Sveiki,
Ar svajojote gauti Nobelį už kokią nors savo veiklą?
Štai garsus JAV rašytojas T. S. Eliot Nobelį vertina kone kaip prakeiksmą.
„Nobelio premija – tai bilietas į savo
paties laidotuves. Nė vienas, ją gavęs, daugiau nieko nebenuveikė.“
Thomas Stearnsas Eliotas
Thomas Stearnsas Eliotas (1888–1965)
buvo vienas svarbiausių XX amžiaus poetų, dramaturgų ir literatūros kritikų,
kurio gyvenimas ir kūryba paliko gilų pėdsaką moderniojoje literatūroje. Gimęs
JAV, Misūrio valstijoje, jis mokėsi Harvardo universitete, vėliau išvyko į
Europą, kur apsigyveno Anglijoje ir 1927 m. priėmė Didžiosios Britanijos
pilietybę. Šis perėjimas simbolizavo jo glaudų ryšį su Europos kultūra ir
tradicijomis, kurios tapo jo kūrybos pagrindu. Elioto inicialai T. S. yra jo
vardo ir antrojo vardo (Thomas Stearns) santrumpa, kuri tapo plačiai
atpažįstamu parašu literatūros pasaulyje.
Eliotas paliko didžiulį ir įvairiapusį literatūrinį
palikimą. Jo ankstyvoji kūryba, tokia kaip „Pono Dž. Alfredo Prufrocko
meilės daina“ (1915), atspindėjo modernaus žmogaus abejones, nerimą ir
susvetimėjimą. Tačiau didžiausią pripažinimą jis pelnė už poemą „Bevaisė
žemė“ (The Waste Land, 1922), kuri laikoma viena svarbiausių XX a. poezijos
kūrinių. Šis kūrinys, pasižymintis fragmentiška struktūra, daugybe aliuzijų į
literatūrą ir mitologiją, tapo modernizmo manifestu, atspindinčiu pokario
Europos kultūrinį ir dvasinį nuosmukį. Vėlesniuose kūriniuose, ypač „Keturiuose
kvartetuose“ (Four Quartets, 1943), Eliotas atsigręžė į krikščioniškąjį
tikėjimą ir filosofiją, tyrinėdamas laiko, atminties ir atpirkimo temas. Už
nuopelnus literatūrai 1948 m. jam buvo skirta Nobelio premija.
Elioto reikšmė literatūrai yra milžiniška. Jis ne tik
pakeitė poezijos formą, atsisakydamas tradicinių rimų ir metrų, bet ir įvedė
naują mąstymo būdą, reikalaujantį iš skaitytojo aktyvaus proto darbo. Jo
literatūros kritika, ypač esė „Tradicija ir individualus talentas“
(Tradition and the Individual Talent), padėjo pamatus Naujajai kritikai ir
ilgam įtvirtino idėją, kad menas turėtų būti beasmenis, o autorius – tik
tradicijos tęsėjas. Elioto asmeninės savybės buvo tokios pat sudėtingos kaip ir
jo kūryba. Jis buvo žinomas kaip asketiškas, santūrus, o kartais ir
nuotaikingas, tačiau kartu ir intelektualiai griežtas. Jo asmeninis gyvenimas
buvo paženklintas kančia, ypač sunkia pirmosios žmonos Vivienne Haigh-Wood
Eliot liga, kuri stipriai paveikė jo kūrybą. Jis gyveno ramią ir nuoseklią
gyvenimo pabaigą po antrosios santuokos, o mirė sulaukęs 76 metų, 1965 m.
sausio 4 d., Londone, nuo emfizemos.
Thomas Stearnsas Eliotas Nobelio literatūros premiją
pelnė 1948 m. už „išskirtinį, novatorišką indėlį į šiuolaikinę poeziją“.
Premija buvo skirta už jo, kaip poeto, kritikų ir mąstytojo, pasiekimus, kurie
pakeitė XX amžiaus literatūros kryptį. Nors jo kūryba, ypač „Bevaisė žemė“,
padarė didžiulę įtaką, Nobelis įvertino visą jo gyvenimo kūrybą, kuri apėmė
tiek poeziją, tiek įtakingus literatūros kritikos darbus.
Įdomybės apie rašytoja T. S. Eliotą
Vienas labiausiai ginčytinų ir smerkiamų Elioto
asmenybės aspektų buvo jo antisemitizmas. Nors šis klausimas vis dar
diskutuojamas, jo poezijoje ir kritiniuose raštuose, pavyzdžiui, esė „Po keistų
dievų“ (After Strange Gods), yra aiškių antisemitinių užuominų ir stereotipų.
Kritikai atkreipia dėmesį į tai, kad Elioto antisemitizmas nebuvo vien tik
atsitiktinis to meto visuomenės atspindys, bet sąmoninga jo kūrybos dalis, nors
vėliau jis stengėsi nutolti nuo šios temos. Šis faktas smarkiai kenkė jo reputacijai.
Nors Eliotas stengėsi atrodyti rimtas ir solidus, jo
bičiuliai ir amžininkai pastebėjo keletą keistų įpročių. Pavyzdžiui, rašytoja Virginia
Woolf ir kiti liudininkai pasakojo, kad Eliotas kartais pasidažydavo veidą
žalsvos spalvos pudra ir pasitepdavo lūpas. Šis įprotis, manoma, buvo dalis jo
pastangų atrodyti „įdomesniu ir lavoniškai blyškiu“ poetu, o ne tiesiog banko
tarnautoju. Tai atskleidė jo norą išsiskirti ir pabrėžti savo menininko
tapatybę. Be to, Eliotas buvo žinomas dėl savo siekio kontroliuoti savo
asmeninį įvaizdį ir po mirties. Savo valioje jis nurodė, kad jokia jo
biografija negali būti rašoma, o jo antroji žmona Valerie ilgai stengėsi
apsaugoti jo privatų gyvenimą ir rankraščius nuo viešumo.
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą