Sveiki,
Nemėgstu rytmečių.
Kava, dulkių siurblys, neplauti indai, kurie rėkia iš visų pakampių – suplauk,
suplauk, suplauk! Kūnas tarsi sulaužyta liniuotė pamažu klijuojasi į lankstų
žilvitį. Įkišti krautis telefonai alsuoja padalomis dienos ritmui ir būsimiems
pokalbiams, tylios vinilinės plokštelės ilgisi patefono adatėlės, pro plytas
tekanti saulė, skersas ir nusikryžiavęs liepos šešėlis per langą braunasi į
kambarį. Prakaitu ir miegu pridusęs chalatas ir kriokiantis kaimynų vaikas už
sienos. Ar galima visa tai mylėti ir mėgti? Aišku. O kodėl gi ne?
„Galima, galima savo
gyvenimą sukt atgal ratu...“ Ir net jeigu tas paros metas yra rytas. Ir net
jeigu tas rytas, kai atvėsta dulkių siurblys po darbo ir indai dar varvantys
kvepia plovikliu ir šešėlis linkdamas sutirpsta lyg žvakė.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą