Vytautas Sinica ir jo politika: viską, ko nežinojote apie Sinicą, bet reikia žinoti

 ***

Kai neturiu sprendimų šeimoms, siūlau priešą.
Kai neturiu politikos – pasiūlau referendumą.
Kai neturiu rezultatų – ieškau kaltų.
Štai ir visa mano „šeimos gynimo“ strategija.
 
Aišku, Sinica šių žodžių tiesiogiai nėra pasakęs, bet kaskart, kai prasižioja ką nors pasakyti, jis randa kaltų ir parodo, ko nekęsti, nes viskas jam yra grėsmė, o jeigu nėra, pajudina ir vis tiek tampa grėsme. Užuot kūręs, jis destruktyviai griauna, riboja, siūlo sienas. Užuot telkęs, Sinica savo retorikoje skaldo ir niekada nežinai, kada būsi jo populistinės silpnos politikos taikiniu su obuoliu ant galvos. Tokie politikai gyvastingi, jie maitinasi tuo, kad jų nekenčia ir nemėgsta. Jie užsibūna ilgai, praktiškai iki žilos senatvės, susirenka „Auksinius svogūnus“, gauna balsų iš primityviausių Lietuvos žmonių, kadangi... O kam priešai ir kova nepatinka? Kam nepatinka mušti gulinčius? Tik aukštesnio intelekto žmonėms, o masėms, kurie patys gyvenime patyrė ir tebepatiria smurtą, neapykantą, matyt, tegali balsuoti už tas pačias idėjas: riboti, atskirti, pažeminti, suskirstyti, nes patys yra nusivylę savo tikrove ir atskirtimi. Taigi.
 
Maištinga Siela