Eilėraštis: Juozas Erlickas "Mano stalas"

Sveiki,

Tiesiog vartydamas savo senus užrašus iš mokyklinių laikų, aptikau kažkada labai patikusį šį Juozo Erlicko eilėraštį pavadinimu „Mano stalas“. Pamaniau, o kodėl nepasidalijus su skaitytojais? Gal dar kai kam sukels kokius nors jausmus.

Mano Stalas

Mano stalas nėra apvalus,

Nei derybų, nei vaišių stalas,

Suvaikėjęs, išblyškęs – graudus,

Ne kas dieną nuo dulkių nuvalomas.

Net jaunystėj nebuvo gražus,

Nestovėjo jis niekad salonuos,

Ir prie jo niekados rateliu

Nesusėsdavo ponai ir ponios.

Jam gėlių neatnešdavo niekas,

Nestovėjo ant kilimo jis,

Neturėjo nė staltiesės niekad,

Užsiklodavo laikraščiu tik.

Pro vienintelį langą tematė

Lopinėlį dangaus tarp stogų,

Ir į stalčius per daugelį metų

Nesukrovė jis turtų jokių.

Jo draugai leido laiką kavinėj,

O jis vienas stovėjo čionai,

Tiktai elgeta lempa stalinė

Lankė jį kitados vakarais.

Bet ar buvo tai meilė – kas žino?..

Ar jį gerbė kėdė – pasakyt negaliu.

Jau seniai jį pamiršo miškai – ko tėvynė.

Jam eilėraštį šitą skiriu.

Jūsų Maištinga Siela