Sveiki,
Tęsiu pažintis apie pasaulio vėliavas ir šįkart mano
taikinyje – Estijos vėliava ir jos evoliucija.
1721 m. Nystado taika Estiją, kaip ir didžiąją dalį
Švedijos Baltijos provincijų, atidavė Rusijos imperijai. Nuo tada iki pat XX a.
pradžios Estija neturėjo savo valstybinės vėliavos ar jokių oficialių
nacionalinių simbolių. Vietoje to, kaip ir visose Rusijos imperijos
gubernijose, buvo naudojama Rusijos imperijos vėliava, kuri buvo trijų
horizontalių juostų – baltos, mėlynos ir raudonos – derinys. Tai buvo visiškai
kitokia vėliava nei ta, kurią mes žinome šiandien, ir ji neturėjo jokios
tiesioginės sąsajos su estų tautos kultūra ar istorija. Nors estai buvo valdomi
kitos tautos, jų tapatybė pradėjo formuotis per kultūrinį ir tautinį atgimimą,
kuris prasidėjo XIX amžiuje, tačiau dar nebuvo sukūręs savo oficialios
simbolikos.
Estijos gubernijos vėliava, naudota nuo 1710 iki 1918
m. Rusijos imperijos valdymo laikotarpiu, buvo sudaryta iš trijų horizontalių
juostų: žalios, purpurinės ir baltos. Žalia simbolizavo miškus, purpurinė –
ryšius su diduomene, o balta – tyrumą ir viltį. Nors šis vėliavos variantas nėra plačiai
žinomas ir nėra oficialiai pripažintas Estijos istorijoje, šis dizainas buvo
naudotas kaip provincijos tapatybės simbolis Rusijos imperijos sudėtyje.
XIX a. antrojoje pusėje, prasidėjus Estijos tautiniam
atgimimui, trijų spalvų – mėlynos, juodos ir baltos – derinys tapo svarbiu
nacionaliniu simboliu. Ši vėliava pirmą kartą buvo sukurta ir pašventinta 1884
m. studentų draugijos "Vironia" Otepėje. Iš pradžių vėliava buvo
naudojama kaip nacionalinė, nors Estija dar nebuvo nepriklausoma valstybė.
Mėlyna spalva simbolizavo dangų, ežerus ir jūrų vandenis, taip pat ir estų
tautos idealus, ištikimybę ir ryžtą. Juoda spalva reiškė tamsią ir tragišką
tautos praeitį, o balta – viltį, snieguotą žemę ir šviesią ateitį. Šios trys
spalvos tapo neatsiejama estų tautos tapatybės dalimi ir buvo plačiai
naudojamos tautiniuose renginiuose bei festivaliuose.
1918 m. Estijos nepriklausomybės paskelbimas buvo
svarbiausias įvykis Estijos istorijoje. Mėlynos, juodos ir baltos spalvų
vėliava tapo oficialiu Estijos valstybės simboliu. Ji buvo oficialiai
pripažinta ir įtvirtinta kaip valstybės vėliava 1920 m. Vėliavos forma ir
spalvų išdėstymas nepasikeitė, tačiau dabar ji įgijo dar gilesnę prasmę. Ši
vėliava simbolizavo tautos laisvę, nepriklausomybę ir suverenitetą. Ji tapo
simboliu tautos kovos už laisvę. Po Antrojo pasaulinio karo, 1940 m. Estiją
okupavus Sovietų Sąjungai, valstybinė vėliava buvo uždrausta, o vietoj jos buvo
įvesta nauja, sovietinė vėliava. Tačiau nepaisant draudimo, estai slapta
saugojo ir naudojo nacionalinę vėliavą kaip pasipriešinimo ir nepriklausomybės
simbolį.
Sovietinės okupacijos metu Estijos vėliava neteko savo
ankstesnės formos ir reikšmės. Pirma, sovietinė Estijos vėliava buvo raudona,
su pjautuvu ir kūju, o po to buvo įvesta nauja, 1953 m. patvirtinta vėliava. Ši
vėliava buvo raudona, su mėlyna banguota juosta apačioje. Ši juosta simbolizavo
Baltijos jūrą ir Estijos priklausomybę Sovietų Sąjungai. Ši vėliava neturėjo
nieko bendro su ankstesne Estijos vėliava ir simbolizavo visišką politinį ir
socialinį perversmą. Tačiau 1988 m., prasidėjus "dainuojančiai revoliucijai",
nacionalinė mėlynos, juodos ir baltos spalvų vėliava vėl atgijo. Ji tapo
masinių protestų ir judėjimų už laisvę simboliu, o 1989 m. vėl buvo oficialiai
pripažinta. Po Estijos nepriklausomybės atkūrimo 1991 m., vėliava atgavo savo
istorinę formą ir reikšmę. Ji vėl tapo šalies valstybės simboliu,
simbolizuojančiu laisvę, tautos istorinę atmintį ir ateities viltis.
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą