Dienos citata: redaktorė Aira Niauronytė apie anininkinę kalbą, lietuvių kalbos pokyčius ir kalbą, kuri neapibrėžia asmens lyties

 Sveiki,

 

Man patinka redaktorės Airos Niauronytės tekstai apie kalbą. Pasirodo, patys redaktoriai nėra jokie ten kalbos policininkai ar inspektoriai, kurie taiso kalbą tik TAIP ir ne NEKITAIP, pagal Jablonskio brošiūrą. Priešingai, sakyčiau, naujosios kartos redaktoriai kur kas liberalesni, nei mokytojai mokykloje taisydami mokinių rašinius. Tiesa, apie negimininę formą, niekatrąją giminę daiktavardžiuose esame jau pokštavę su kolegomis vienas kitą vadindami „žmoga“ vietoj „žmogus“. Čia dar buvo prieš karantiną, visai naiviai ir nenorėdami nieko įžeisti, tačiau tikrovė keičiasi taip sparčiai, kad kalba labai jautriai reaguoja ir keičiasi.

 

„Anininkinė lietuvių kalba – tai besiformuojantis eksperimentinis lietuvių kalbos įskiepis, kai kalbant apie žmogų, nenorintį priskirti savęs kuriai nors lyčiai arba tiesiog nenorint akcentuoti lyties, yra nukertamos žodžių galūnės ir vartojami įvardžiai, įkvėpti žemaičių ir prūsų kalbų sistemų. Įvardis „an“ vietoj „jis“ ir „ji“ ir „pate“ vietoj „pats“ ir „pati“. Tai vadinama įskiepiu, nes neapima visos kalbos sistemos, o tik situacijas, kai to reikia. Anininkinė lietuvių kalba yra iniciuojama pačios queer bendruomenės.“ Aira Niauronytė

 

Siūlau perskaityti visą interviu apie kalbą, kalbos pokyčius ir anininkinę kalbą, apie kurią mažai kas girdėjo. Straipsnis ČIA.

 

Maištinga Siela