2024 m. rugpjūčio 26 d., pirmadienis

Šios dienos citata: Viktorija Daujotytė apie Vilnių ir gyvenimą Vilniuje

 Laba,

 

Negalėjau nepasidalyti Dariaus Kuolio paskelbtomis citatomis iš naujausios Viktorijos Daujotytės knygos „Kai rašai, nebijai“ (beje, fantastiškas knygos pavadinimas!). Labiausiai mane sujaudino šioji citata. Apie Vilnių. Nes irgi su šiuo miestu turiu santykį. Jaučiuosi kažkuo tapatus su Daujotyte (turime neįtikėtinai daug sąlyčio taškų). Tad man suprantamas jos terminas, nustebinęs mane patį: ĮEIVĖ.

 

Maištinga Siela


Filmas: "Pilietinis karas" / "Civil war"

 Sveiki, skaitytojai,

 

Nemėgstu karinių filmų, tiesiog man nesuvokiama, kodėl įsigalėjo toks štampas, kad karinius filmus būtinai mėgsta vyrai, o romantinius – moteris. Tai ne tiesa. Nors kiekvienoje taisyklėje esama išimčių ir aš retsykiais pasižiūriu karinio turinio filmą. Pavyzdžiui, T. Malick „Raudona plona linija“ ar David Ayer „Įniršis“ bei C. Nolano „Diunkerkas“ yra puikūs filmai, kuriuos po kiek laiko galima žiūrėti vėl ir vėl. Tiesą sakant, net nežinau, ko buvo galima tikėtis iš Alex Garland režisuotos karinės juostos „Pilietinis karas“ (angl. Civil war) (2024) – dar vienos holivudinės pseudoapokalipsės? Galbūt.

 

Šiaip iš filmo tikėjausi visiškai ne to, ką gavau. Maniausi, kad tai paturbintą holivudiniais triukais kokia nors didvyrės fotografės istorija, kuri galiausiai atskleidžia žaidybiniais ir manipuliatyviais triukais. Scenarijus visgi pasirodė įdomesnis, nes filmas susitelkia į pagrindinių veikėjų emocijas, o ne politinius manevrus. Trokštantiems susišaudymų ir staigių rokiruočių – bus ir to, tik jau pačioje finalo pabaigoje, patausotai, o šiaip filmas gana dramatiškas ir lėtokas. Įtampa rezgama ne tokia jau didelė, bet jos, sakyčiau, pakanka. Būrelis žurnalistų keliauja per JAV į Vašingtoną, kur slepiasi menamas dabarties prezidentas, sukėlęs šalyje perversmą. Distopinė idėja: Kalifornija ir Teksasas sumano atsiskirti nuo likusių valstijų ir įkuria sąjungą, todėl žmonės susiskirsto į stovyklas ir beveik kaip Abraomo Linkolno laikais kovoja vieni prieš kitus.

 

Esmė tame, kad filmas parodo, jog greitai pilietiniame kare nebėra nei įsitikinimų, nei politizuotų stovyklų, tiesiog smagu žudyti ir vaizduotis, kad saugaisi. Žodžiu, žaidžiama gyvybėmis, todėl viena labiausiai patikusių scenų buvo, kai veikėjai įžygiuoja į nuošalios valstijos miestelio parduotuvę, o ten pardavėja ramiai skaito knygą. Jų politika niekur nesikišti, nes kur du pešasi, ten trečias laimi. Visgi didžiausias filmo konfliktas vystomas tarp kartų. Senesnioji ir prityrusi fotografė nenoriai pamažu prisijaukina jaunėlę fotografę, savo aršią gerbėją ir pamoko psichologinių triukų. Pamaniau: siaubas fotografuoti prieš akis deginamus ir visaip kitaip žudomus žmones. Kaip su tuo visu miegoti? Įdomiausia, kad žurnalistai taip laisvai kaip paukščiai migruoja tarp stovyklų ir negauna kulkos ar spyrio į užpakalį. Tarsi žurnalisto statusas veikia kaip koks skydas nuo kulkų. Pagirsiu Kirsten Dunst, ji puiki draminė aktorė. Visai neseniai pamačiau paauglišką jos filmo ištrauką, kur ji besišypsanti šoka pagal Britney Spears dainas prieš 24 metus, o dabar... Tik pažiūrėkite kokia rimtuolė! Čia ji susitinka su kitu aktoriumi Jesse Plemons, kuris yra jos gyvenimo vyras. Jam, beje, rožiniai akiniai labai tinka, tarsi pratęsė makabriškąjį pasirodymą  Yorgos Lanthimos filme „Malonės rūšys“ (2024).

 

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 75/100

IMDb: 7.1


 

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: David Guetta & Kim Petras – When We Were Young (The Logical Song) [žodžiai / lyrics]

 

Sveiki,

 

Pernai, lapkričio 10 dieną, garsusis prancūzų DJ David Guetta kartu su vokiečių kilmės atlikėja Kim Petras paskelbė naują klubinę dainos „When We Were Young (The Logical Song)“ dainos versiją. Kodėl naują? Tikriausiai tiems, kuriems per 30, yra šią garsią melodijos atkarpėlę girdėję 2000 metų hitų sraute, todėl dainą nesunkiai atpažins. Visgi tik retesnis žino, kad pirmoji dainos versija priklauso britų roko grupei „Supertramp“, kuri gyvavo nuo 1969 ir su nemažais pertrūkiais koncertavo iki pat 2015 metų. Pirminė daina „The Logical Song“ išleista 1979 metais ir, patikėkite, skamba absoliučiai kitaip, nei daugelis vėlesnių cover‘ių.

 

Pastaruoju metu David Guetta daug dirba ties 2000-ųjų medžiaga ir prikelia anuomet itin populiariai skambėjusius kūrinius, kai kurie man labai patinka ir vienas iš tokių yra nostalgiškai skambantis „When We Were Young“ su Kim Petras. Atgimęs kūrinys Lenkijoje ir Belgijoje tapo platininiu, auksiniu – Prancūzijoje ir Šveicarijoje, Didžiojoje Britanijoje – sidabriniu. Lietuvoje hitas pasiekė 45, o kitoje platformoje 22 poziciją, Estijoje – 7, Vengrijoje tapo pirmuoju numeriu. Šiandien kviečiu pasiklausyti ir pasižiūrėti vaizdo klipo, kuris atspindi 2000-ųjų nuotaikas.




Supertramp - The Logical song versija




 

David Guetta and Kim Petras – When We Were Young (The Logical Song)

[žodžiai / lyrics]

 

When we were young, it seemed that life was so wonderful

A colorful miracle

Remember how everything was so beautiful?

I miss the old days when the skies were blue

I miss the long nights stayin' up with you

I miss the summer 'cause we were in it together

I miss my hometown, don't you miss it too?

Drivin' to nowhere, nothin' else to do

I miss the old days, I wish they lasted forever

When we were young, it seemed that life was so wonderful

A colorful miracle

Remember how everything was so beautiful?

Whoa, when we were young, it seemed that life was so simple then

So innocent, infinite

Look at us now, it's so different, isn't it?

I miss the ocean, the hair across your face

The little moments before we moved away

And lookin' back now, we shoulda stayed there forever

And now we're over the moon and we're under the stars

Know where we've been and we know who we are

And even as time goes by, I'll always remember

When we were young, it seemed that life was so wonderful

A colorful miracle

Remember how everything was so beautiful?

Whoa, when we were young, it seemed that life was so simple then

So innocent, infinite

Look at us now, it's so different, isn't it?

 

Jūsų Maištinga Siela


2024 m. rugpjūčio 25 d., sekmadienis

Ką šiandien skaito italai? Knygynas RIZZOLI Milane /Addres: Galleria Vittorio Emanuele II, 11/12, 20121 Milano MI, Italija

 

Sveiki,

 

Mėgstu užlėkti užsienyje į knygynus ir padaryti greitą fotoreportažą. Šįkart nuotraukos iš Milano, Italijos garsaus knygyno „Rizzoli“, kuris turi didelę pasiūlą. Šis knygynas ne kokiam merdinčiame kampe, o būtent viename prabangiausių Milano gatvių – Vittorio Emanuelle II galerijoje. Tai didžiulė prašmatni įstiklintais kupolais gatvė, seniausia Italijoje prekyvietė, netoli Milano garsiosios katedros. Šioje gatvėje yra savo parduotuves išsipirkę garsiausi madų dizaineriai ir čia yra, žinoma, „Rizzoli“ knygynas. 3 aukštų! Jam apeiti ir nuodugniau pamatyti viską reikia laiko, o man pavyko tik aplėkti aukštus per 10 minučių, nes, kaip visada, nėra daug laiko. Apskritai italai gan skaitanti tauta, turiu galvoje, pačius milaniečius, nes Milanas iš esmės knygų leidyba aprūpina visą šalį. Taigi, pasidairykite po knygyną „Rizzoli“.



Taip atrodo Milano garsioji Galleria Vittorio Emanuele II.



Nusileidus į rūsį, 0 knygyno aukštą, aptinkame didžiules erdves. Tai specialieji leidiniai. Čia gausu medicinos, gamtos ir meno knygų bei albumų. Italai turi labai daug išsileidę knygų apie savo šalies meną ir paveldą.



Trečiajame „Rizzoli“ aukšte yra vaikų ir jaunimo populiariosios literatūros skyrius. Taip pat nemažas. Didžiąją dalį leidybos užima japonų mangai, kurie itin išpopuliarėję ir Lietuvoje.





Italai taip pat neseniai išsivertė ir išsileido Rebecca F. Kuang bestselerį „Geltonveidė“. Tik kiek kitokiu, sakyčiau, patrauklesniu viršeliu.



Pačios naujausios knygos – pirmame aukšte, tai, ką skaito iš esmės lietuviai ir visas likęs pasaulis, nes leidyba čia taip pat labai greitai reaguoja į populiariąsias tendencijas.




Taip pat krūva bestselerių, kurie niekaip neišeina iš mados ir šios knygos tiek pas italus, tiek ir pas mus yra tarp perkamiausių knygų topų, todėl jų ieškoti toli nereikia. Hanya Yanagihara „Mažas gyvenimas“, Donna Tartt „Slapta istorija“ ir kt.






Maištinga Siela

Šios dienos citata: Gintaras Sarafinas apie lietuvių skaitymo kultūrą, vaikų ir mokinių skaitymo statistiką

 Sveiki,

 

„Kai nėra tradicijos, ji neperduodama ir jaunajai kartai. O jaunoji karta iš karto prašapo išmaniuosiuose įrenginiuose. Jie bando aiškinti, kad naujienas ir literatūrą skaito technologijų pagalba, bet nelabai tas vyksta. (...) Elektroninių skaityklių populiarumas taip ir neišsiplėtė. Skaito dalis žmonių, bet ne tiek, kiek turėjo jų atsirasti, palyginus su tuo, kiek sumažėjo knygų skaitymas. (...) Tūkstantį knygų perskaitęs žmogus ir tas, kuris yra perskaitęs vieną knygą yra nutolę šviesmečiais, turbūt nelabai ir susišnekėtų, nes jie tiesiog skirtinguose pasauliuose. Skiriasi jų savivoka, akiračio plotis, žodynas, temų ratas, išmintis.“ Gintaras Sarafinas

 

Kad ir ką bekalbėtume apie knygų skaitymą ir išradinėtume dviratį, kad skaityti neapsimoka, kai galima tekstą pažiūrėti vizualizuotą YouTubėje, visgi skaitymas lemia tautos sėkmę. Cituoju: „Paskutiniais „Eurostat“ duomenimis (2022 m.) per 12 mėnesių vos 52,4 proc. lietuvių per 12 mėnesių perskaitė bent vieną knygą. O tai reiškia, kad lietuviai skaito mažiau nei kitų Europos Sąjungos šalių piliečiai (EU vidurkis – 52,8 proc). Šiek tiek mus lenkia ir kaimyninė Lenkija (54,6 proc.). O iš trijų Baltijos šalių daugiausiai skaito estai – 70,7 proc. (latviai – 50,3 proc.)“ Žiūrint iš ekonominės pusės, šiandien estai yra Baltijos lyderiai, mes vos šiek tiek lenkiame latvius. Kodėl ekonomikos našumas, inovacijos taip siejasi su skaitymo kultūra? Toli baksnoti nereikia, kad suvestume savišvietos ugdymąsi su gyvenimo kokybe.

 

Visgi Gintaras Sarafinas teisus, kad neturime skaitymo tradicijos, kokią turi, tarkim, islandai ar tie patys estai. Knygų skaitymas ne visada 100 procentų garantuoja saugų ir aprūpintą gyvenimą, tačiau akivaizdu, kad du kart du yra keturi, o ne penki ir ne trys. Kas tą skaitymo kultūrą turėtų puoselėti, jeigu švietimas to neįstengia padaryti? Mūsų švietimo sistema merdinčios būklės, ten tokie pinigai sukasi, bet naudos beveik jokios. Tėvų, sakyčiau, atsakomybė yra ugdyti vaiko skaitymo įgūdžius. Pats baisiausias dalykas yra, kai tėvai nusimeta atsakomybę ir tikisi, kad pagarbos, kultūros ir dalykinių įgūdžių išmokys mokykla. Deja, mokykla tik užtvirtina tai, kas jau daroma namuose, o jeigu namuose niekas nedaroma, o tėvas nėra vaikui matant knygos pakėlęs, tai iš kur bus tau skaitymo kultūra, jeigu YouTube ar kitos veiklos patrauklesnės? Reiktų prisiminti, kad skaitymas, nors ir malonus be galo dalykas, tačiau jis ir generuoja, komplektuoja asmenybę, todėl nereikėtų nuvertinti literatūros galios. Bet tenka pripažinti, kad ji visada pralaimės, jeigu namuose nebus knygų ir jeigu jos nebus skaitomos tėvų ir vaikų.

 

Maištinga Siela


2024 m. rugpjūčio 24 d., šeštadienis

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 64: manifestuok juokingai ir gausiai, be limitų!

Sveiki,

Manifestacija! Manifestuoja visi, kas netingi, todėl nereikia limitų!

Juk tai aš pats didingiausias viso to kūrinys!

Te mano pozityvios mintys realizuojasi čia ir dabar!

Mane ištinka neapsakoma palaima!

Mano banko sąskaita pampsta kaip mielių tešla ir prisipildo gausybe eurų!

Mano miegas yra pats saldžiausias, o sapnai patys puikiausi!

Mano darbas, tai net ne darbas, o šventė begalinė!

Mano kūnas sveikas, sportiškas ir geriausios formos.

Mano kūryba veržiasi kaip vulkanas.

Manęs visi ir visur nori!

Aš pusdievis. Aš neįveikiamas. Aš laimingas. Aš šmaikštus. Aš šaunus.

Aš nesenstu. Aš jaunas ir nemirtingas.

Aš apkeliauju pasaulį.

Suvalgau austrę ir randu pilną rūsį aukso!

Aš nešiojamas ant rankų!

Aš pasiverčiu paukščiu, o kai reikia karve!

Aš nenugalimas ir neįveikiamas. Aš gyvenu taikoje, nes nėra dėl ko kariauti.

Aš išbandau dailųjį čiuožimą pagal visas savo mėgstamiausias dainas ir laimiu Olimpines žaidynes.

Man nebereikia krapštyti nosies, nes ji visada švari. Širdis tyra ir stipri kaip jautis.

Visos čakros atviros ir pro jas pučia visatos vėjai.

Aš turiu stiprų užnugarį iš Šviesos pasaulio.

Mano lentynose visada yra vietos knygoms, net jeigu jos nuo Anykščių iki Palestinos.

Aš moku skaityti mintis! Mano trečioji akis viską regi.

Mano piniginė plyšta nuo banknotų.

Aš važiuoju autostrada, garinu actą ir dalinu pasauliui šypseną.

Mane myli ir mėgsta ateiviai.

Aš laimiu Teleloto be jokių bilietų! Be pastangų moku teleportuotis.

Gyventi įdomu ir gera.

Gyventi įdomu ir gera.

Gyventi įdomu ir gera.

Gyventi įdomu ir gera.

Gyventi įdomu ir gera.

Gyventi įdomu ir gera.

Gera ir įdomu gyventi.

Gera ir įdomu gyventi.

Gera ir įdomu gyventi.

Aš ant be skandalų esu ant „Žmonių“ viršelio.

Išgelbėju dramblį ir išlaisvinu Tibetą nuo Kinijos diktatūros.

Aš apgaubiu žemę ir suvokiu, kas čia dabar vyksta.

Aš esu.

Čia.

Visur.

 

Maištinga Siela




Photo: Figure 8. Scott Offen, Grace at the Window, from “Winter Isolation,” Too Tired Project. 

Rašytojas Sacha Coward parašė knygą "Queer as floklore"



Sveiki,

 

Internetas – pilnas visokiausių įdomybių! Jau kuris laikas vienoje socialinėje platformoje seku puikųjį Sacha Coward. Lietuvoje tikriausiai niekam nė nežinomą vyruką, kuris visai neseniai išleido knygą pavadinimu „Queer as folklore“. Pastarojoje jis, remdamasis įvairiais muziejiniais šaltiniais, aprašo ir tyrinėja queer, LGBTQ mitus ir mitologiją. Tai gana neįprastas mokslinis žvilgsnis į britų ir iš esmės ir viso pasaulio pasakas, padavimus, sakmes, mitus, susijusius su vienokiu ar kitokiu queer pasireiškimu. Nesakau, kad mums, lietuviams, reiktų tokios knygos, tačiau siūlau skaitantiems angliškai pasidomėti ir nepraeiti pro šalį, jeigu tai yra jūsų interesai. O tuo tarpu siūlau apsilankyti oficialiame Sacha Coward internetinėje svetainėje: https://www.sachacoward.com/

 

Maištinga Siela