Sveiki,
Ar esate girdėję, kaip iš tikrųjų kalba airiškai
tikrieji airiai? Ar žinojote, kad airių kalba labai skiriasi nuo anglų? Ne?
Apie tai šis įrašas.
Airių kalba: bruožai, ypatybės, istorija
Airių kalba, vadinama Gaeilge, yra viena iš
seniausių ir turtingiausių Europos kalbų, priklausanti keltų kalbų
šeimai. Jos istorija prasideda dar prieš mūsų erą, kai proto-keltų kalba
paplito Vakarų Europoje. Airių kalbos protėvė, senoji airių kalba, atsirado
maždaug IV a. ir buvo rašoma unikalia ogamo abėcėle (senovės Airijos rašto
sistema). Viduramžiais, įvedus lotynų raštą, ji pamažu perėjo į vidurinę airių
kalbą (nuo XII a.), o vėliau į šiuolaikinę airių kalbą. Jos formavimuisi didelę
įtaką turėjo krikščionybės atėjimas ir vienuolynų veikla, kuriuose buvo
užrašinėjami senovės mitai, legendos ir istoriniai pasakojimai. Dėl šios
priežasties airių kalba turi itin turtingą rašytinę tradiciją, kuri yra unikali
tarp Europos kalbų.
Viena iš svarbiausių airių kalbos ypatybių yra jos
sudėtinga gramatinė sistema, ypač sintaksė ir fonetika. Airių kalba turi
vadinamąją pradinę mutaciją – fonetinių pokyčių sistemą, kuri keičia žodžio
pradžios garsą, priklausomai nuo gramatinio konteksto. Pavyzdžiui, žodis bean
(moteris) gali tapti bhean (tarimas: [vʲan]), kas reiškia "jos
moteris". Be to, kalba pasižymi veiksmažodžio–tariamojo žodžio–subjekto
(VTS) žodžių tvarka sakinyje, kas yra neįprasta lyginant su daugeliu Europos
kalbų, pvz., suomių ar vengrų kalbomis. Kalba turi tik du gramatinius giminės
(vyrišką ir moterišką), tačiau neturi artikelio, o daiktavardžiai turi kelis
linksnius. Šios gramatinės ypatybės rodo gilų istorinį ryšį su kitomis keltų
kalbomis (škotų gėlų, valų) ir visišką atskyrimą nuo germanų kalbų šeimos,
kuriai priklauso anglų kalba.
Airių kalba nuo anglų kalbos skiriasi beveik visais
aspektais. Šios kalbos yra skirtingos kalbų šeimos atstovės. Anglų kalba
priklauso germanų kalbų šeimai, o airių – keltų kalbų šeimai. Dėl to jų žodynas
yra beveik visiškai skirtingas. Pavyzdžiui, "labas" airiškai yra Dia
Duit (Dievas su tavimi), o "ačiū" yra Go raibh maith agat. Taip pat
gramatika, tarimas ir sakinys struktūra yra visiškai skirtingos, o tai sukelia
didelių sunkumų tiems, kurie nori išmokti airių kalbos, ir atvirkščiai.
Apskritai, airių kalba yra daug senesnė už anglų kalbą.
Kodėl airių kalba sparčiai nyksta?
Nuo 1800 m. airiškai kalbančių žmonių populiacija
Airijoje patyrė drastišką nuosmukį, pereinant iš daugumos kalbos į mažumos.
Apie 1800 m. airių kalba tebebuvo dominuojanti visos Airijos kalba, ypač kaimo
vietovėse ir vakarinėse Airijos dalyse. Apskaičiuota, kad XIX a. pradžioje
airiškai kalbėjo maždaug 4 milijonai žmonių, o tai sudarė daugiau nei pusę visų
Airijos gyventojų.
XIX a. prasidėjo airių kalbos nykimas dėl keleto
pagrindinių priežasčių. Viena iš svarbiausių buvo Britų imperijos įvesta anglų
kalbos hegemonija. Anglų kalba tapo vienintele oficialia kalba švietimui,
teisinei sistemai ir viešajam valdymui, o airių kalba buvo ignoruojama. Tokia
politika sukūrė situaciją, kai airiškai kalbantys gyventojai ėmė suvokti, kad
norint gauti geresnį išsilavinimą, geresnį darbą ir pasiekti aukštesnį
socialinį statusą, būtina mokėti anglų kalbą. Šeimos pradėjo mokyti savo vaikus
tik anglų kalbos, kad šie turėtų geresnes galimybes ateityje.
Didžiausią smūgį airių kalbai sudavė Didysis bulvių
badas (1845–1849 m.). Badmetis ypač smarkiai paveikė skurdžiausius ir
airiškai kalbančius kaimo vietovių gyventojus. Dėl bado ir masinės emigracijos
milijonai žmonių mirė arba paliko Airiją, o tai lėmė dramatišką airiškai
kalbančių žmonių skaičiaus sumažėjimą. Po bado airių kalba nebeatsigavo ir liko
vartojama tik nedidelėje dalyje gyventojų. Šimtmečio pabaigoje airiškai
kalbančiųjų skaičius sumažėjo iki kelių šimtų tūkstančių.
XX a. pradžioje, atsižvelgiant į tragišką kalbos
situaciją, prasidėjo airių kalbos atgimimo judėjimas, kurio tikslas buvo
sustabdyti kalbos nykimą ir atgaivinti ją. 1893 m. įkurta Gaelų lyga (Conradh
na Gaeilge) ėmėsi veiksmų populiarinti kalbą ir skatinti jos mokymą mokyklose.
Po Airijos nepriklausomybės (1922 m.) airių kalba tapo pirmąja valstybine
kalba, o anglų kalba – antrąja. Ji buvo įtraukta į privalomą švietimo programą,
o valstybė skatino ją vartoti viešajame gyvenime. Tačiau, nepaisant šių pastangų,
kalba ir toliau vartojama tik nedidelėje dalyje gyventojų, o dauguma žmonių ją
moka tik pasyviai.
Šiandien airių kalba yra gyva, nors ir susiduria su
iššūkiais. Pagrindiniai kalbos saugotojai ir puoselėtojai yra specialūs
regionai, vadinami Gaeltacht (air. Gaeltacht). Šios sritys, esančios daugiausia
Airijos vakarinėje pakrantėje (Donegalo, Mejo, Golvėjaus, Kerio ir Korko
grafystėse), yra oficialiai pripažintos kaip vietovės, kuriose airių kalba
tebėra dominuojanti. Valstybė teikia finansinę paramą šiems regionams, siekdama
išlaikyti kalbos tradiciją ir kultūrą. Taip pat airių kalba yra privalomas dalykas
visose Airijos mokyklose, o daugelis privačių ir valstybinių mokyklų siūlo
švietimą tik airių kalba.
Nors airiškai kasdien kalbančių žmonių skaičius yra
palyginti mažas (apie 74 000 žmonių 2016 m. duomenimis), airiškai kalbančiųjų,
t. y. mokančių kalbą, yra daug daugiau (apie 1,76 milijono žmonių). Dauguma jų
yra mokiniai ir studentai, kurie airiškai kalba tik mokymo įstaigose. Nepaisant
didelio kalbos nuosmukio per pastaruosius du šimtmečius, pastaruoju metu
pastebimas nedidelis kalbos atgimimas, ypač didžiuosiuose miestuose,
pavyzdžiui, Dubline, kur kalba skatinama jaunimo. Visuomenės požiūris į kalbą
yra teigiamas, kas teikia vilčių, kad ateityje kalba išliks ir bus perduota
ateities kartoms.
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą