Sveiki,
Ateina toks keistas metas, kada imi skaičiuoti ant pirštų savo nugyventus
metus. Tikrai. Toks keistas ir bauginančiai ramus, kažkoks prieštaringas jausmų
ir juslių tumulas, kuris su nuostaba apmąsto laiką – galvoji, kad dabar laiko
amplitudėje esi pusiaukelėje į senatvę. Dar tiek pat – ir jau senatvė, mano
mamos amžius...
Kad kiekviena diena yra stebuklas ir dovana nereikia net kartoti – tai pradinių
klasių mintys, perrašinėjamos iš sąsiuvinio į sąsiuvinį. Bet kaip tu pusiaukelėje
iš jaunystės į tikrąją brandą, susizgrimbi, kad baterija jau išnaudota 30
procentų, o gal ir daugiau. Visai kaip su telefonu, kai kažkur iškeliauji
ilgiau be įkroviklio, ir mąstai, ar sugrįžtant užteks likusios baterijos
energijos?
Nepasenk, neapipelyk, nesuglebk, įpūsk židinį, įberk druskos, o jei reikia,
ištepk medumi, tačiau nedrįsk gesti, nedrįsk... Tik ne gimtadienio dieną. Tik ne
šiandien. Jei reikia, apgauk save! Sveikinu!
Maištinga Siela
Man atrodo, kad apie šią bateriją geriau jau per daug negalvoti, nebent kad tokios mintys paskatins labiau džiaugtis gyvenimu.
AtsakytiPanaikintiSveikinu su gimtadieniu! :-)