu ją keisti, kadangi tai kas aktualu, tai kas madinga ir tai, kas žmonėms patinka, niekaip negali būti banalu. Galiausiai negalima populiarumą ar aktualumą vadinti banaliu dalyku, nors žiūrint „Shank“, gali ir kilti tokių minčių. Taigi, kalbant apie filmą, filmas pasižymi ypatingu žiaurumu, jo pradžioje gatvėje puolami praeiviai, spardomi, filmuojami mobiliaisiais telefonais, sakyčiau, mūsų dienų kasdienybė jaunimo tarpe. Filmas kaip filmas, bet staiga čia atsiranda dar viena linija – savo seksualinės tapatybės paieška, kurios centre vienas jaunas gatvės vaikinas, kuris dažniausiai būdavo prie užpuolikų, jis turi paslaptį – jam patinka vaikinai, jis bando tai slėpti, kartu bėgti nuo savęs, bet kartu negali susivaldyti, jis ima ieškoti seksualinių atsitiktinių santykių, bet galiausiai gauja sužino apie savo nario „iškrypimus“ ir ima jį persekioti, įsilaužia į jo namus, viską nuniokoja, galiausiai aptinka jo partnerį, jį pagrobia, žiauriausiais būdais kankina, o buvęs gaujos narys viską bando sutvarkyti savo rankomis, net keista, kad visame smurto filme niekur nešmėkšteli policijos vaidmuo. Galiausiai pats gaujos narys parodo esantys ne tokios orientacijos ir visų akivaizdoje pradeda prievartauti kažkada persekiotą narį. Baisūs dalykai, bet tikriausiai verta apie tai viešai kalbėti ir kurti, gelbstint šimtus žmonių, kurie kasdien yra tokioje ar panašioje situacijoje. Šalia šių linijų yra ir gilesnių humanizmo apraiškų: kaip žiaurumą išprovokavęs kūdikio netekimas, mokytojo ir jo partnerio liūdnas likimas. Iš tikrųjų filmas yra toks specifinis ir tarsi tam tikras atšvaitas, parodantis kito gyvenimo peripetijas, kurias būtina keisti. Tai filmas apie žmonių laisvę, jų laisvę pasirinkti savo gyvenimą. Tai filmas apie baimę būti savimi, apie tai, kad žmonės yra linkę gyventi klišėse, smerkti, žlugdyti vieni kitus, bet filmas taip pat puikiai parodo, kad už to vadinamo „blogio“ slypi labai jautrūs dalykai, dėl kurių ir vyksta visas šis purvinas žaidimas, dėl kurio, aišku, kenčia negalintys apsiginti žmonės. Net neabejoju, kad atsiras žmonių, kurie šio filmo negalės žiūrėti, nes jiems pasirodys per šlykštu ir koktu, ir kaip nuo senų senovės jau buvo, sakys, kad tai kertasi su jų vertybėmis, ir kad puse ten esančių personažų reikėtų iššaudyti, bet toks veiksmas, mano nuomone, tik prisideda prie to, kad žmonės yra tokie pat nelaimingi, kaip tas žiaurus gatvės jaunimas, pretenduojantis į kito žmogaus laisvę, kurie dvasiškai kompleksuoja, negalėdami mėgautis savo gyvenimu. Filmas iš tokio tipažo bagažinės kaip „Kino pavasaris“ arba Skalvijos filmo asortimentai, visgi filmą siūlau žiūrėti bent jau nuo šešiolikos metų, nes tikrai yra necenzūruotas, tikro gatvės žargonų gyvenimas, kas kad anglų kalba, bet vis tiek, verta kai kam apsaugoti savo ausis, bet kokia čia naujiena vaikui, kai dauguma jų bendraamžių jau pradeda elgtis be jokios motyvacijos taip, kaip elgėsi jaunimas „Shank“ filme. Užuomazgai – šis filmas turi kažką bendro su estų filmu „Klasė“, švedų „Lilija amžinai“ ir kitais žmogaus laisvę ir pasirinkimo laisvę ribojančiomis temomis.

Jūsų Maištinga Siela