Filmas: "Apsaugok mus nuo pikto" / "Deliver Us From Evil"

Sveiki,

Šiandien po beveik pusmečio sugrįžtu į dokumentinį filmą ir noriu pristatyti filmą „Apsaugok mus nuo pikto“ (Deliver Us From Evil) (2006 m.). Sunku patikėti, kad ši juosta taip vėlai buvo išversta į lietuvių kalbą, bet ką jau padarysi... Tikriausiai daugeliui pasauliečių, kurie skaito šias eilutes, yra pakankamai aišku, kad bažnyčia yra viena labiausiai korumpuočiausių organizacijų pasaulyje dar nuo Romos Konstantino laikų, kai religija buvo priimta kaip valdymo forma. Šįkart dokumentika paliečia ypač skandalingą temą – pedofiliją bažnyčioje. Iš pradžių dokumentika atrodo pakankamai švelni, lyg ir bandanti pateisinti ir suprasti pedofilijos apraiškas, nusikaltusį ir atgailaujantį kunigą – gal net nuobodoka, tačiau pasipila šokiruojantys faktai, kuriuos turi išgirsti kiekvienas, kuris save priskelia bažnytinei bendruomenei. Nesakau, kad visi pasaulio kunigai yra korumpuoti pedofilai seksomanai, tačiau akivaizdu, kad celibatas daro žalą žmogaus psichikai – bandymai perspjauti žmogaus prigimtį, suluošina seksualinį gyvenimą.

Dokumentikoje autentiški žmonių prisiminimai iš vaikystės, kurie buvo ne tik tvirkinami kunigų, bet ir grubiai prievartaujami. Siutas kyla ne tiek dėl prievartos, nors ir tai yra baisu, bet dėl baisios bažnytinės neteisybės, mat, bažnyčia išleidžia MILIJARDUS tam, kad viskas nepapultų į viešumą. Kai kurie faktai liudija, kad net pats popiežius kadaise noriai slėpė ryšius su pedofilija ir užuot gelbėjęs vaikus, gelbėjo bažnyčios vardą ir autoritetą. Akivaizdūs kunigų, vyskupų susimovimai ir autentiški kadrai iš teismo salių tiesiog „pritrenkia“ prie kėdės, kokia šlykšti ir nevaržoma bažnytinė biurokratija. Jau vien Amerikoje dėl seksualinių išnaudojimų kreipėsi 100 000 žmonių ir manoma, kad tai tėra tik 20 procentų visų seksualinių aukų. 

Tai ne vienintelis dokumentinis filmas, kuris nukreiptas prieš Romos katalikų bažnyčią, yra tekę matyti ir daugiau šios bažnyčios blogybių ir viskas dažniausiai būna paremta tuo – kaip valdyti tą paprastą žmogų kaip galviją, kaip be vaistų prifarširuoti savų taisyklių ir kanonų, ir laikyti jį prie savęs kaip už lenciūgo. O baisiausia tai, kad prabilusias aukas bažnyčia užuot palaikiusi morališkai, dar apiplėšia jų fondus ir išvadina bažnyčios priešais. Dievaži, kaip kokiais eretikų laikais... Manau, filmą būtina pamatyti tiems, kurie dar tiki bažnyčia kaip religijos atstove, o kunigus laiko tiesioginiais Kristaus kūno ir kraujo tarpininkais mišių metu. Atsipeikėkit.

Patiko viena mintis, kuri man iki šiol skamba galvoje. „Vienintelį kartą Jėzus supyko. Ir tai apsilankęs bažnyčioje.“. Kada suprasime, kad mums nereikia bažnytinės biurokratijos ir jų brukamų taisyklių, citatų, kad žmogų padarytų debilų ir jį laikytų kaip gyvulį? Tikrasis tikėjimas visai kitos Visatos pusėje, nei Bažnyčia ir Vatikano bestijų pakalikai. 

Įvertinimas: 9/10
Kritikų vidurkis: 86/100
IMDb: 8.0 

 

Jūsų Maištinga Siela,

Man galite parašyti: cirkininkas@gmail.com