Serialas: "Tikras kraujas" 6 šeštas sezonas / "True Blood" 6 season

Sveiki visi,

Paskutiniu metu nebedraugauju su serialais. Nemanau, kad serialai išsisėmė ar jie tapo nebeįdomūs. Tiesiog jie suryja daug laiko, kurio galbūt norėtųsi daugiau padovanoti didžiajai aistrai – kinui. Tiesa, vienas serialas šiai vasarai visgi yra mano laukiamas. Taip, būtent „Tikras kraujas“ (True Blood), kurį taip pat pamėgo jaunimas ir visokio plauko Lietuvos internautai.

„Tikras kraujas“ pristatė neseniai naują, jau šešto sezono serijas. Jų šiemet planuojama parodyti tik 10. Kodėl serialo sezonų skaičius toks mažas, - nežinau. Šešto sezono seriją startavo 2013 birželio 16 dieną ir ją pasitiko 4,5 milijonų TV žiūrovų t.y. pakankamai normalus rodiklis, tik pusė milijonų mažiau, nei ankstesnio sezono pirmoji serija. Apskritai „Tikras kraujas“ turi nuolatinį 5 milijonų žiūrovą, kuris dažniausiai nekinta, ne taip, kaip „Vampyro dienoraščiai“. 6 sezonas, tai jau šešeri metai įdirbio su personažais – nemažas laiko tarpas ir kol kas TV kanalas nėra paskelbęs patvirtinimo, ar serialas bus pratęstas septintam sezonui, juolab, kad patys serialo kūrėjai atidarymo metu pranešė, kad šis „Tikro kraujo“ sezonas bus YPATINGAS. O kuo ypatingas, taip ir neprasitarta. Gal pagaliau užsibaigs Sukės istorija? Juk pagrindinė aktorė A. Paquin atskleidė, kad laukiasi dvynukų, tad motinystės atostogos „Oskaro“ savininkei tikrai garantuotos...

 

Pagrindiniai serialo aktoriai laukiasi dvynukų.

 

Vampyrų lifte.

 

Didžiausia sezono mįslė - Bilo pasikeitimai.

 

Serialo aktoriai.

Šiaip jau spėjau pamatyti tris pirmąsias „Tikro kraujo“ 6 sezono serijas ir galiu pasakyti, kad tikrai įdomiau, nei „Vampyro dienoraščiai“, kurie, tiesą sakant, ryškiai malė šūdą visą paskutinį sezoną. „Tikras kraujas“ niekada beveik nenuvilia, nors paskutinis sezonas, mano akimis, jau nešė mane į seklumą ir darėsi kažkoks nuobodesnis – deivė Lilit, organizacijos, sukilimai, kankinimai, seksas, viskas atrodė jau šiek tiek atsikvėpę, bet 6 sezono startas pakankamai neša mane į geresnę pusę, jeigu kūrėjai nesumanys vilkinti reikalo su vampyrų bandymais ir Luizianos sukilimu prieš vampyrus, o ir Bilo pasikeitimai, Vorlau pasirodymas, atrodo, pagyvina šį reikalą, nors, labai bijau, kad „Tikras kraujas“ tuoj nusigyvens ir tuoj pasiprašys išleidžiamas į pensiją. Na, o kol galima žiūrėti, tol žiūriu. O žiūrisi visai ramiai, pakankamai įdomiai. Lauksime naujų serijų.

Vaizdo įrašas iš 6 sezono pristatymo:

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Kraujo ir medaus šalyje" / "In the Land of Blood and Honey"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pakomentuoti debiutinį Angelinos Jolie vaidybinį filmą „Kraujo ir medaus šalyje“ (kt. „Kraujo ir medaus žemėje“, „Kraujo ir medaus žemė (šalis)“) (In the Land of Blood and Honey) (2011). Ką gi, Angelina ne vienintelė, kuri verčiasi iš aktorės į režisierės kailį. Turime puikų Ben‘o Affleck‘o pavyzdį, kuris išplėšė „Oskarą“ kaip geriausias režisierius, ko nepavyko padaryti aktoriaus kailyje. Šis Angelinos debiutas buvo sutiktas ypač prieštaringai. Labiausiai filmu tikriausiai nusivylė ir netgi pasmerkė Balkanų regionas, mat, filmas savotiškai priešina buvusios Jugoslavijos tautas. Angelinai siužetas gimė galvoje, kai ši viešėje Sarajeve, atstovaujant JT organizacijai. Visgi filmas buvo filmuojamas ne Balkanuose, bet Vengrijoje, Budapešte. 

Kritikai filmą sutiko kai kurie itin palankiai, negailėjo liaupsių, sakydami, kad Jolie tikrai moka pasakoti istorijas, bet atsirado ir tokių, kurie supeikė debiutinę medžiagą. Skaudžiausiai reagavo Balkanai, nežinau, gal ir mums nelabai patiktų, jei kas statytų apie Lietuvos okupaciją filmą ir laisvai interpretuotų istorinius faktus. Nepaisant visko, manau, kad filmas ypatingai vykęs ir Angelina turi puikią akį, puikiai suręstas siužetas, puikūs aktoriai, nemaišė ir tas specifinis, tyčia „išlaužtas“ anglų serbiškas akcentas. Filmas nevengia daug „vyriškai“ brutalių scenų, o įtampa tiek emocinė, tiek istorinio konteksto atžvilgiu tvyro nuo pat filmo pradžios. Pulkelis moterų paimtos į karininkų nelaisvę maisto ruošai ir prievartavimams – tikrai nelengva užduotis, tačiau medžiaga prikausto dėmesį, ypatinga smagu tai, kad nenusaldino romantiniais bučiniais, bet nustebino susipriešinusios meilės vaizdavimais, kurie itin reti filme. Kraujas ir medus, jau pats filmo pavadinimas sako, jog viskas bus paremta oksimoronais, priešpriešomis ir kontrastais.

Ypatingai patiko, nenusivyliau ir keliu kepurę prieš šį Angelinos darbą. Nepriklausomo ir europietiško kino jausena, o jau koks nuostabus filmo garso takelis, kad muziką parsisiunčiau ir klausausi visą dieną! Žinoma, nesitikėjau tokio darbo ir jau laukiu tolesniu Angelinos darbų. Kalbos sklinda, kad aktorė + režisierė ketina statyti biografinę dramą apie savo motiną, kuri mirė nuo krūties vėžio. Angelina ketina vaidinti savo motiną ir kartu režisuoti. Laukiu nesulaukiu.

Mano įvertinimas: 9.5/10

Kritikų vidurkis: 56/100

IMDb: 4.3

Vienas iš garso takelių:

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Bufalas 66" / "Buffalo '66"

Sveiki, kino gerbėjai,

Vincent Gallo sukuria, kaip jis pats teigė, pusiau autobiografinį filmą „Bufalas 66“ (Buffalo 66) (1998), kuriame pats ir atlieka pagrindinį vaidmenį – nestabilios emocinės-psichinės būklės vyruką, kuris išeina iš kalėjimo, aplanko tėvus ir bando atkeršyti skriaudikams. Itin reto subtilumo komedijinė-kriminalinė drama, kuri tikrai patiks ir nustebins ne vieną kino gurmaną, bet tiesą sakant, man vietomis buvo sunkoka žiūrėti šį filmą. Kažkada paauglystėje esu matęs pusę filmo, bet tąkart buvo „ne mano smegenims“, todėl užmigau tikriausiai, bet žiūrint iš šios dienos taško, galiu pasakyti, kad filmas atrodo kur kas įdomesnis.

Negaliu pasakyti, kad man, kaip gurmanui, ši juosta padarė didelį įspūdį ir patiko. Atvirkščiai, tikėjausi didesnio pasimėgavimo, tačiau jo nepajutau. Viskas su šiuo filmu lyg ir gerai, jis kitoniškas – pastelinės spalvos, savotiška pasaulėžiūra į visuomenę ir šeimą, o jau koks puikus garso takelis, tai kai kurie filmai turėtų smarkiai pavydėti, tačiau bendroje visumoje filmas pakankamai statiškas, tačiau statiškumą užplombuoja meniniai – estetiniai sprendimai. Filmas beveik dviejų valandų, tačiau viskas vyksta vieną dieną ir medžiagos bei istorijos jame pakankamai mažai. Vincent Gallo pasirinko ši filmą filmuoti savo buvusiame rajone, pagerbiant praeitį ir vaikystės prisiminimus.

Vieną iš pagrindinių vaidmenų tąkart sukuria ir Christina Ricci, kuriai šis vaidmuo buvo tikras iššūkis. Po filmo pasirodymo jaunoji aktorė žiniasklaidai pranešė, kad daugiau niekada gyvenime nesifilmuos jokiame filme, kur pasirodys Vincent Gallo, kadangi dirbti su tokiu bepročiu yra ne tik sudėtinga, bet ir labai pavojinga. Ch, Ricci prisipažino, kad po šio projekto ji patyrė didelių psichologinių traumų, pridedant ir tai, kad jai tada tebuvo 17 metų ir pirmą kartą filmavosi be artimųjų, kurie anksčiau lydėdavo į filmavimo aikštelę. Christina teigė, kad Vicentas Gallo nuolat ją keikė, šaukė ant jos ir net įžeidinėjo, o praėjus 3 metams po juostos yra net skaudžiai pasišaipęs iš tuometinių Ricci kūno formų, nes mergina tąkart matomai buvo apkūni, gal todėl po to daugiau ir nebematėme Ricci su antsvoriu? Na, nesvarbu.

Toks įtemtas darbas vėliau kai kur bus pavadintas netgi „metodu“, kadangi personažų romantiniai santykiai filme išties atrodo kitoniški, keisti, primenantys „stūmimą ir traukimą“, keista aura ir emocijos. Na, išties filmas gan keistas, todėl keistų, statiškų, bet neprastų filmų fanatikams šis darbas turėtų ypatingai gerai tikti ir patikti.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 68/100

IMDb: 7.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Mergina kaip aš: Gwen Araujo istorija" / "A Girl Like Me: The Gwen Araujo story"

Sveiki, kino gerbėjai,

Jau rašiau asmenišką įrašą apie realiai egzistavusį transeksualą Gwen Araujo, šįkart noriu pakomentuoti Agnieszkos Holland biografinę dramą apie šią asmenybę „Mergina kaip aš: Gwen Araujos istorija“ (A Girl Like Me: The Gwen Araujo Story) (2006). Na, paskutiniuoju metu ypatingai esu susidomėjęs šios lenkų režisierės darbais ir žiūriu, kad esu jau pamatęs nemažai jos darbų ir kaskart ji mane stebina savo universalumu. Nežinau, kas režisierę paskatino imtis šios biografijos statymo, bet darbas pavyko. O ko čia stebėtis, juk tai Agnieszka Holland!

Techniškai žiūrint, ši juosta nėra geriausias režisierės darbas ir toli gražu neprilygsta „Kopijuojant Bethoveną“ (2007), sakyčiau, braižas primena TV užsakytą filmą (tiesą sakant, kanalas ir užsakė šią juostą), todėl turint tikriausiai ribotą biudžetą, Holland teko kapstytis iš padėties. Tai tikriausiai pats neestetiškiausias mano jos matytas filmas, turintis mažai „dvasios“, o pasakojimas labiau nukreiptas į medžiagos turinį, o ne tai, kas slypi už kadro ir dvasiniuose herojų lygmenyse. Tikriausiai TV būtent ir prašė tokio filmo, nes Holland statydama savarankišką ir nepriklausomą filmą, šventai tikiu, būtų sukūrusi visai kitokį variantą. Na, negalima sakyti, kad filmas bedvasis, jis turi dvasią, tik ji jau kažkur matyta, statyta pagal standartinius modelius, pasitelkiant ne individualius niuansus, o standartinius.

Filmo medžiaga išties jaudinanti – motinos susitaikymas su vaiko lyties transformacija ir transeksualo prisitaikymas prie aplinkos ir galiausiai nužudymas. Išties biografinė drama turi ką papasakoti ir parodyti. Puikiai atrinktas transeksualo vaidmeniui aktorius JD Pardo, netgi išvaizda kažkiek primena tikrąją G. Araujo. Juosta yra ne tik meninė, bet kartu ir pažintinė medžiaga apie taip nuo mūsų visų nutolusį „egzotišką“ tapatybės virsmą. Personažuose daug kančios, daug visuomenės susipriešinimo, tačiau nemanau, kad viskas ištransliuota ir parodyta taip, kaip buvo realiai. Manau, filmas galėjo būti ir geresnis.

Mano įvertinimas: 7/10

IMDb: 7.6

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Lyčių priešprieša" / "The Opposite of Sex"

Sveiki, 

Šįkart noriu pakomentuoti kino juostą „Lyčių priešprieša“ (The Opposite of sex) (1998). Na, kino kritikai šią komediją sutiko pakankamai palankiai ir negailėjo gerų žodžių. Mano akimis žvelgiant į šią kino juostą ir tai, kokios populiarios yra amerikiečių komedijos, galiu pasakyti, kad filmas kažkiek gal ir išsiskiria nuo visų sukomercintų dabarties juostų, tačiau komedija yra komedija ir į ją mes nesame linkę žiūrėti rimtai ir pretenzingai.

Kiek įmantresnis siužetas – jaunutė sesutė nuo homoseksualaus brolio pavilioja vaikiną ir šitaip sujaukia ne tik savo pačios, bet daugelio aplinkinių gyvenimus. Personažai primena adaptuotus ir protiškai atsilikusius personas, nes nė velnio herojai nesielgia ir nesvarsto kaip racionalūs nors kiek protaujantys žmonės. Čia taip yra vardan komedijos, kuri iš esmės labiau ne komedija, o kažkokia dabarties socialinių ir asmeninių potyrių parodija, kuri lyg ir patiko, buvo pusiau smagi, bet, grubiai tariant, „neužkabino“. Paprastas eilinis filmas apie šį bei tą, kuris, manding, turi labai didelio potencialo tuoj pat pasimiršti.

Filme pagarbos ir gero žodžio verta nebent Christina Ricci, kuri už šį vaidmenį buvo dar ir nominuota auksiniam gaubliui. „Draugų“ žvaigždė Lisa Kurow, mano akimis, buvo verta gailaus apraudojimo, nes jos buvimas filme nė kiek netviskėjo, atvirkščiai, nuolat kinkavo savo galvą, lyg vaidintų eilinę Fibės ar Ursulos dieną iš „Draugų“, šiame filme ji buvo lygiai tokia pat, - jokio kitoniškumo, be įdomesnės povyzos. 

Šiaip filmą tikrai galima žiūrėti, norint atsipalaiduoti, tačiau, mano galva, yra vertesnių juostų komedijos fronte. 

Mano įvertinimas: 5.5/10

Kritikų vidurkis: 70/100

IMDb: 6.5

Jūsų Maištinga Siela