Sveiki visi,
Daugeliui iš mūsų nesuprantamas terminas bohema. Nebeieškokite vikipedijose ar dar kažkur. Geriausiai tai apibūdino gerbiama režisierė Dalia Ibelhauptaitė viename įdomiame interviu, kurį galite rasti ČIA. O šiaip pats bohemos suvokimas man labai patiko, toks savitas, artimas ir patogus apibrėžti laisvą, nepriklausomą žmogų, kuris galbūt bus ne visada suprastas, ne visada priimtas, tačiau visada išliks žmogumi.
Apie bohemas D. Ibelhauptaitė:
Jus labiausiai išgarsinęs projektas vadinasi „Bohemiečiai“. Ar pati jaučiatės bohemos atstovė – mėgstate linksmybes iki paryčių ar kaip tik to vengiate?
Esu vienintelė ir pagrindinė „bohemiečių“ trupės prodiuserė ir režisierė, idėjinis vadas ir šimtu procentų jaučiuosi „bohemietė“, bet manau, kad bohemos samprata, kurią pateikiate, yra labai pasenusi ir netgi karikatūriška. Bohemos asocijavimas su išgertuvėmis iki ryto, nusitašiusiais menininkais, užmigusiais po stalais, ir besaikiu lėbavimu iš tikrųjų yra žodžio „bohema“ nuvertinimas ir iškreipimas.
Istoriškai „bohema“ vadinami tie, kurie turėjo vidinę laisvę mąstyti kitaip negu visuomenės normos, gyventi netradicinį, nematerialistiniais pagrindais paremtą gyvenimą, kovoti prieš buržuazines vertybes, na, ir, aišku, turėti meninius ir intelektualinius polinkius kūrybai, atvirumą skirtingų pažiūrų žmonėms. Šitie „bohemiečių“ principai man labai artimi.
Jūsų Maištinga Siela
Bohema tikrai labai artima mano širdžiai.
AtsakytiPanaikinti