Visuomenei reikia skandalų ir dramų

Sveiki,

Kol Ukrainoje kyla nauja revoliucija, krenta Lenino paminklai ir šturmuojami rūmai, tol Latvijoje nesiliauja absurdiški kaltinimai ir bylinėjimasis su „Maxima“, kuri veikiau perauga į nesiliaujančią raganų medžioklę – kažkas, mat, net raudonais dažais sumąstė apipilti duris. Ir kas tuo pasiekta? Tai iš dalies grąžino mane į 2001 – uosius, kada rugsėjo 11 – osios įvykiai paralyžiavo Amerikos nuotaikas taip smarkiai, kad paveikė visą pasaulį. „Maximos“ stogo įgriuvimas prilygo teroristiniams išpuoliams ir... tokiu atveju reikia atpirkimo ožio. „Maxima“ jau dievagojasi, kad jų apyvarta labai smuko, tačiau ar ji statė tą pastatą? Ar ji kalta? Žinoma, galima kritikuoti vis pasirodančius kaltinimus, kad apsauginiai neišleido pirkėjų su prekėmis, o kasininkės tarsi buvo prirakintos prie kasų kaip šunys. Sunkios darbo valandos prekybos centruose suprantamos ir „Maxima“ už nesąmoningą valdymą kritiniu momentu turėtų prisiimti atsakomybę, bet dėl neplanuotos nelaimės, kuri galėjo nutikti „Rimi“ parduotuvėje arba bet kuriame prekybos centre – skamba absurdiškai. Dar absurdiškiau Latvijos vyriausybės atsistatydinimas. Vieni eskaluoja dėl to, kad jie jaučia kalti (kaži dėl ko?), o kiti, kad tai geras, pagarbus gestas (ką jis pakeis?), bet vienaip ar kitaip šis įvykis sudrebino visą Pabaltiją tiesiogine šio žodžio prasme.

Aptarinėdamas šį įvykį tarp draugų net pasipiktinau, kada lietuvaičiai puolė smerktinai kritikuoti moterį, kuri žuvo alkoholio skyriuje, išvadino ją alkoholike ir t.t., o ji juk turėjo sūnų. Negi žūti, mirti pieno skyriuje yra pagarba, o alkoholio skyriuje – negarbė? Mes tokie kartais šlykštūs vieni kitiems, tokios niekingos žemės kirmėlės, kad net šlykštu pasidaro, kaip iš nelaimių priskaldome tiek malkų ir taip ilgai šildomės jų liepsnoje, kad susidaro įspūdis, jog visuomenei nuolatos reikia didelių dramų, kad galėtų išreikšti savo negatyviosios prigimties pusę. 

Jūsų Maištinga Siela