Sveiki, skaitytojai,
„Stengiausi. Aš stengiausi patirti viską,
kas yra bohema, kas yra įvairios kritinės, ribinės patirtys. Buvau dar gan
naivi ir man atrodė, kad tai labai padeda kūrybai: jeigu kažko pats nepatyrei –
niekad šito neaprašysi. <...> Taip gyvendama save labai išsėmiau. Priėjau
kritinę ribą, kai daugiau būti bohemoje ir taip save draskyti, domėtis
psichoanalize ir stengtis surasti savyje visas įmanomas patologijas, kurias
turėjo Dostojevskis ar Nyčė... Tiesiog save išsėmiau, atėjo laikas kažkam
visiškai kitam, naujam žingsniui.“ Jurga Ivanauskaitė
Kas iš menininkų nėra bandę jaunose dienose tai
patirti? Išjausti pasaulį su visa jo juoduma ir nuopuoliais? Visgi reiktų
atsargiai su eksperimentais ir neidealizuoti, nekoketuoti su alkoholiu,
narkotikais ir panašiais dalykais, nes po to tai gali tapti ir viso gyvenimo
tragedija. Visgi J. Ivanauskaitei devintajame dešimtmetyje nenuskendo, o
priešingai – pasuko dvasinių ieškojimų keliu.
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą