Filmas: "Prakeiktieji" / "The Damned"

 

Sveiki, kino žmonės,

 

Galima sakyti, kad labai daug tikėjausi iš gana neblogai kino kritikų įvertinto mistinio siaubo filmo „Prakeiktieji“ (angl. The Damned) (2024), kurį režisavo Thordur Palsson. Pastarasis itin ištikimas skandinaviškai dvasiai ir mitologijai, tad ir šiame filme potencialiai išnaudoja skandinaviškas sagas ir bauginančiąją šiaurietišką mitologiją.

 

Kai jau sakiau, iš filmo tikėjausi nemažai, nes man patinka folklorizuotos siaubo elementais istorijos, pvz., kuo puikiausiai sužiūrėjau anuomet Ari Aster „Saulės kultas“. Passono istorija mus nukelia į XIX amžiaus atšiauriąją Islandiją, kurios mažai bendruomenei vadovauja įtakingo vyro palikta našlė Eva (aktorė Odessa Young). Vieną dieną prie gyvenvietės krantų sudūžta medinis laivas, tačiau vietos gyventojai neskuba gelbėti gyvųjų, kitaip sakant, palieka viską likimo valioje, kol vieną dieną į krantą neišmeta laivo nuolaužų, tad ir prasideda didysis kaltės atpirkimo etapas, kada veikėjai pamažu panyra į tamsią haliucionuojančią nemirėlių iš laivo istoriją. Pamažu veikėjai mato iš laivo prisikėlusius potencialius skenduolius, kurie vaidensi, o gal net yra tikresni, nei atrodo...

 

Filmas įveda senovės skandinavų mitologijos elementą – draugr (islandiškai draugur). Draugr yra grėsmingas nemirėlis, grįžtantis iš kapo persekioti gyvųjų. Anot filmo siužeto, draugrai gali įsiskverbti į žmonių protus ir kankinti juos baisiais sapnais bei regėjimais. Bendruomenės virėja Helga perspėja, kad skęstančiųjų sielos galėjo tapti draugrais ir dabar keršija už tai, kad nebuvo išgelbėtos.

 

Pasakysiu atvirai. Filmas man nepatiko, sunkiai įtraukė, o galiausiai net buvau ir prisnūdęs, teko atsisukti atgal ir perprasti visą šią istoriją. Filmo siužetas absoliučiai laikosi dėl skandinaviškosios atmosferos, žiemos ir folklorinio siaubo pasaulio. Visgi filmas standartiškas, naujų idėjų čionai nerasite, o veiksmas vystomas lėtai, dažniausiai manipuliuojant įprastiniais siaubo filmo triukais. Pliusas – filmas viso labo pusantros valandos, jį galima pažiūrėti ir šį bei tą prasukinėjant. Buvo sunku įsijausti, nors pradžia lyg ir daug žadėjo, tačiau viskas daugmaž pigiai paviršutiniška, o atseit kylanti įtampa, tiesą sakant, kaip niekada kėlė nuobodulį. Jeigu nežiūrėsite, daug tikrai neprarasite.

 

Mano įvertinimas: 3/10

Kritikų vidurkis: 64/100

IMDb: 5.7

 

Maištinga Siela