Filmas: "Nauja draugė" / "Une Nouvelle amie"

Sveiki,

Prancūzų režisierius Francois Ozon yra vienas keisčiausių fenomenalių režisierių, kurie kuria savo kiną. Jis kaip ir analogiškas ispanų režisierius Pedro Almodovar, nevengia itin aštrių ir seksualiai jaudinančių scenų, kur pasireiškia nestandartiniai įvairios seksualinės orientacijos personažai. Ir abu šie režisieriai gyvenime yra homoseksualai, abu pasirodo epizodiškai savo juostose. F. Ozon vienas naujausių darbų „Nauja draugė“ (pranc. Une Nouvelle Amie) (2014) taip pat sulaukė teigiamų kritikų vertinimų, nors, mano nuomone, jo filmas „Provokuojantys užrašai“ (pranc. Dans la maison) buvo kol kas geriausias darbas.

„Nauja draugė“ su F. Ozon būdingu matymo maniera pasakoja istoriją apie iš dalies susidvejinusią asmenybę, tačiau pasirodo, ji nė velnio nesusidvejinusi, tiesiog vyrukas jaučiasi moterimi ir tik dėl visuomenės normų turi apsimetinėti tuo, kuo nėra, kad patenkintų „teisingo pasaulio“ sąrangą. Pirmieji kadrai gana melodramatiški ir primena eilinį holivudinį filmą, tačiau greitai išryškėja esminė tapatybės problema. Moteris esanti vyro kūne – intymi tema, kurios imasi F. Ozon, tačiau jis nesistengia absoliutinti dramos, atskleisti baisiausių jos gelmių ir veikėjo kančių. Su tam tikra estetine nuostata, akcentuojant LGBT kultūros niuansus, jis pasakoja ne tiek apie problemos kančią, kiek apie tos problemos kančios žavesį ir grožį. Režisieriui rūpi ne tapatybės problema, bet patirtas veikėjo džiaugsmas, jo sugrįžimas į tikrąsias vėžias, todėl filmas iš dalies praranda gylį, tačiau įgauna naujų spalvų ir manieros, bet kokiu atveju, režisierius šįkart „šviesus“, jis intriguoja juodomis spalvomis, tačiau atskiedžia šviesias spalvas. Gal dėl to jo personažai pasiturintys, intelektualai, sveikai gyvenantys, turintys GALIMYBĘ rinktis, todėl taip toli nuo socialinio dugno. Tiesą sakant, neįsivaizduoju F. Ozono kaip socialinės dramos kūrėją, nes jam kur kas labiau rūpi hedoniškoji gyvenimo pusė, kuri jo filmuose, dievaži, nėra bloga, bet priešingai – norisi jame būti ir patikėti, kad per karnavalą ir karkasą papasakota istorija iš tikrųjų žadina svaigaus margo gyvenimo pojūtį.

Neslėpsiu, „Nauja draugė“ gal nėra stipriausia režisieriaus juosta, bet tikrai stiprus filmas, kuris pakeri savo maniera, tematika, spalvomis, garso takeliu, o ką jau kalbėti apie gerai žinomus prancūzų aktorius. Kuo toliau, tuo labiau dievinu Anais Demoustier! Sakyčiau, prancūziškoji Juliane Moore, o kad režisieriai mėgsta Romain Duris ir visi jo geidžia – tą jau seniai žino visi kinomanai. „Nauja draugė“ puikus, intriguojantis filmas su gal kiek provokuojančiu siužetu, kuris privers perdėtus mačo pasijusti nejaukiai, o moteris gal ne tokias nutolusias nuo vyriškumo stereotipų. Bet kokiu atveju žinia šio kūrinio pasauliui labai aiški: kiekvienas nusipelno būti gyvenime tokiu, kokiu jam norisi.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 74/100

IMDb: 6.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Provokuojantys užrašai" / "Dans la maison"

Sveiki visi,

Jau seniai norėjau daugiau dėmesio skirti prancūzų režisieriui Francois Ozon filmams ir štai pagaliau mane sugundė ir suviliojo jo naujausias darbas „Provokuojantys užrašai“ (Dans la maison) (2012), kurį kuo puikiausiai sutiko tiek žiūrovai, tiek ir kino kritikai. Sutikau ir aš! Neįtikėtinai greitai pasinėriau į šią juostą ir mėgavausi iki pat paskutinės akimirkos.

Ozono talentu niekada neabejojau ir tikiu, kad dar grįšiu prie dar nematytų senesnių šio režisieriaus juostų, na, o „Provokuojantis užrašai“ yra neabejotinai Ozono talento ir galios viršūnė! Neįtikėtinai įmantrus, sudėtingas, subtilus ir savitą grožį nešantis scenarijus pavertė šį filmą šedevru, leisiančiu mėgautis visais įmanomais kino žanrų kanonais – siaubu, seksualumu, drama, trileriu, juoku, muzikos ir viskuo, ko tik geidžiate. Ir viskas padaryta taip, lyg neatrodytų tiesiog prikabinta dėl įvairovės, bet talentingai suinkrustuota į vientisą ir bauginamą pasakojimą.

Aktoriai taip pat užburia. Smagu čia išvysti mano mėgstamą Kristin Scott Thomas, kuri puikiai jaučiasi tiek Holivude, tiek prancūzų kine ir yra neeilinio talento. Žinoma, kiti aktoriai irgi simpatingai kuria „personažus ant ribos“, toks jausmas, kad viskas tuoj sprogs, peržengs etiketo ir padorumo ribas, kad tuojau kažkas prasikals. Išlaikoma vidinė įtampa leidžia mėgautis ir jaustis kaip kobrai išlindus iš pintinės, kuriai belieka tiesiog šokti pagal Ozon‘o dūdelę.

Ši juosta pateisino visus mano kinui keliamus lūkesčius ir leido svaiginamai įkristi į prancūziško novatorišką kiną ir juose atrasti ne tik save, bet būti maloniai vedamam manipuliacijos kvapu. Super! Bravo! Nepakartojama!

Mano įvertinimas: 10/10
Kritikų vidurkis: 73/100
IMDb: 7.3

Jūsų Maištinga Siela