Dienos citata: Martynas Liuteris (Martin Luther) apie Popiežių ir kritiką katalikų Bažnyčiai

 

Sveiki,

 

Kaip tik skaitau Martyn Rady „Nauja Vidurio Europos istorija“ skyrių apie Reformaciją ir Martyną Liuterį, tad negalėjau nepasidalyti jo ištartomis citatomis, kurios rodo pašaipūnišką požiūrį į tuometinę katalikų krikščionių Bažnyčios politiką ir patį Popiežių.

 

Martinas Liuteris (1483–1546) buvo vokiečių teologas ir vienuolis, kurio veiksmai davė pradžią Protestantų reformacijai. 1517 m. jis paskelbė 95 tezes, kuriose kritikavo Katalikų Bažnyčios indulgencijų pardavimą ir popiežiaus autoritetą. Šis įvykis lėmė naujos krikščionybės atšakos, protestantizmo, atsiradimą, kuris pakeitė Vakarų Europos religinį ir politinį žemėlapį.

 

„Gegutė, ryjanti krikščionių kiaušinius ir šikanti kardinolais.“ „Bezdalų Vitenberge užsiries popiežiaus nosis“. „Jeigu danguje negalima juoktis, aš ten nenoriu.“ Martynas Liuteris

 

Nors šis aštrus ir įžeidžiantis pasakymas puikiai atitinka Martino Liuterio retoriką ir požiūrį į Bažnyčios korupciją, citata „Gegutė, ryjanti krikščionių kiaušinius ir šikanti kardinolais“ iš tiesų dažniausiai priskiriama Vokiečių ordino didžiajam magistrui Albrechtui Brandenburgiečiui.  Jis ją ištarė 1525 metais, paaiškindamas, kodėl atsisakė katalikų tikėjimo ir priėmė protestantizmą, o po to M. Liuteris ją galimai įtraukė ir atkartojo savo pamoksluose, kuriuose nevengė žeminančių vulgarių žodžių.

 

Ši citata, „Bezdalų Vitenberge užsiries popiežiaus nosis“, priklauso Martinui Liuteriui.  Jis ją ištarė atsakydamas į popiežiaus bulę, kuri atskyrė jį nuo Bažnyčios. Šis pasakymas atspindėjo protestantizmo lyderio aštrų požiūrį į popiežių ir Vatikano valdžią, lygindamas jį su bezdalu ir parodė, kad Liuteris jaučia didelę neapykantą popiežiui.

 

„Jeigu danguje negalima juoktis, aš ten nenoriu“ puikiai atspindi jo asmenybę ir požiūrį į gyvenimą bei tikėjimą. Šis pasakymas rodo, kad Liuteris, nepaisant savo aštrių teologinių ginčų, tikėjo, jog džiaugsmas ir humoras yra svarbi gyvenimo dalis ir kad nuobodus ar asketiškas dangus jam būtų nepriimtinas. Citata taip pat išreiškia jo kritiką to meto Bažnyčios dogmoms, kurios dažnai reikalavo pernelyg didelio rimtumo ir atsisakymo nuo žemiškų džiaugsmų.

 

Maištinga Siela