Sveiki, skaitytojai,
Ar jūs taip pat mėgstate nagrinėti danguje esančias
žvaigždes? Stebėti, kaip jos blyksi, kaip naktiniame danguje atsiranda keistai
skaidančių dronų ir lėktuvų? Aš nuo mažumės kiekvieną vėlyvą rudenį ir žiemą
stebėdavau danguje atsirandančias tokias stebuklingai viena paskui išsidėsčiusias
tris žvaigždes, apie kurias oficialiai sužinojau jau tik suaugęs, kai ėmiau
domėtis, kaip jos galėtų vadintis. O jos turi pavadinimą – „Oriono juosta“
arba, jeigu versime iš anglų kalbos „Oriono diržas“, nes šios trys
žvaigždės, pasirodo, sudaro Orinio liemenį, bet kas tas Orionas, kas tai per
žvaigždynas ir kokia čia sistema, šįkart apie tai ir pakalbėsiu.
Oficialioji mokslinė Oriono žvaigždyno
istorija
Oriono žvaigždynas, angliškai žinomas kaip Orion
constellation, yra vienas iš 88 moderniųjų žvaigždynų, užimantis 594
kvadratinius laipsnius ir pagal dydį esantis 26-as. Jis yra vienas iš
labiausiai atpažįstamų ir ryškiausių žvaigždynų naktiniame danguje.
Geografiškai jis yra išsidėstęs prie dangaus pusiaujo, todėl yra matomas
didelėje Žemės dalyje. Lietuvoje, esančioje Šiaurės pusrutulyje, Orionas
geriausiai matomas žiemos vakarais, ypač nuo sausio iki balandžio mėnesio.
Šiltesniais mėnesiais (nuo gegužės iki liepos) jis yra dienos danguje ir tampa
nematomas.
Orioną sudaro kelios ryškios žvaigždės, kurios
formuoja atpažįstamą figūrą. Keturi pagrindiniai kampai, formuojantys
stačiakampio formos figūrą, yra Rigelis (Beta Orionis), Betelgeizė (Alpha
Orionis), Belatriksė (Gamma Orionis) ir Saifas (Kappa Orionis).
Pačioje figūros centre yra ryškus asterizmas, žinomas kaip Oriono juosta,
sudaryta iš trijų žvaigždžių sistema, apie kurią kalbėsiu atskirai, vadinamoji „Oriono
juosta“. Verta paminėti, kad Orionas yra ypač turtingas masyviomis ir
ryškiomis, karštomis, mėlynos spalvos supermilžinėmis žvaigždėmis.
Žirgo Galvos ūkas Oriono
žvaigždyne
Orionas yra itin svarbus moksliniams tyrimams dėl
daugybės joje esančių giliajame danguje esančių objektų. Jis yra viena
intensyviausių žvaigždžių formavimosi sričių Paukščių Tako galaktikoje.
Viduryje esantis Oriono ūkas (M42) yra vienas ryškiausių ūkų danguje ir gali
būti matomas plika akimi. Jame esantis Trapezium klasteris yra jauna žvaigždžių
grupė, kurios amžius siekia vos kelis šimtus tūkstančių metų. Astronomai,
naudodami tokius prietaisus kaip Chandra rentgeno spindulių observatorija,
atrado itin karštas pagrindines žvaigždes, kurių temperatūra siekia iki 60 000
kelvinų, taip pat stebėjo ir vis dar vykstančius žvaigždžių formavimosi
procesus. Be to, šalia Oriono juostos esantis Žirgo Galvos ūkas (IC 434) yra
dar vienas įspūdingas objektas, kurį astronomai nuolat tyrinėja. Verta
paminėti, kad kasmet spalio mėnesį, Orionas tampa Orionidų meteorų lietaus
radiantiniu tašku, kurio tėvinis kūnas yra garsioji Halio kometa. Šis
žvaigždynas buvo tyrinėjamas nuo pat senovės, jau II a. astronomas Ptolemėjus
jį įtraukė į savo sudarytą 48 žvaigždynų sąrašą.
Apie „Oriono juostą“: jos sistema ir
pavadinimai, sandara
Tiek Vakarų, tiek Rytų kultūrose, Oriono žvaigždyno
atpažįstamąjį elementą – Oriono juostą – sudaro trys ryškios žvaigždės: Alnitakas,
Alnilamas ir Mintaka. Nors Vakarų astronomijoje jos yra žymimos
graikiškomis raidėmis Zeta, Epsilon ir Delta Orionis, jų pavadinimai turi
arabišką kilmę ir yra glaudžiai susiję su jų išvaizda.
Alnitakas (Zeta
Orionis) – pirmoji iš rytų pusės. Jos pavadinimas kilęs iš arabų kalbos žodžio,
reiškiančio „juosta“. Ši žvaigždė yra nutolusi nuo Žemės maždaug 1 260
šviesmečių. Tai yra karšta, masyvi mėlynoji supermilžinė, kuri iš tiesų yra
tris kartus didesnė už Saulę. Alnilamas (Epsilon Orionis) yra vidurinė
ir ryškiausia iš trijų Juostos žvaigždžių. Jos pavadinimas kilęs iš arabiško
posakio, reiškiančio „perlų vėrinys“. Šis pavadinimas pabrėžia jos, kaip perlo,
vietą tarp kitų dviejų žvaigždžių. Alnilamas yra nuo Žemės nutolęs maždaug 1
344 šviesmečių atstumu. Mintaka (Delta Orionis) yra vakariausia ir
šiauriausia iš Juostos žvaigždžių. Jos pavadinimas arabų kalba reiškia
„diržas“. Mintaka yra sudėtinė žvaigždžių sistema, sudaryta iš kelių
žvaigždžių, kurios iš Žemės atrodo kaip viena. Ji yra nutolusi nuo Žemės apie 1
200 šviesmečių.
Šios trys žvaigždės, nepaisant didelio atstumo tarp
jų, danguje atrodo kaip tobulai tiesia linija išsidėstęs asterizmas (tai
lengvai atpažįstama, vizualiai ryški žvaigždžių grupė, kuri nėra oficialiai
pripažinta kaip žvaigždynas, bet sudaro atskirą modelį danguje), kuris
dešimtmečiais tarnavo kaip lengvai atpažįstamas orientyras astronomams ir laivų
navigatoriams. Jų arabiški pavadinimai atspindi ilgametę astronomijos
tradiciją, perimant ir pritaikant iš senovės mokslo, o jų reikšmės nurodo
tiesioginę fizinę išvaizdą ir poziciją danguje.
Kodėl žvaigždynas vadinasi Orionu? Sąsajos
su Antikos mitais
Paveikslas „Diana ir Orionas“ (arba „Artemidė ir Orionas“, jeigu imsime pagal graikų tradiciją), dailininkas Johann Heinrich Tischbein, 1762.
Žvaigždynas gavo Oriono vardą dėl senovės graikų
mitologijos. Oriono pavadinimą davė graikai, kurie šią žvaigždžių grupę įžvelgė
kaip galingą medžiotoją, o jame esančios žvaigždės, tokios kaip Betelgeizė ir
Rigelis, jam tapo pečiais ir kojomis, o Oriono juosta – diržu. Tai buvo įprasta
senovės kultūroms, kurios nakties danguje esančius žvaigždžių raštus siejo su
savo mitais, herojais ir dievybėmis, kad paaiškintų pasaulį ir padėtų
orientuotis.
Pasak graikų mito, Orionas buvo milžiniškas,
antgamtiškai stiprus medžiotojas, jūros dievo Poseidono sūnus. Jo gyvenimas
buvo pilnas nuotykių, tačiau vienas iš labiausiai žinomų mitų pasakoja apie jo
mirtį. Orionas gyrėsi, kad gali nužudyti bet kurį gyvūną Žemėje. Dėl to Gaja,
Žemės deivė, išsiuntė skorpioną, kad jį nužudytų. Mūšis buvo toks įspūdingas,
kad Dzeusas (arba Artemidė, priklausomai nuo mito versijos) pakėlė Orioną ir
skorpioną į dangų, kad visi galėtų matyti jų didingą kovą. Būtent dėl šios
legendos, Oriono ir Skorpiono žvaigždynai niekada neatsiduria danguje tuo pačiu
metu. Orionas pasirodo žiemos danguje, o Skorpionas – vasaros, tarsi vienas
bėgtų nuo kito per visą dangaus skliautą. Šis mitas ir žvaigždžių išsidėstymas
danguje glaudžiai susiejo Oriono žvaigždyną su herojaus atminimu, amžinai
vaizduojant jį kaip galingą medžiotoją su lazda ar skydu vienoje rankoje.
Kaip senovės lietuviai (baltai) vadino
Oriono žvaigždyną?
Lietuvių ir baltų kultūrose Oriono žvaigždynas buvo
susietas su kasdiene buitimi ir žemės ūkio darbais, o ne su mitologiniais
herojais. Šis žvaigždynas turėjo kelis pavadinimus, kurie atspindėjo jo formą
ir ryšį su gamtos ciklais.
Oriono juostą (tris ryškiausias žvaigždes) dažniausiai
vadindavo „Šienpjoviais“ arba „Kūlėjais“. Tokie pavadinimai
atspindėjo ryšį su šienapjūtės ir javų kūlimo darbais, kas buvo gyvybiškai
svarbu žemdirbių bendruomenei. Visas žvaigždynas kartais buvo vadinamas ir „Trijomis seselėmis verpėjomis“ arba „Trijomis mergelėmis“, pabrėžiant ryšį su
namų ruoša.
Šie pavadinimai rodo, kad senovės baltams žvaigždės
buvo ne tik dangaus papuošalai, bet ir svarbūs laiko matavimo bei darbų
planavimo įrankiai. Ryškus ir lengvai atpažįstamas Oriono žvaigždynas jiems
tarnavo kaip natūralus kalendorius, nurodantis, kada prasideda ar baigiasi tam
tikri žemės ūkio darbai.
Tai tiek šįkart apie dangaus kūnus.
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą