Sveiki,
Nepaslėpsiu, kad esu didelis prancūzų aktorės Juliette
Binoche gerbėjas, man ji prancūziško kino aktorystės etalonas. Taip pat mėgstu
Michael Haneke režisūrą, jis išties yra sukūręs labai puikių ir intriguojančių
kino juostų, pvz., „Pianistė“ (2001), „Meilė“ (2012) ir „Paslėpta“ (2005),
kuriame taip pat filmavosi J. Binoche. Kitaip sakant, Binoche ir Heneke yra tai,
ko paskutiniosiomis dienomis dairiausi kine, tad pasižiūrėjau, kad yra dar
senesnis filmas pavadinimu „Kodas nežinomas“ (2000) (pranc. Code
inconnu: Récit incomplet de divers voyages). Kaip jau įprasta, kai jau
daug gyvenime filmų pamatęs, jau ne visus spėju ir prisiminti. Pasirodo, filmą
visgi buvau matęs kokiais 2007 ar 2008 metais, tad tam tikras scenas puikiai
atsiminiau, tačiau pamačiau ir bendrąją filmo idėją, kurios galimai anuomet
nebuvau permąstęs.
Filmas pasakoja apie Paryžiuje gyvenančius sudėtingo
likimo imigrantus, kurie kasdien susiduria su įvairiausiais iššūkiais. Iš tikrųjų
pasakojamos dvi atskiros paralelinės istorijos, kurioms vieną dieną lemta persipinti
tiesiog... ant sostinės šaligatvio. Pasakojimas gan padrikas, jo struktūra dėl
montažo išėjusi, sakyčiau, eksperimentinė, todėl sudėtingai siejasi į vientisą kino
idėją. Atskaitos taškas – itin pavykusi pirmoji scena, kada Ana susitinka su
savo vaikino jaunesniuoju broliu Žanu, kuris nori pas ją apsistoti, tačiau
negalėjo patekti į butą, nes nežinojo durų kodo... Galiausiai Ana nuperka jam
bandelę, o pati skuba į aktorės darbą. Žanas numeta šiukšlę ant benamės, kurią
stoja ginti imigrantas iš Afrikos, dėl ko įvyksta didžiulis konfliktas,
įtraukdamas imigrantų iš visokiausių pasaulio kampelių sūkurį, o pastarieji
nesusikalba kultūriškai, nes kiekvienas savo elgesį „matuoja“ savo supratimo
lygiu, todėl negali susitarti, kas yra pagarba ir kiti dalykai.
Galiausiai rodomi intarpai iš Anos filmavimo
aikštelės, kur ji filmuojasi trileryje, kurį montuoja su filmo kūrėjų komanda, taip
pat rodoma benamės moters iš Rumunijos asmeninė imigracijos ir deportacijos
istorija. Žodžiu, visi sukasi ir malasi savo socialiniuose burbuluose, problemose,
darbuose. Režisierius nevysto labai intensyvių ir giliamintiškų vientisų
naratyvų kaip, pvz., savo filme „Pianistė“, jis tiesiog žaidžia kino montažu
kurdamas mozaikinį koliažą iš nuotrupų, rodydamas Paryžiaus šaligatvio įvykius
kaip lemtingus, tačiau žmogaus akiai dažniausiai nepastebimus atsitiktinumus. Labai
svarbus Paryžiaus imigrantų tautinis margumas, iš ko kyla, kaip jau sakiau,
nesusikalbėjimai – filmas taip ir pavadintas „Kodas nežinomas“, nes nėra būdų
ne tik ateiti į Anos butą, bet ir būdų komunikuoti su kitos kultūros, rasės,
tautinės tapatybės žmonėmis, nes pasaulėžiūra pernelyg skirtinga. Kitaip sakant,
žmonės yra šiame filme pasmerkti būti vieni kitiems svetimi ir tolti vieni nuo
kitų, nors ir paradoksalu – jie tankėja, glaudžiasi viename dideliame mieste,
tačiau neužtenka empatijos viskam suvokti ir prie visko prisitaikyti.
Šiaip filmą buvo sunku žiūrėti, tikėjausi geresnio
įspūdžio, daugiau intrigos, besijungiančių sąsajų su pasakojimo fragmentais,
tačiau įspūdis, kad bendroji susvetimėjimo problema pavykusi, tačiau įtrauka į
patį filmą išliko netolygi. Įspūdinga scena pavadinčiau Anos kelionę metro, kai
ją užsipuola agresyvūs kitataučiai provokatoriai, o ji iš visų jėgų stengiasi
ignoruoti ir išlikti rami, o iš kitos pusės – šioji situacija būtent atspindi Anos
sukurtos personažės filmuojame trileryje būseną, kaip ji nebegali išeiti iš
netrukus sudegsiančio kambario. Tiesa, Haneke sukūrė optinę iliuziją, kad
nebeaišku, kurios filmo dalys yra Anos gyvenimas, o kurios jos pačios gyvenimas,
kitaip sakant, režisierius sulieja filmą filme tikroves ir išgauna lemtingų
atsitiktinumų pilną paradoksalių sutapimų matricą, kurios kodas iš tiesų filmo
veikėjams neperkandamas.
Mano įvertinimas: 6.5/10
Kritikų vidurkis: 74/100
IMDb: 7.1
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą