2015 m. vasario 3 d., antradienis

Filmas: "Valgyk, melskis ir mylėk" / "Eat Pray Love"




Sveiki, skaitytojai,

Tiesą sakant, truputį keista kalbėti apie filmą „Valgyk, melskis ir mylėk“ (angl. Eat Pray Love) (2010). Filmas sukurtas pagal kultinę knygą, kurios niekada neskaičiau, nes negaliu pakęsti „bobiškų“ knygų, tačiau vis tiek kažkodėl nusprendžiau pažiūrėti, nes nuojauta kirbėjo, kad filmas ne toks jau prastas, kokį galbūt įvertina kai kurie kritikai ir žiūrovai. Aišku, filmas daugiau ar mažiau siejasi su moteriškais filmais ir literatūra, tačiau kažkodėl man tai netrukdė, priešingai – kažkodėl ištirpo lyčių stereotipai ir šis filmas tapo geografinė ir dvasinė veikėjo kelionė, atrandant vidinę pusiausvyrą ir grįžtant prie santykių esmės – meilės.

Na, galėtume lyg ir sakyti, kas gali būti banaliau už moterį, kuri meta viską ir išvyksta į pasaulį ieškoti laimės, užsimiršti, bet... Nežinau, manau, filmą visai kitaip žiūrės neišsiskyrusios poros arba vieniši žmonės ir visai kitaip, kurie nors kartą yra praradę žmogų, namus, pusiausvyrą, kai tenka mokytis visko iš naujo – jausti maisto skonį, kurti tikslus be prisirišimo prie praeities. Todėl nustebau, kai kažkas tiesiog stačiai apie šį filmą komentuoja, kad Julia Roberts prasta vaidyba, nes nemoka suvaidinti šiltai įsimylėjusios moters. Kažkoks absurdas, beveik visas filmas apie depresijos apsėstą moterį, kuri suglebus bando atrasti pusiausvyrą, o žiūrovo priekaištas, kodėl J. Roberts nespindi meile – gal dėl to, kad vaidinama visiškai priešingos emocijos, dvasios būklė? Jeigu tikitės romantinės paprastos komedijos, kai moteris verkia ir tušas nenubėga, tai tikriausiai reiktų pamiršti.

Aišku, filme esama ir banalių romantinių komedijos elementų., pvz. J. Roberts personažo susitikimas su gyvenimo meilė, atseit nekalta avarija – kiek filmų, kur susitinkama būtent susistumdžius gatvėje, pakėlus nosinaitę ir pan.? Yra ir kitų nelabai skanių klišių, bet tikriausiai pati knyga reikalavo vienaip ar kitaip pavaizduoti siužeto muilo operos lygio scenas, tačiau visumoje man patiko, kaip režisieriui pavyko pavaizduoti geografinę moters ieškojimo slinktį: Amerika, Italija (senoji Europos kultūra – maistas), Indija (Azija – malda) ir Bali sala, kuri akcentuojamas trečiasis sandas (meilė). Filmas kompoziciškas, manau, išlaikytos knygos proporcijos ir visose kontinentuose moteris kažkaip imli kultūroms, noriai priima ir per skrandį, ir per dvasią, bet kartu išlaiko amerikietiškos kultūros mąstymą – tai irgi įdomu.

Julia Roberts buvo tiesiog puiki, neturiu priekaištų. Man, kaip ir daugeliui, tiesiog smagu į ją žiūrėti. Filmą režisavo serialo „Amerikietiškų siaubo istorijų“ bei filmo „Normali širdis“ režisierius Ryan Murphy. Tai be galo skirtingas projektas nuo visko, ką daro šis režisierius – būtent jo kitoniški darbai ir buvo ta priežastis, dėl kurios leidausi į šį seansą. Filmas, kaip bebūtų keista, man patiko, net nesitikėjau, kad tai daug daugiau nei meilės istorija, todėl nepagailėsiu balų.

Mano įvertinimas: 8.5/10
Kritikų vidurkis: 50/100
IMDb: 5.7


Jūsų Maištinga Siela

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą