Sveiki, tęsiu toliau
įrašus apie Europos monarchus.
Vengrijos karalius ir Šventosios Romos imperatorius Vaclovas
IV, dar žinomas kaip Vaclovas Tingusis, gimė 1361 m. Jo pravardė „Tingusis“
(vok. „der Faule“) puikiai atspindėjo amžininkų požiūrį į jo valdymą, nes
jis labiau mėgo asmeninius malonumus, tokius kaip medžioklė ir išgertuvės, nei
valstybės valdymą. Valdžią jis gavo
anksti: būdamas vos dvejų, 1363 m., buvo karūnuotas Bohemijos karaliumi, o 1376
m., būdamas penkiolikos, tapo Šventosios Romos imperatoriumi, savo tėvo,
imperatoriaus Karolio IV, dėka. Tai buvo politinis žingsnis, skirtas užtikrinti
Liuksemburgų dinastijos tęstinumą.
Vaclovas IV, skirtingai nei jo tėvas, nebuvo stiprus
ir išmintingas valdovas. Jo asmenybė buvo sudėtinga ir kontroversiška. Jis
pasižymėjo ne tik tingumu, bet ir impulsyvumu, įtarumu bei polinkiu į smurtą.
Pasakojama, kad jis buvo linkęs į nuotaikų kaitą ir kartais būdavo itin
žiaurus. Vienas žymiausių jo keistumų buvo tai, kad jis negalėjo pakęsti
didesnių susibūrimų, vengdavo rūmų etikos ir netgi buvo linkęs bendrauti su
paprastais žmonėmis, leisdamas laiką su pirtininkais ar lankydamasis smuklėse.
Imperijoje jis nebuvo populiarus. Didelė dalis imperijos didikų jį laikė
netinkamu valdyti, o jo abejingumas ir negebėjimas spręsti konfliktų nulėmė
tai, kad 1400 m. rinkėjai jį nušalino nuo imperatoriaus sosto.
Bohemijoje jis susidūrė su nuolatiniais konfliktais su
diduomene ir net su Bažnyčia. Vienas svarbiausių jo valdymo epizodų buvo jo
neryžtingas požiūris į religinius ginčus, kurie galiausiai privedė prie husitų
judėjimo. Nors iš pradžių jis rėmė reformatorių Janą Husą, vėliau nusigręžė
ir tapo abejingas, o tai tik dar labiau kurstė įtampą. Situacija pablogėjo po
to, kai 1419 m. įvyko Prahos defenestracija (išmetimas iš lango), kuomet
religiniai radikalai išmetė miesto pareigūnus pro Naujosios rotušės langus.
Būtent po šio įvykio, kuris tapo viena iš husitų karų priežasčių, Vaclovas IV
mirė nuo širdies smūgio, manoma, kad jį ištiko apopleksija. Taip baigėsi jo
neramios viešpatavimo dienos, palikusios Bohemiją religinių ir politinių
permainų sūkuryje.
Tiksliausia ir geriausiai žinoma Vaclovo IV statula su karališkomis regalijomis yra Karolio tilto Senamiesčio tilto bokšte (Old Town Bridge Tower, Staroměstská mostecká věž). Ši skulptūra yra virš pirmojo bokšto arkinio įėjimo, greta jo tėvo, imperatoriaus Karolio IV, skulptūros. Tai yra ne tik Karolio IV, bet ir Vaclovo IV, kaip Bohemijos karaliaus ir Šventosios Romos imperatoriaus, įamžinimas. Skulptūroje Vaclovas IV pavaizduotas su karališkomis regalijomis, o jos autorius – Peteris Parleris.
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą