Asmenybės. Jakobas Fuggeris, Fuggerių giminė, Matthäus Schwarz, Janosas Thurzas – pirmieji modernūs bankai Europoje ir mados istorija

 Jakobas Fuggeris

Sveiki,

 

Jakobas Fuggeris (1459–1525), pramintas Turtinguoju, buvo vienas įtakingiausių ir turtingiausių Renesanso epochos žmonių, pavertęs savo šeimos prekybos namus tarptautine finansų imperija. Jo giminė, Fuggeriai, kilusi iš paprastų Švabijos audėjų, Augsburge įsitvirtino kaip pirklių ir bankininkų dinastija. Jakobas Fuggeris išplėtė šeimos verslą, investuodamas ne tik į prekybą tekstile, bet ir į sidabro, vario bei kitų metalų kasyklas Centrinėje Europoje, tokiose šalyse kaip Tirolis ir Vengrija.

 

Fuggerių galybės pamatas buvo glaudūs ryšiai su įtakingais Europos valdovais, ypač Habsburgų dinastija. Jakobas Fuggeris teikė dideles paskolas imperatoriams, tokiems kaip Maksimilianas I ir Karolis V.  Šios paskolos ne tik atnešdavo didelį pelną, bet ir suteikdavo politinę įtaką. Būtent Fuggeriai finansavo Karolio V išrinkimą Šventosios Romos imperijos imperatoriumi 1519 metais, taip užsitikrindami imperatoriaus paramą ir privilegijas, pavyzdžiui, teisę kaldinti monetas.

 

Fuggeriai valdė ne tik finansus, bet ir kontroliavo prekybos kelius, turėdami atstovybes visoje Europoje ir net Amerikoje. Jų verslas klestėjo per prekybą prieskoniais, brangiakmeniais ir kitomis vertybėmis. Jakobas Fuggeris buvo laikomas naujovių pradininku: jis naudojo sudėtingas buhalterinės apskaitos sistemas ir aktyviai valdė savo imperijos riziką.

 

Fuggerių giminė garsėjo ne tik savo turtu, bet ir filantropija. 1521 metais Jakobas Fuggeris Augsburge įkūrė Fuggerei – pirmąjį pasaulyje socialinį būstą, skirtą neturtingiems miesto gyventojams. Šis kompleksas, sudarytas iš 108 namų, veikia iki šiol ir yra vienas iš giminės palikimo simbolių.

 

Nors giminės finansinę galią galiausiai palaužė XVI a. pabaigos Ispanijos bankrotai ir Trisdešimties metų karas (1618–1648), jų palikuonys iki šiol gyvena Vokietijoje. Fuggeriai paliko ryškų pėdsaką Europos istorijoje, demonstruodami, kaip verslo įžvalga, politiniai ryšiai ir finansinė galia gali sukurti imperiją, kuri formavo Europos ekonomiką ir politiką šimtmečiais.

Matthäus Schwarz

 

Matthäus Schwarz (1497–1574) buvo vokiečių buhalteris ir prekybininkas, labiausiai žinomas dėl savo „Klaidungsbüchlein“ (Drabužių knygos), kuri laikoma pirmuoju pasaulyje mados žurnalu. Šioje knygoje jis užsakė iliustracijas, kuriose buvo pavaizduotas vilkintis įvairiais drabužiais skirtingais savo gyvenimo etapais.

 

Schwarz dirbo vyriausiuoju buhalteriu Fuggerių prekybos bendrovėje. Jis pradėjo tarnauti Jakobo Fuggerio firmoje 1516 m., o vėliau dirbo ir jo įpėdiniui Antonui Fuggeriui. Ši pozicija suteikė jam glaudų ryšį su viena turtingiausių ir įtakingiausių šeimų Europoje. Būdamas Fuggerių vyriausiuoju buhalteriu, Schwarz sukūrė rankraštį apie buhalteriją „Dreierlay Buchhaltung“ (Trigubas buhalterinis apskaitos būdas). Jis keliavo po visą Fuggerių verslo tinklą Europoje ir buvo gerai susipažinęs su naujausiais apskaitos metodais, kurių mokėsi Italijoje.

Manoma, kad Matthäus Schwarz yra pirmasis mados formuotojas moderniąja prasme, nes jis ne tik fiksavo savo asmeninį stilių, bet ir sąmoningai kūrė savo įvaizdį per drabužius. Jo „Klaidungsbüchlein“ („Drabužių knyga“) yra unikalus to meto mados įrašas, kuriame chronologiškai pavaizduojama, kaip jis rengėsi per 40 metų.

 

Schwarz'o susižavėjimas drabužiais buvo toks didelis, kad didelę dalį savo pajamų jis išleisdavo jiems. Jo užsakytos iliustracijos „Drabužių knygoje“ rodo, kaip jis atrodė nuo kūdikystės iki brandos, atspindint to meto mados tendencijas. Drabužiai jam buvo ne tik apranga, bet ir priemonė parodyti socialinę padėtį ir politinę ištikimybę. Pavyzdžiui, 1530 m. Augsburgo seime jis vilkėjo raudonos ir geltonos spalvos drabužius, parodydamas ištikimybę Šventosios Romos imperatoriui Karoliui V. Schwarz'o sėkminga karjera ir nepriekaištinga reputacija lėmė, kad 1541 m. jis buvo įšventintas į bajorus. Paskutinėje jo knygos iliustracijoje jis pavaizduotas vilkintis juodus gedulo drabužius Antono Fuggerio laidotuvėse 1560 metais, pabrėždamas savo profesinę ir asmeninę priklausomybę nuo Fuggerių giminės.

 

Janosas Thurzo, Vengrijos verslininkas ir kalnakasybos inžinierius, užmezgė labai glaudžius verslo ryšius su Jakobu Fuggeriu. Apie 1500 m. jie įkūrė bendrą įmonę, pavadintą „The Common Hungarian Trade“ (liet. „Bendroji Vengrijos prekyba“), dar žinomą kaip Fuggerių ir Thurzo kompanija. Ši partnerystė suteikė jiems faktišką monopolį vario kasybos ir prekybos srityje Šventojoje Romos Imperijoje.

 

Janoso Thurzo bendradarbiavimas su Jakobu Fuggeriu buvo itin pelningas ir padėjo abiem šeimoms sustiprinti savo finansinę galią. Janosas Thurzo buvo Krokuvos, Lenkijos miesto, tarybos narys ir netgi kurį laiką ėjo mero pareigas. Šeimos ryšiai dar labiau sustiprėjo per santuokas. Janoso sūnus György Thurzo vedė Anną Fugger, o jo duktė Katharina ištekėjo už Johanno Jakobo Fuggerio, kuris priklausė kitai Fuggerių šakai. Šios vedybos ne tik įtvirtino šeimų finansinį bendradarbiavimą, bet ir padėjo jiems išlaikyti įtaką politinėje ir ekonominėje sferoje.

 

Fuggerių ir Thurzo kompanija sparčiai tapo didžiausia kalnakasybos korporacija Europoje, kontroliuodama visą tiekimo grandinę nuo kasyklų ir lydyklų iki galutinių produktų pardavimo. Jų bendradarbiavimas sujungė Fuggerių kapitalą ir verslo patirtį su Thurzo kalnakasybos inžinerijos žiniomis ir įmonėmis, ypač Vengrijos Rūdos kalnuose (dabar Slovakija). Ši partnerystė padėjo Fuggeriams tapti vieniems iš pagrindinių metalo prekybos finansuotojų ir sukaupti didžiulį pelną, kuris buvo investuojamas tiek vidaus, tiek užsienio rinkose.

 

Maištinga Siela