Filmas: "Zils Marijos debesys" / "Clouds of Sils Maria"

Sveiki, kino žiūrovai,

Ilgokai laukiau šio filmo. Prancūzų režisierius Olivier Assayas yra ganėtinai įdomus režisierius, kurio kiekvienas darbas susilaukia tarptautinio kino kritikų pripažinimo. Esu matęs jo filmą „Švari“ (2004) ir galiu pasakyti, kad filmas buvo tikrai stulbinamas ir įdomus. Naujausias prancūzų režisieriaus darbas vadinasi „Zils Marijos debesys“ (angl. Clouds of Sils Maria) (2014) ir jame pasirodo pirmumo ryškumo prancūzų aktorė Juliette Binoche bei iškilios ir žinomos dabarties Holivudo žvaigždutės Kristen Stewart bei Chloe Grace Moretz.

Filmas gana nelengvas, jis pilnas nevienareikšmiškų dialogų, pačių keisčiausių poteksčių ir žmogaus charakterizavimo per įvairius psichologinius sąlyčius. Kažin, ar verta pasakoti filmo siužetą, kad jo didžioji dalis nufilmuota Šveicarijoje, nuostabių kalnų apsuptyje – filmas pulsuoja puikiais gamtos gaivalais, netgi šiek tiek simboliškai mistifikuoti. Įdomiausia iš aktorių, žinoma, buvo Juliette Binoche, gal dėl to, kad tai buvo pagrindinis ir pats sudėtingiausias personažas – besiblaškanti tarp savo praeities ir dabarties, analizuodama seną pjesę, pagal kurią po daugel metų ji turi atlikti priešingą vaidmenį. Marija nuolat mintimis ir savastimi grįžta į praeitį ir prisimena, kaip ji atliko vaidmenį, nebegalėdama atsiduoti dabartiniam savo personažui. Praeitis užkloja dabartį, moteris tarsi įkalinta savo senėjimo, pasikeitimo fakto...

Puikus filmas. Nieko pernelyg neturiu ko pasakyti ir apie jaunąsias amerikiečių aktores, jos irgi buvo puikios, ypač C. G. Moretz, kurios šiaip nemėgstu, bet buvo žybsnis, grėsminga psichologinė antitezė J. Binoche kuriamam personažui. K. Stewart, aišku, vėl galima kaltinti „lentos efektu“, nes tik iš pirmo žvilgsnio atrodė negyva, bet norėčiau šįkart ją apginti, nes jaučiasi šios aktorės pastangos, o ir filmo kūrėjai, manau, stūmė ją eiti šiuo „ramaus vidinio“ chaoso takeliu. Žinoma, lyginant su J. Binoche aktyvumu, natūralumu, K. Stewart atrodė šiek tiek susikausčiusi, gal ir dėl to, kad jos personažas niekaip negalėjo užmiršti, kad yra tik asistentė, o ne lygiavertė J. Binoche personažo partnerė.

Ilgai po seanso galvojau apie filmą, apie tai, kokią įtaką turi praeitis dabarčiai ir kaip kartais sunku nuo jos atsiplėšti. Juliette Binoche – neįtikėtinas talentas atskleisti šių spąstų sudėtingumą ir jausenų, būsenų margumą. Jos pastangos jau įvertintos prancūzų „Oskarais“ – Cezario nominacija kaip geriausia pagrindinė aktorė.

Filmas pilnas galios, gėlos, noro prasiveržti, nepaliekant seno. Filmas ne kiekvienam, netgi gurmanams gali ne visiems patikti, o man jis patiko. Netgi labai.

Mano įvertinimas: 10/10

Kritikų vidurkis: 78/100

IMDb: 6.8

Jūsų Maištinga Siela