Filmas: "Namas girios glūdumoj" / "The Cabin in the Woods"

Sveiki visi,

Šįkart noriu pristatyti kino filmą „Namas girios glūdumoj“ (The Cabin in the Woods) (2012 m.). Tai vienas naujesnių amerikiečių siaubo filmų, kurios, tiesą sakant, ir nebūčiau žiūrėjęs, jei ne keli užtikti kritikų straipsniai apie šį filmą, o ir IMDb, kuriuo iš esmės negalima pasikliauti, neleido prabėgti pro šalį. Ką aš galiu pasakyti? Gal ir nieko, jeigu ir būčiau prabėgęs, tikriausiai nieko nebūčiau praradęs. 

Mano seansas prasidėjo gan pakiliai ir nuotaikingai, bet greitai subliuško po penkių minučių. Žadėtos staigmenos nesulaukiau. Filmas prasidėjo topiškai – būrelis studenčiokų savaitgalį susiruošia į gamtą pastovyklauti su alumi ir „žolyte“. Pagalvojau, Dieve, kur aš tai mačiau? „Penktadienis 13 – oji“? „Edeno ežeras“? „Lemtingas posūkis“? „Spjoviau ant tavo kapo“? WTF? Vėl tas pats per tą patį. Ir visą valandą galvojau, kad drėbsiu šį filmą lauk, nes nebegaliu žiūrėti tų klaikių iš po žemių lendančių zombių ir kvailai neįtikinamų ir „Bado žaidynes“ primenančių stebėtojų būrio, neįtikinamų siaubo scenų. Likusiame pusvalandyje iki finišo pagaliau įvyko žadėtasis kritikų lūžis, herojai patenka po žeme ir patiria tikrąjį siaubą, bet tiesą sakant, koks ten siaubas, nors yra ir gražių specialiųjų efektų. 

Suprantu filmo kritikus, kuriuos galbūt nustebino filmo struktūra – staigus ir netikėtas siužeto lūžis filmui lėtai slenkant link pabaigos – tai pabėgimas nuo nusibodusių ir specialiai kurtų siaubo filmų stereotipų, tačiau man toli gražu neužteko to paskutiniojo pusvalandžio, kad jis atsvertų valandą nuobodžios ir velniai kiek jau kartų matytos pradžios. Manau, labai smarkiai rizikuota, nes tikrai tikiu, kad daug kas išėjo iš kino salės taip ir nesulaukęs lemtingojo lūžio. O lemtingasis lūžis irgi ne stebuklas, jis neišgelbėjo filmo, siaubas liko „muiliniu“ siaubu ir truputį perdėtas ir per daug kruvinas, įtampos ir jausenos kažkur pamirštos filme, lieka daug raudono dažo ir finalinis paaiškinimas, kad ale tamsos dievams reikalingos aukojimo apeigos. Moralas nuobodus ir neoriginalus, išvados nuvalkiotos, reginio mažai, įtampos pabaigoje tik vienas gramas, herojų stereotipinis bukumas erzina iki pat finalo... Nežinau, vaikeliai, manęs šis filmas nepaėmė. Bet neabejoju, kad atsiras, kurie varvins seilę ir kuriems patiks – tai skonio pasirinkimas, o dėl jo, kaip sakoma, nesiginčijama. Nors...

Mano įvertinimas: 4.5/10
Kritikų vidurkis: 72/100
IMDb: 7.0

Jūsų Maištinga Siela