Sveiki,
Šįkart dienos citata priklauso Gabrielei
Labanauskaitei, kuri turi pakankamai spalvingą veiklos charakteristiką: poetė,
prozininkė, dramaturgė, scenaristė, teatrologijos mokslų daktarė, docentė ir
kūrybinio rašymo dėstytoja.
Citata paimta iš 2025 metų žurnalo „Nemunas“ (Nr.
7-8).
„Mano galva, šiuolaikinė moterų
dramaturgija nuo vyrų skiriasi tuo, kad dažniau nagrinėja žmonių santykius,
socialines temas, jose yra daugiau veikėjų moterų. Ryškėja feministiniai
motyvai. Tada, aišku, pasiseka ir aktorėms – jos gauna daugiau pagrindinių
vaidmenų. Tokias pjeses dažniau renkasi moterys režisierės arba neheroseksualūs
vyrai režisieriai. Moterims tiek anksčiau, tiek dabar ypač rūpi žmonių
santykiai, tarpusavio ryšys, jos siekia atspindėti laikmečio socialinę aplinką –
tai paralelės su Žemaitės kūryba. <...> Vyrai neretai mėgsta imtis
istorinių, epinių, „didelių“ pasakojimų, o mes dažniau žvelgiame į kasdienybę
pro padidinimo stiklą, fiksuojame detales, akimirkas.“ Gabrielė
Labanauskaitė
Mes pamažu bandome purtytis vyrų ir moterų
literatūros, bet pastebiu, kad nuo to nepabėgsime, teatro pasaulyje (ir dramaturgijoje) moters ir
vyro kūrybos kryptis, matyt, dar labiau kanonizuotos. O gal aš ir klystu?
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą