2025 m. rugpjūčio 31 d., sekmadienis

Estijos vėliavos istorija: kaip keitėsi Estijos vėliava, jos spalvos, formos, reikšmė?

 

Sveiki,

 

Tęsiu pažintis apie pasaulio vėliavas ir šįkart mano taikinyje – Estijos vėliava ir jos evoliucija.

 

1721 m. Nystado taika Estiją, kaip ir didžiąją dalį Švedijos Baltijos provincijų, atidavė Rusijos imperijai. Nuo tada iki pat XX a. pradžios Estija neturėjo savo valstybinės vėliavos ar jokių oficialių nacionalinių simbolių. Vietoje to, kaip ir visose Rusijos imperijos gubernijose, buvo naudojama Rusijos imperijos vėliava, kuri buvo trijų horizontalių juostų – baltos, mėlynos ir raudonos – derinys. Tai buvo visiškai kitokia vėliava nei ta, kurią mes žinome šiandien, ir ji neturėjo jokios tiesioginės sąsajos su estų tautos kultūra ar istorija. Nors estai buvo valdomi kitos tautos, jų tapatybė pradėjo formuotis per kultūrinį ir tautinį atgimimą, kuris prasidėjo XIX amžiuje, tačiau dar nebuvo sukūręs savo oficialios simbolikos.

 

Estijos gubernijos vėliava, naudota nuo 1710 iki 1918 m. Rusijos imperijos valdymo laikotarpiu, buvo sudaryta iš trijų horizontalių juostų: žalios, purpurinės ir baltos. Žalia simbolizavo miškus, purpurinė – ryšius su diduomene, o balta – tyrumą ir viltį.  Nors šis vėliavos variantas nėra plačiai žinomas ir nėra oficialiai pripažintas Estijos istorijoje, šis dizainas buvo naudotas kaip provincijos tapatybės simbolis Rusijos imperijos sudėtyje.

 

XIX a. antrojoje pusėje, prasidėjus Estijos tautiniam atgimimui, trijų spalvų – mėlynos, juodos ir baltos – derinys tapo svarbiu nacionaliniu simboliu. Ši vėliava pirmą kartą buvo sukurta ir pašventinta 1884 m. studentų draugijos "Vironia" Otepėje. Iš pradžių vėliava buvo naudojama kaip nacionalinė, nors Estija dar nebuvo nepriklausoma valstybė. Mėlyna spalva simbolizavo dangų, ežerus ir jūrų vandenis, taip pat ir estų tautos idealus, ištikimybę ir ryžtą. Juoda spalva reiškė tamsią ir tragišką tautos praeitį, o balta – viltį, snieguotą žemę ir šviesią ateitį. Šios trys spalvos tapo neatsiejama estų tautos tapatybės dalimi ir buvo plačiai naudojamos tautiniuose renginiuose bei festivaliuose.

 

1918 m. Estijos nepriklausomybės paskelbimas buvo svarbiausias įvykis Estijos istorijoje. Mėlynos, juodos ir baltos spalvų vėliava tapo oficialiu Estijos valstybės simboliu. Ji buvo oficialiai pripažinta ir įtvirtinta kaip valstybės vėliava 1920 m. Vėliavos forma ir spalvų išdėstymas nepasikeitė, tačiau dabar ji įgijo dar gilesnę prasmę. Ši vėliava simbolizavo tautos laisvę, nepriklausomybę ir suverenitetą. Ji tapo simboliu tautos kovos už laisvę. Po Antrojo pasaulinio karo, 1940 m. Estiją okupavus Sovietų Sąjungai, valstybinė vėliava buvo uždrausta, o vietoj jos buvo įvesta nauja, sovietinė vėliava. Tačiau nepaisant draudimo, estai slapta saugojo ir naudojo nacionalinę vėliavą kaip pasipriešinimo ir nepriklausomybės simbolį.

 

Sovietinės okupacijos metu Estijos vėliava neteko savo ankstesnės formos ir reikšmės. Pirma, sovietinė Estijos vėliava buvo raudona, su pjautuvu ir kūju, o po to buvo įvesta nauja, 1953 m. patvirtinta vėliava. Ši vėliava buvo raudona, su mėlyna banguota juosta apačioje. Ši juosta simbolizavo Baltijos jūrą ir Estijos priklausomybę Sovietų Sąjungai. Ši vėliava neturėjo nieko bendro su ankstesne Estijos vėliava ir simbolizavo visišką politinį ir socialinį perversmą. Tačiau 1988 m., prasidėjus "dainuojančiai revoliucijai", nacionalinė mėlynos, juodos ir baltos spalvų vėliava vėl atgijo. Ji tapo masinių protestų ir judėjimų už laisvę simboliu, o 1989 m. vėl buvo oficialiai pripažinta. Po Estijos nepriklausomybės atkūrimo 1991 m., vėliava atgavo savo istorinę formą ir reikšmę. Ji vėl tapo šalies valstybės simboliu, simbolizuojančiu laisvę, tautos istorinę atmintį ir ateities viltis.

 

Maištinga Siela


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą