Thesun.co.uk praneša apie naują madą Didžiojoje Britanijoje – nedideles įvairiaspalves apyrankes, kurios tarp britų jaunimo yra sutartinis ženklas, rodantis, kiek jaunuolis yra pažengęs savo seksualiniame gyvenime. Didžiosios Britanijos tėvai buvo šokiruoti, kai sužinojo, jog tarp jaunimo populiarios įvairiaspalvės apyrankės nėra tik papuošalas. Skirtingos apyrankių spalvos ir kiekis – tai sutartinis ženklas tarp britų paauglių, rodantis, kiek jaunuoliai yra pažengę seksualiniame gyvenime – nuo bučinio iki sekso. Egzistuoja net tokios taisyklės, pagal kurias vienam jaunuoliui nuo kito rankos nutraukus apyrankę tai reikš pasiūlymą ar net prievolę turėti seksualinių santykių. Dvylikametė mergaitė pasakojo, kad geriausios yra geltonos apyrankės, nes jos reiškia, kad turi tik apkabinti berniuką. Oranžinės spalvos apyrankė reiškia bučinį į skruostą, violetinė – bučinį į lūpas. „Jei berniukas nutraukia mergaitei nuo rankos rožinę apyrankę, ji turi jam parodyti savo krūtis, raudoną – glaustytis, o mėlyna reiškia tam tikro tipo oralinį seksą. Retesnė apyrankė yra juoda, reiškianti užsiiminėjimą seksu, o viena rečiausių – auksinė, tai reiškia, kad užsiiminėjant seksu turi būti „viršuje“. Britė pridūrė nemananti, kad tėvai žino, ką reiškia šios apyrankės. „Visi vaikai mano mokykloje jas turi, bet ką jos reiškia, tėvams nesako.“ Mergaitė taip pat pasakojo, kad šiuo metu apyrankės yra tokios madingos, kad vaikai, kurie jų nenešioja, yra engiami, o populiarumo daugiausia sulaukia galintys pasididžiuoti keliomis juodomis ar auksinėmis apyrankėmis. „Mano klasėje visi berniukai nešioja juodas apyrankes, ir jei kuri nors mergaitė taip pat turi juodą, berniukai eina dėl jos iš proto“, – pasakojo dvylikametė. „Kartais apyrankės būna nutraukiamos tik dėl juoko, tačiau esu mačiusi, kaip kitos mergaitės bučiuoja berniukus, o šie giriasi užsiiminėję seksu, kai jiems buvo nuplėšta juoda apyrankė.“ Vienos aštuonmetės mama pasakojo, kad buvo apstulbinta, kai jos dukra papasakojo, ką tarp vaikų reiškia šios apyrankės. „Ji man pasakė, kad, jei berniukai jai nuplėš apyrankę, ji turėsianti užsiiminėti seksu. Aš jai atsakiau, kad tuo užsiiminėja suaugę žmonės, o ne mažos mergaitės.“ Vėliau šokiruota motina ėmė ieškoti informacijos internete ir rado smulkų aprašymą apie tai, ką reiškia kiekviena apyrankė, ir vaikų pokalbius apie tai, kokios spalvos apyrankės ir kodėl jiems patinka. Didžioji Britanija pirmauja Europoje tarp šalių, kuriose daugiausia nepilnamečių nėštumo atvejų. Visai neseniai spaudoje nuskambėjo kita britus šokiravusi mada „Rainbow party“ („Vaivorykštės vakarėlis“), kai per vakarėlius merginos, pasidažiusios lūpas, stengiasi išbandyti oralinį seksą su kuo daugiau vaikinų, kad paliktų ant jų kūnų savo lūpų dažų žymes. Tiek „Rainbow party“, tiek ir spalvotųjų apyrankių mada, manoma, į Didžiąją Britaniją atkeliavo iš JAV. Prieš šešerius metus Oprah Winfrey per savo pokalbių laidą viešai prabilo apie seksualinius nepilnamečių žaidimus ir šokiravo Amerikos tėvus. Alfa.lt domėjosi, ar Lietuvos mokyklose dar nepaplito spalvotųjų apyrankių mada ir kodėl mažamečiai mokiniai viešai deklaruoja savo „galimybes“. Psichologė Genutė Petronienė nustebo, išgirdusi apie tokį reiškinį. Moteris negalėjo patikėti, kad tokie dalykai vyksta net tarp aštuonmečių: „Nusiteikimas ankstyviems lytiniams santykiams reiškia, kad vaikui trūksta šilumos iš tėvų“, – teigė pašnekovė.Pasak G. Petronienės, visa tai panašu į grupinę madą. „Tokiu būdu ne tiek norima tų santykių, kiek pažeminti tuos, kurie jiems nesiryžtų“, – Alfa.lt sakė psichologė. Pašnekovei buvo sunku įvardyti priežastis, dėl kurių mokiniai ryžtasi tokiems dalykams, bet, jos nuomone, labiausiai tikėtina, kad tai – drąsos išbandymas ir mada.Alfa.lt kalbinta Vilniaus Emilijos Pliaterytės pagrindinės mokyklos sekretorė Danguolė tikino, kad tokių apyrankių mados mokykloje nepastebėjo. „Jei ji atsirastų, imtumėmės priemonių“, – teigė pašnekovė. Jos manymu, mokykla privalo reaguoti į tokias reikšmes turinčią apyrankių madą. Nenorėjusi prisistatyti psichologė iš Vilniaus Mikalojaus Daukšos vidurinės mokyklos Alfa.lt taip pat tikino, kad tokios apyrankių mados tarp mokinių nepastebėjo. „Apie tai net girdėti neteko“, – stebėjosi pašnekovė. Jos nuomone, tokie dalykai tarp vaikų sklinda greitai, todėl iš karto būtų pastebėta.
2009 m. rugsėjo 29 d., antradienis
Kada iš tikrųjų reikia švęsti Kalėdas?
Sveiki mielieji, vakar važinėdamas po jau sutemusį Vilnių ir apakintas šviesų gausos bei lietaus purslų jau pastelbėjau, kad Vilnius ruošiasi Kalėdoms! Dar spėjau pagalvoti, kad pasaulis visai nuo proto nušoko. Ruošiasi jau Kalėdom, nors prieš mėnesį su šortais visi trynė gatves. Žmonės dejuoja, kad čia greitai laikas eina, bet patys tą laiką ir greitina sukeldami dirbtinį refleksą mūsų smegenim. Papuošti Vilniaus tiltai žaliomis girliandomis tiesiog pribloškė savo ankstyvumu. Norėjosi sušukti, palaukit, juk dar tik Rugsėjis! Kažkada tokius papuošimus dėdavo tik gruodžio pradžioje ir tai nedrąsiai, bijodami paankstinti šventę, o dabar vos rudeniui prasidėjus, jau visos kampanijos dangstosi Seniais Šalčiais ir renka emocinę ir piniginę duoklę iš miestelėnų. Tai gal Velykų kiaušinius marginam Sausio 1 - ąją, o Žolines - vasarį? Kas iš to įžvelgia tik šventinę nuotaiką, o kas įžvelgią ir šiurkštų manipuliavimą šia nuostabia švente. Na ir puiku, gal po 50 metų Kalėdas padarys pusę metų ir galėsim susėdę kaip gegutės kukuoti po žaliaskarėmis eglutėmis.
Jūsų Maištinga Siela
2009 m. rugsėjo 28 d., pirmadienis
Knyga: Laura Sintija Černiauskaitė "Kvėpavimas į marmurą"
Sveiki mielieji, šiandien noriu jums pristatyti knygą, kurią vertą perskaityti dėl bendro išprusimo ir susigaudymo bendrame lietuvių literatūros kontekste. Kaip sakiau, dievinu šiuolaikinę lietuvių literatūrą ir ši knyga nėra atsitiktinė. Lauros Sintijos Černiauskaitės „Kvėpavimas į marmurą“ išties stulbinantis romanas su labai giliu ir įtaigiu psichologizmu, ryškiais ir dramatiškais įvykiais, kurie įsupa skaitytoją į siužetą ir jų jausminę plotmę bei priverčia kartu su puslapiais alsuoti į gyvą marmurą. Tarp kitko, ši knyga šiais metais pirmą kartą lietuvių literatūros istorijoje gavo Europos Sąjungos premiją ir bus verčiama į kitas kalbas: vokiečių, prancūzų, anglų, ispanų, italų ir t.t. Man asmeniškai labai giliai įstrigo kalbos poetiškumas, išties romano kalba yra spalvinga ir labai jausminga. Žodžiai tarsi adatos smaigsto mūsų jautrius neuronus ir dar labiau suintensyvina herojų jausminį, dvasinį pasaulį. Černiauskaitė atsisako pagrindinio šiuolaikinio autorių prieskonių – ironijos, sarkazmo. Dabar reta knyga, kuri neturėtų šio bagažo, net susidaro įspūdis, kad proza, kuri kažko nepašiepia, neišjuokia yra tarytum „nekabinanti“ ir neverta dėmesio, kitaip sakant, susireikšminusių ir per daug jautrių asmenybių „pliurpalizmai“. Noriu pasidžiaugti, kad Lauros kūryba yra kitokio meninio braižo, koncepcija susitelkia ties žmogaus vidinio pasaulio kontaktavimu su išoriniu. Panašiu braižu parašytas ir sekantis Černiauskaitės romanas „Benedikto slenksčiai“. Tikiuosi, kad autorė ir toliau išsaugos savo natūralų ir neprievartaujamą teksto kūrimo lakoniškumą ir poetiškumą. Įsigilinant į veikėjus, pamatai, kad jie nėra kažkokie labai ypatingi, atvirkščiai, jie yra tarytum pavyzdžiai, fosilijos iš mūsų gyvenimo aplinkos. Jie neturi kažkokių didelių gabumų, yra paprasti, susitelkė ties savo problemomis, darbais ir asmeniniais santykiais. Iš veikėjų matyti gilus užslėptas ir kone mirtinai užgniaužtas vienintelis troškimas – karštai ir beatodairiškai mylėti. Veikėjai: Ilja, Liudas, Izabelė, jie taip trokšta tos meilės, jie taip desperatiškai siekia to, kad jie negali spėti absorbuoti visos tos meilės, šilumos, todėl jie pasiduoda šaltumui. Visas romanas iš tikrųjų man pasirodė šaltas, šaltas gerąja prasme, nes tai yra tarsi žaidimas prisijaukinant meilę ir laimę. Aišku, galiausiai pagrindinės herojės širdis romano pabaigoje atšyla ir mes pajaučiame kitokį romano toną, tarytum ji ilgai imitavusi gyvenimą ima ir pati pradeda gyventi. Gyventi iš tikrųjų. Černiauskaitės kūryba nė iš tolo nekvepia banalumu, kelios scenos susijusios su seksu tampa itin poetiškos ir meniškos, susiliejusios su sielos alkio jausmu. Kasdienybės realijos ir socialinės problemos surištos į veną kasą: vaikų namų dvelksmas, mirštančio ir sergančio vaiko nuojauta, kaimo ir miesto skirtumas, vaikų ir suaugusiųjų pasaulėžiūros sandūra ir t.t. Išties, labai džiaugiuosi pagaliau perskaitęs „Kvėpavimą į marmurą“, galiu pasakyti tik tai, jog buvo verta.
Jūsų Maištinga Siela
2009 m. rugsėjo 24 d., ketvirtadienis
Kodėl skiriasi rudens spalvos JAV ir Europoje
Spalvos, kiekvieną rudenį nudažančios miškus, skiriasi priklausomai nuo to, kurioje vandenyno pusėje medžiai auga.
Šiaurės Amerikoje ir Rytų Azijoje rudens paletėje dominuoja liepsnojantys raudoni atspalviai, tačiau Europoje lapai dažniausiai tampa geltoni.
Viena tyrėjų komanda turi naują idėją, kodėl rudens spalvos skirtinguose žemynuose skiriasi. Id
|
Žalią lapų spalvą pavasarį ir vasarą lemia cholorofilas, kuris padeda augalams pasigaminti organinių medžiagų per fotosintezės procesą.
Kai orai rudenį ima šalti, šalčiui jautrus chlorofilas nustoja gamintis. Žaliai spalvai nykstant, įsigali geltoni ir oranžiniai pigmentai, vadinami karotenoidais (atsakingi ir už oranžinę morkų spalvą). Šie pigmentai esti visada, tačiau ima matytis tada, kai nunyksta žalia spalva.
Nors spalvų keitimo procesas mokslininkams žinomas seniai, mechanizmą, kurio rezultatas yra ryški raudona spalva, suprasti pasirodė sudėtingiau, ypač dėl to, kad medžiams dėl raudonų atspalvių atsiradimo reikėtų išnaudoti daug energijos tuo metu, kai lapai jau vis tiek pradeda kristi.
Raudona spalva atsiranda dėl antocianinų, kurie, kitaip nei karotenoidai, pradeda gamintis tik rudenį. Šie raudoni pigmentai ir blokuoja kenksmingą radiaciją, intensyvų saulės poveikį, ir neleidžia lapų ląstelėms taip paprastai sušalti rudens šalnose.
Kai kurie mokslininkai yra pasiūlę nuomonę, jog raudona spalva atgraso kenkėjus, kurie užpultų lapus, jei jie būtų apetitą keliantys geltoni. Būtent tokią išvadą remia naują studiją atlikę tyrėjai.
Jų aiškinimas prasideda tuo, kad iki laiko prieš 35 mln. metų didžiuliai planetos plotai buvo padengti visžalių džiunglių ir miškų iš tropinių medžių, sako Simcha Lev Yadun iš Haifos Oranimo universiteto Izraelyje ir Jarmo Holopainenas iš Kuopio universiteto Suomijoje.
Tolesnėje fazėje, dėl ledynmečių ir kitų besikeičiančių sąlygų, daugelis medžių pradėjo periodiškai mesti lapus žiemai. Taip pat daugelyje šių medžių prasidėjo evoliucinis procesas, dėl kurio lapai ėmė rausti.
Šiaurės Amerikoje, kaip ir Rytų Azijoje, iš Šiaurės į Pietus besidriekiančios kalnų grandinės leido gyvūnų ir augalų „migraciją“ į Pietus ar Šiaurę pagal ledyno plėtrą ar atsitraukimą, juose nuolat likdavo zonų, kuriose gyvybė galėjo išgyventi. Su ja migravo ir „priešai vabzdžiai“. Šitaip karas dėl išlikimo tęsėsi be pertraukų.
Europoje, priešingai, kalnai – Alpės ir toliau esančios grandinės – driekiasi iš Rytų į Vakarus ir dėl to per ledynmečius čia neatsirado saugių zonų, daugelis medžių rūšių neišgyveno gilaus šalčio ir žuvo, o kartu su jais – ir vabzdžiai, priklausę nuo medžių.
Baigiantis pakartotiniams ledynmečiams daugelis medžių rūšių, kurios išsilaikė Europoje, nebeturėjo kovoti su vabzdžiais, tapusiais nykstančiais, ir todėl nebeikvojo energijos raudoniems perspėjantiems lapams atsirasti, tvirtina tyrėjai.
Kad paremtų savo teoriją, jie siūlo išimtį, kuri esą patvirtina taisyklę: Skandinavijoje nykštukiniai krūmokšniai rudenį vis dar tampa raudoni.
Kitaip nei medžiai, nykštukiniai krūmai ledynmečius išgyveno po sniego sluoksniu, kuris juos saugojo nuo ekstremalių paviršiaus sąlygų. Po sniego antklode vabzdžiai, kurie maitinosi krūmais, taip pat buvo apsaugoti – todėl čia tarpusavio kova tęsėsi, palikdama būtinybę lapams tapti raudoniems, aiškina analizę atlikę tyrėjai.
2009 m. rugsėjo 22 d., antradienis
Papua Naujosios Gvinėjos džiunglėse aptikta beveik metro ilgio žiurkė milžinė
Kas ketvirta japonė - vyresnė nei 65 metų
Ketvirtadalis Japonijoje gyvenančių moterų yra vyresnės nei 65 metų. Tokie naujausi duomenys skatina nerimą dėl blogėjančios Japonijos demografinės padėties, informuoja BBC. Šalies vyriausybės skaičiavimais, daugiau nei 16 mln. Japonijos moterų jau pasiekė vyresnį nei 65 metų amžių. Tai rekordinis skaičius nuo 1950 metų.Kas penktas vyras Japonijoje yra vyresnis nei 65 metų, o tai reiškia, kad net 22,7 proc. šalies gyventojų yra vyresni nei 65 metų.Senėjant Japonijos populiacijai netrukus šalyje stigs darbo jėgos.Iš viso Japonijoje gyvena 28,98 mln. senų žmonių.Japonijoje vis daugiau žmonių dėl finansinių sunkumų atsisako kurti šeimas ir negimdo vaikų. Tai dar labiau prisideda prie šalies populiacijos senėjimo.
Vilniuje bus atidengta rašytojai J.Ivanauskaitei skirta skulptūra
2009 m. rugsėjo 17 d., ketvirtadienis
Kas išnyks per ateinančius 50 metų?
2010- 2020 m.
2010: peleninės; reklamos reguliavimas;
2011: John Howard (buvęs Australijos Ministras Pirmininkas); stacionarūs telefonai;
2012: elektroninis paštas; komutuojama telefono linija (dial-up); laikraščių pristatymas į namus; „ačiū“; kineskopinė (CRT) televizija;
2013: fakso aparatai; video nuoma;
2014: žmonių dingimas be pėdsako;
2015: viešbučių priimamųjų darbuotojai; valstybinės pensijos; telefonų knygos;
2016: kompiuterinės pelės; pirkėjų aptarnavimas; didelės politinės idėjos; kitas didelis dalykas; atsistatydinimas;
2017: tikros nosinaitės; bevielė rankinė įranga (BlackBerry);
2018: tekstinė paieška; Rusijos demokratija; kaimo parduotuvės; DVD; paslaptys;
2019: stacionarinė reklama; sekretoriai; neaptverti paplūdimiai; bibliotekos; nulinis dydis; Pirmojo pasaulinio karo liudininkai; nemokamas parkavimasis; mėsininkai; tiesioginis marketingas; pašto pareigūnai; pusryčiavimas sėdint.
2020 - 2030 m.
2020: autorinės teisės; Taivanis
2021: išsikišę priekiniai dantys
2022: blog'ai; ortografija; Maldyvai; WEB 2.0 (antrosios kartos žiniatinklis);
2023: Paris Hilton; nedarbo savaitgaliai;
2024: monitoriniai kompiuteriai; AM radijas; juosmens linijos;
2025: nemokami keliai;
2026: Kim Jong-il (Šiaurės Korėjos vadovas); raukšlės;
2027: intymumas; paveldėjimo mokestis; amatininkai; FM radijas, priešpiečiai;
2028: profsąjungos;
2029: realybės televizija (reality TV); vaikystė; raktai; Didysis Barjerinis Rifas.
2030 - 2040 m.
2033: monetos;
2035: filmai „Rocky“; aborigenų kultūra; spamas (spam); vidurinioji klasė; Microsoft; nafta; Bangladešas; pigios kelionės; Aralo jūra;
2036: žalingi polinkiai; benzinu varomos mašinos;
2037: natūralus gimdymas; Britanijos monarchija; ledynai;
2038: peace & quiet (retas britų grupės „The Rifles“ singlas);
2039: Vladimiras Putinas; „atsiprašau“, Europos Sąjunga.
2040- 2050 m.
2040: kurtumas; anglies dioksido emisijos; laisvos viešos erdvės; piniginės; banko pranešimai; ramus naktinis miegas; nacionalinės valiutos;
2041: ryšiai (ties);
2045: svetainė;
2047: namų ruoša; Antrojo pasaulinio karo liudininkai; futuristai;
2049: Google; aklumas; popieriniai laikraščiai.
2050- 2060 m.
2050: dainininkė Cher;
2051: pranašysčių sąrašai;
2054-2055: bjaurumas; fizinė kančia;
2055: plastinė chirurgija;
2057: nacionalinės valstybės;
2059: mirtis (per daug rimtai nevertinti)
Astronomai stebisi už Saulės sistemos ribų rasta planeta, kurios paviršius kietas
Turkijos gyventojas pripažintas aukščiausiu žmogumi pasaulyje (nuotraukos)
2009 m. rugsėjo 15 d., antradienis
Izraelyje realybės šou laimėjo gėjų pora
Pavydus britas nužudė savo sugyventinę dėl pakeisto statuso socialiniame tinkle „Facebook“
Už neištikimybę Indonezijos provincijoje - mirties bausmė
Katinas per trejus metus sukorė 3 tūkst. 800 km
Persų katinas Clyde'as buvo dingęs trejus metus, o dabar atsirado - už 3 tūkst. 800 km nuo savo šeimininkų namų Australijos Tasmanijos saloje. Kaip keturkojis įveikė šį atstumą, nežino niekas. Trečiadienį katinas jau turėtų išvysti šeimininkus. Lėktuvu jį namo gabens gyvūnų transportavimo bendrovė. Clyde'as prieš kelis mėnesius buvo pastebėtas prie vienos ligoninės Konkoryje Kvinslendo šiaurėje. Jį globoti apsiėmė viena medicinos sesuo. Praėjusią savaitę ji su Clyde'u apsilankė pas veterinarę, kuri po katino oda aptiko mikroschemą su šeimos adresu Tasmanijoje. Clyde'as yra šiek tiek baikštus ir pastaruoju metu „neabejotinai gyveno kaip laukinė katė“, sakė veterinaras. Tačiau jis yra sveikas.Katrina Phillips prieš ketverius metus Clyde'ą nupirko savo dukteriai, tačiau šis po kurio laiko dingo.„Negalime patikėti, kad jis dar gyvena, - sakė K.Phillips laikraščiui „The Mercury“. - Mes išmėginome viską: raštelius pašto dėžutėse, skelbimus laikraščiuose, tačiau jo pėdsakų nebuvo“.
M.S.
Kinijoje per Saulės užtemimą nufilmuotas NSO
Kinijos Zijinshano observatorijos mokslininkai patvirtino, kad per liepos 22 dieną vykusį Saulės užtemimą 40 minučių filmavo danguje pasirodžiusį neatpažintą skraidantį objektą.
Pasak jų, įrašas bus nagrinėjamas bent 12 mėnesių, kol bus padarytos kokios nors išvados. Ant Purpurinio kalno Nandžinge (Dziangsu provincija) esančios astronominės observatorijos direktorius Ji Hai-shengas pareiškė, kad mokslininkai viešai nespekuliuos, kokia yra nufilmuoto objekto kilmė, kol įrašas nebus deramai ištirtas, skelbia „Telegraph.co.uk“. „Purpurinio kalno observatorija ir Kinijos Mokslų akademija pranešė, kad per liepos 22 dieną vykusį visišką Saulės užtemimą Kinijos mokslininkai netoli Saulės pastebėjo neidentifikuotą objektą, kurio fizikinė prigimtis dar turi būti ištirta“, – sakė observatorijos vadovas. – Šiuo metu telkiami specialistai, kurie išnagrinės šiuos duomenis, atliks išsamią jų analizę ir paskelbs mokslinių tyrimų rezultatus. Išvadoms padaryti prireiks mažiausiai vienerių metų“.
Pasak „Telegraph“, šis NSO stebėjimo atvejis – anaiptol ne vienintelis. Kinijoje pastaraisiais metais ne kartą buvo užfiksuoti neatpažinti skraidantys objektai. Deqinge‘o mieste studentai nufilmavo danguje pasirodžiusį objektą. Iš pradžių jis atrodė kaip švytinti mėlyna sfera, o po to kelis kartus pakeitė savo formą. Šis įrašas buvo parodytas per Kinijos TV.
Tikėti tuo ar ne, jūsų teisė, štai pridedamas video:
107 metų Malaizijos gyventoja nori ištekėti 23 kartą
Ji dar gyvena santuokoje, tačiau jau ieško naujo vyro: 107 metų Malaizijos gyventoja Vok Kundor (Wook Kundor) nori ištekėti 23 kartą, nes baiminasi, kad dabartinis, gerokai jaunesnis jos vyras gali ją palikti dėl jaunesnės moters, praneša agentūra AFP.
"Neseniai pradėjau jaustis nesaugi, - sakė V. Kundor laikraščiui "Star". - Aš žinau, kad esu sena moteris. Mano kūnas jau ne jaunos moters, kuri gali kiekvieną traukti".
Musulmonė prieš ketverius metus ištekėjo už 70 metų jaunesnio savo nuomininko. Šios vestuvės tada sulaukė didelio dėmesio. Šiuo metu vyras savanoriškai gydosi nuo priklausomybės narkotikams.
V. Kundor bijo, kad jis ją paliks, kai tik pasveiks.
2009 m. rugsėjo 14 d., pirmadienis
Nesmagus incidentas "Čili Picoje" arba kaip norėjosi žiebti į dantis
Sveiki mielieji, kaip gyvenate? Seniai berašiau sava ranka, kadangi turiu jau mokslų ir veiklos, o dar ir savo beletristiką norisi rašyti, tai laiko dar papildyti šį saitą nelabai atsiranda, todėl maitinu jį straipsniais iš interneto, manau, pasiskaitote ir randate, ką nors įdomaus. Ką tik pažiūrėjau filmą „Troją“, tai prisėsiu sakau, ir ką nors pablevyzgosiu. Kažkaip po tokio filmo esu labai karingai nusiteikęs, o dar labiau, kai sulauki visokių pasipriešinimų iš „siaurapročių“ pasaulio. Kaip anądien, kai eilinį kartą sėdėjom „Čili pica“ ir kramsnojome firmines piceles ir gėrėme metalo rudį skaidančią „Coca – Cola“, kitapus sėdėjo jauni vaikinai su panelėmis. Tai ir prasidėjo, nes iš karto subjuro man nuotaika, kai išgirdau jų nešvankias ir pilnas smerktinumo kalbas apie kitokius žmonės. Viskas prasidėjo nuo „pederastų“, bent taip pastarieji įvardijo homoseksualų pasaulio atstovus. Jauni vaikinai taip pasigardžiuodami tyčiojosi iš jų ir save kėlė prieš paneles, kad net pyktis žiežirbom spragėjo mano smegenyse. Negaliu pakęsti, kai aplinkui vyksta tokios baisios neteisybės. Žodžiu, berneliai pūtėsi prieš panelės, keldami savo suvytusį vyriškumą, plius aptarinėdami Shakiros klipą, kuris ėjo tiesiai prieš nosį. Berneliai tik ir aptarinėjo garsenybę, kad ji neva lenta, neturinti papų ir t.t. Panelės aiškiai santūriai tyli, leidžiasi nuostabiai apžavėtos berniukų „Tauškalais“ ir užvertusios galvas, žavisi jų nuostabiais padrikais protais. Nežinau, ant kiek mergina turi būti kvaila ir buka, kad žavėtųsi būtent tokiais paršais, kurie moterį suvokia tik tai per papus ir per dar vieną vietą, nesakysiu per kokią. Tąkart pasibaisėjau vaikinų kalbomis, požiūriu ir mentalitetu, kuris nieko nesiskiria nuo apspangusio ir musmirėmis prisirijusio primato, kuris težino tris funkcijas: esti, šikti ir papisti. Aišku, susinervinau ir nebegalėjau net valgyti savosios picos, nes dar kartą pamatai, kokie avigalviai supa tave dieną ir naktį. Galbūt toks nendartalietis gyvena antrame aukšte, virš tavęs. Negana to, kol laukėme sąskaitos, dar pasiklausiau jų kalbos apie Petrą Gražulį, tokiems idiotams, šis visiškai senas kriošena, sovietinių laikų triusikų guma, dar vis atrodo Dievas ir teisėsaugos tvarkytojas. Kurgi ne, bereikėjo tik ir užspringti ten man su visa pica ir tuo mazutiniu „Caca – Cola“. Nežinau, kokie jus supa žmonės, ir kokie jūsų požiūriai apie teisingumą, kitoniškumą, bet pasisaugokite, nes vieną dieną, jei turėsiu automatą kišenėje, emocijoms užplūdus galiu nebesusivaldyti ir jį išsitraukti. Negaliu ir nenoriu pernešti to smerkimo, pašaipų ir patyčių, kuri yra nukreipta prieš kitus žmones, kurie negali ir neturi jėgų apsiginti. Žinau, nesu kažkoks supermenas ir negaliu užstoti savo siaurais pečiais visų nuskriaustųjų, bet norisi bent į dantis žiebti, kad kepenys atšoktų tokiems ir bent kartą nukristų tas perdėtas vyriškumas, kuris jau ten smirdi parūgomis ir fekalijomis. Galbūt pasirodžiau opus ir netolerantiškas kitų netolerantiškumo atžvilgiu, bet kažkaip negaliu likti abejingas. Juk šiaip ar taip tolerancija žiaurybėms ir abejingumas skiriasi. Su tuo reikia kovoti ir kuo greičiau, nes vieną dieną nespėsite nei apsidairyti, kaip gyvenimas pats užlips ant sprando ir gerai, ir smagiai išdulkins protą.
Jūsų Maištinga Siela
2009 m. rugsėjo 13 d., sekmadienis
Asmenybės: Uma Thurman
Dabar ji atrodo labiau savimi pasitikinti nei kada nors iki šiol. Kino ikona, žurnalų viršelių veidas, dviejų vaikų mama, subrendusi moteris, skaudžiai išgyvenusi dvejas skyrybas ir vis tiek sugebėjusi pasakyti: "Meilė niekur nedingsta. Aš vis dar myliu tuos, kuriuos mylėjau anksčiau, netgi jei pamačiusi juos pereinu į kitą gatvės pusę." Pirmoji Umos Turman (Uma Thurman) santuoka 1990 m. su aktoriumi Gariu Oldmenu (Gary Oldman) tęsėsi vos pusantrų metų. Uma troško tokios šeimos kaip jos tėvų: kur vyravo tarpusavio supratimas bei ištikimybė. Kai būdama 20-ies ji ištekėjo už 32 metų Gario, mergišiaus ir lėbautojo, ji tikėjosi, jog meilė padarys stebuklą. Garis manė, jog žmona įsitrauks į jo orgijas su marihuana, tačiau Uma jam virė daržovių sriubą, mat vargšą vyrą kankino ne tik žalingi įpročiai, bet ir gastritas. Ji parsiveždavo vyrą iš policijos areštinės, kur šis dažnokai pakliūdavo kokiame nors bare sukėlęs skandalą. Garis ėmė nekęsti savęs ir dar labiau Umos - už tai, kad ji atleisdavo jam viską ir net nepakeldavo balso. "O jūs galėtumėte gyventi su angelu? - ironiškai teisinosi žurnalistams po skyrybų. - Aš nesugebėjau būti jos vertas." Antrasis bandymas 1998 m. Uma ištekėjo už Etano Houko (Ethan Hawke). Ši sąjunga, o tiksliau - jos žlugimas paliko dar vieną gilų randą jos širdyje. Kaip ir su pirmuoju vyru, su Houku aktorė taip pat susipažino filmavimo aikštelėje. Romanas su modelio išvaizdos aktoriumi peraugo į šešerių metų santuoką ir du vaikus - dukrą Maya Ray (gim. 1998 m. liepos 7 d.) bei sūnų Levoną Roaną (gim. 2002 m. sausio 15 d.). Houkas, mažiau paklausus aktorius už Umą, daugiau laiko praleisdavo namuose. Viskas baigėsi tuo, kad jis užmezgė romaną su vaikų aukle Rajana Šouhjūz (Ryan Shawhughes). (Dabar jiedu susituokę, turi dukrą.) Etanas vėliau parašė romaną "To Karuna" (antrasis Umos vardas) ir savo režisūriniame debiute "Čelsio sienos" jai skyrė vieną iš vaidmenų. Uma dėl išdavystės niekada nesmerkė Etano viešai. Ji buvo auklėjama budizmo dvasia ir visada žiūrėjo į gyvenimo negandas filosofiškai. Solidūs verslininkai Po dviejų "kino santuokų" aktorė kaip ugnies vengė artimų santykių su kolegomis. Ją patraukė solidesni vyrai: 2004 Turman užmezgė draugystę su viešbučių savininku Andrė Balašu (Andre Balazs) ir susitikinėjo su juo porą metų. 2007 spalį spauda pranešė, kad U. Turman susižadėjo su keturiasdešimtmečiu finansininku ir filantropu Arpadu Bjusonu (Arpad Busson), kuris garsėjo ilgalaikiais santykiais su modeliu Ele Makferson (Elle Macpherson), su kuria susilaukė dviejų sūnų. Uma šią žinią paneigė ir pasakė, jog jiedu neturi jokių vedybinių planų.Pasaulis mažas. Bjusonas gimė prancūzų verslininko Paskalio Bjusono ir anglų aristokratės Florens Harkurt - Smit, britų spec. tarnybų agento dukters, šeimoje. Jos sesuo Džoana buvo psichodelikų tyrėja. Džoana turėjo ilgalaikį romaną su psichodelinės revoliucijos ideologu ir vienu iš transpersonalinės psichologijos pagrindėjų Timočiu Liriu (Timothy Leary), kurį prezidentas Niksonas pavadino "pavojingiausiu Amerikoje žmogumi". Kitaip tariant, Timotis buvo "LSD guru". Arpado Bjusono teta Džoana susipažino su Liriu, kai šis pabėgo į Šveicariją, nes JAV jį nuteisė kalėti už narkotikų propagandą. Per stebuklą Liriui pavyko su padirbtu pasu patekti Šveicarijon. Ten 8 dešimtmečio pradžioje Liris ir Džoana po dviejų pažinties savaičių susituokė atlikdami okultinį ritualą. Kai Šveicarija atsisakė dengti Lirį, jiedu pirmiausiai išvyko į Vieną, paskui į Afganistaną, ten ir buvo suimti amerikiečių antinarkotinės policijos. Džoana buvo neoficiali Lirio žmona, o viena iš jo penkių oficialių žmonų 7 dešimtmečio viduryje buvo Nena fon Šlebriugė (Nena Birgitte Caroline von Schlebrugge), būsimoji Umos Turmos motina.T. Liris buvo pirmasis Umos motinos vyras. Pora išsiskyrė, nes Timotis gyveno nerealiame - narkotikų - pasaulyje. Nena susirado kitą guru: Umos tėvas Robertas buvo pirmasis amerikietis, įšventintas į Tibeto vienuolius. Jis bendravo su Tibeto dvasiniu lyderiu Dalai Lama. Uma užaugo šeimoje, kurioje tai, kas aristokratiška, derėjo su nonkonformizmu, ultramadinga - su dvasiniais dalykais, europietiška - su tuo, kas amerikietiška. Umos senelis prūsų aristokratas baronas Karlas von Šlebriugė gyveno kartu su gražuole manekene baroniene Bridžita Holmkvist (Birgit Holmquist), būsimąja Umos močiute, Stokholme. Bridžitos grožis gerai žinomas Švedijoje - 1930 m. ji pozavo nuogos moters skulptūrai, kuri ir šiandien pasitinka laivus Smygehuko uoste šalia Treleborgo miesto. Jų dukra Nena sulaukusi 16 metų jau puikavosi ant "Vogue" viršelio. Beje, su minėtu Timočiu Liriu Umos motiną Neną supažindino Salvadoras Dali. Būtent Lirio paveikta, Nena susidomėjo psichologija ir iki šiol dirba psichoterapeute.Umos tėvas. Taigi antrasis Nenos vyras, tapęs Umos ir trijų jos brolių tėvu, buvo Robertas Turmanas, Kolumbijos universiteto Religijotyros fakulteto dekanas, budizmo studijų profesorius, pirmasis amerikietis, įšventintas į budistus. Jo istorija taip pat verta atskiro pasakojimo.Ponas Robertas - teatro aktorės ir "Associated Press" redaktoriaus, taip pat dirbusio ir JTO vertėju, sūnus. Baigė Harvardą, menotyros studijas. 19 metų vedė Kristof de Menil, milijardinio palikimo paveldėtoją: jos motina garsėjo savo šiuolaikinio meno kolekcija ("Menil Collection"), kurios pagrindu Hiūstone atidarytas muziejus, taip pat valdė kompaniją "Schlumberger Limited", kuri ir šiandien užsiima naftos telkinių paieška.Robertas Turmanas galėjo tapti vienu turtingiausių pasaulio žmonių, bet gyvenimas susiklostė kitaip. Kai buvo 20 metų, jam nutiko nelaimė: keldamas automobilį mechaniniu domkratu, Robertas išsidūrė akį. Ši trauma (Turmano akis protezuota), jį paakino gana netikėtoms išvadoms.Jis pažvelgė į gyvenimą kitomis akimis tiesiogine šių žodžių prasme. Robertas išsiskyrė su Kristof ir penkeriems metams išvyko ieškoti tiesos į Turkiją, Iraną ir Indiją.Ten jis priėmė budizmą ir tapo pirmuoju istorijoje budistų vienuoliu JAV. Savo dvasinio mokymosi metu jis susidraugavo su kitu studentu Tenczinu Gjamzcho, žinomu kaip keturioliktasis dalailama. Jie draugauja iki šiol, o Robertas - didžiausias budizmo entuziastas Amerikoje, Tibeto namų įkūrėjas Niujorke. Savo dukrą Umą jis pavadino Indijos deivės garbei.Begalybės ženklasUmos vardu Indijoje pavadina mergaites deivės Sati, Šyvos žmonos, kuri puolė į ugnį, kai tėvai atsisakė ją išleisti už Šyvos, garbei. Uma naujojoje reinkarnacijoje gimė jautresniems tėvams, kurie ją, jau vardu Parvati, maloniai išleido už Šyvos.Sutapimas tai ar ne, tačiau Umai Turman artima begalybės idėja."Aš supratau, kad kritimas dar nėra finalas. Dešimtis kartų maniau, jog mano karjera baigta. Nesėkmės atrodė kaip mirties dvelksmas. Tačiau po daugelio bandymų, sėkmių, kritimų, netekčių, profesinių ir asmeninių, tu suvoki, kad gyvenimas nesibaigė. Pasikankini, tačiau susidoroji. Gali tris mėnesius išgulėti lovoje, bet anksčiau ar vėliau tau teks iš jos atsikelti."Kaip deivė Sati, Uma Turman ne kartą kilo iš pelenų. Ir karjeroje, ir asmeniniame gyvenime.
M.S.
2009 m. rugsėjo 12 d., šeštadienis
Kalbos kilmės problema
Ši informacija labiau skirta besimokantiems ar bestudijuojantiems lietuvių kalbą.
Lietuviškas filmas nemiršta ir krizės metu!
Tokį sprendimą rugsėjo 11 dieną priėmė specialusis atrankos komitetas, susidedantis iš septynių iškilių Lietuvos kino menininkų, pirmininkaujamas žinomo dokumentininko, režisieriaus Audriaus Stonio. „Duburys“ – tai „pirmas ryškus pasakojimas apie tai, ką sovietmetis padarė su žmogaus siela ir kūnu,“ – pastebėjo A. Stonys, pasidžiaugdamas, kad, jo nuomone, talentingas ir įdomus režisierius G. Lukšas grįžo į kiną po ilgos tylos, o naujasis filmas subrandintas tiek turinio, tiek formos prasme. Duburys“ – tai dramatiška, ekrane nespalvota, tačiau emociškai labai spalvinga juosta, narpliojanti, kino kritikės Auksės Kancerevičiūtės žodžiais, „egzistencinius žmogaus gyvenimo prasmės, o gal ir beprasmybės klausimus“. Tai filmas apie sovietmečio nykumos palaužtą žmogų, kurio likimas liko nepastebėtas. Siekiant išsaugoti tų laikų unikalumą ir autentiškumą, filme aktoriai prabyla lietuvių ir rusų kalbomis.Filmą kūrė stipri kino profesionalų komanda: operatorius Viktoras Radzevičius, nufilmavęs ne vieną Algimanto Puipos, Arūno Matelio, visus Romo Lileikio filmus; sovietmečio aplinką detaliai rekonstravo kino, teatro ir televizijos dailininkas Augis Kepežinskas, filmo garsus ir muziką komponavo Romualdas Fedaravičius ir Kipras Mašanauskas. Surinktas ir puikus aktorių ansamblis. Be žinomų mūsų kino ir teatro aktorių Jūratės Onaitytės, Valentino Masalskio, Eglės Mikulionytės, Vladimiro Jefremovo, suvaidinusių epizoduose, du iš trijų pagrindinių vaidmenų buvo patikėti rusakalbėms aktorėms iš Ukrainos – Jevgenijai Varenicai ir Oksanai Borbat. Pagrindinį filmo personažą Juozapą Gaučį įkūnija kine debiutuojantis lietuvių aktorius Giedrius Kiela, jo motiną – Diana Anevičiūtė. „Duburyje“ sukurti aktorių vaidmenys buvo įvertinti šiemetiniuose „Sidabrinės gervės“ kino apdovanojimuose – Oksana Borbat pripažinta geriausia pagrindine aktore, o Vladimiras Jefremovas ir Jūratė Onaitytė tapo geriausiais antrojo plano aktoriais. Filmą sukūrė „Studija 2“ bendradarbiaudama su Lietuvos kino studija. „Duburiui“ gimti prireikė net 4 metų. Prieš tiek laiko prasidėjęs nuo idėjos šiandien jis pasiekė ekranus. „Kūrėme juostą dar ekonominio klestėjimo metais, nors ir tada buvo nepatogu, kad Kultūros ministerijos skiriamas finansavimas išbarstomas per keletą metų. Pats filmavimas truko 42 dienas. Filmavome Anykščiuose, Klaipėdoje ir Vilniuje, sostinėje ypač daug laiko praleidome Subačiaus gatvėje esančioje Misionierių ligoninėje“, – pasakojo vienas iš filmo prodiuserių Arūnas Stoškus. Filmui „Duburys“ iš valstybės biudžeto buvo skirta beveik 2 mln. litų – apie 70 proc. viso kino juostos biudžeto. Rugpjūčio pabaigoje, beveik savaite anksčiau nei Lietuvoje, įvyko „Duburio“ pasaulinė premjera: sovietmetį prisimenanti kino drama buvo 4 kartus parodyta tarptautinio Monrealio kino festivalio programoje „Žvilgsnis į pasaulio kiną“. Lapkričio viduryje ją išvys Kairo tarptautinio kino festivalio žiūrovas, o gruodį juosta keliaus į Niujorką, Šiuolaikinio meno muziejų „MoMa“, kur dalyvaus Lietuvių kino dienose. Iki šių metų spalio 1 dienos angliškai titruota „Duburio“ kopija atsidurs Los Andžele, kur, tikimasi, sulauks atidaus Amerikos kino akademijos profesionalų dėmesio.
www.delfi.lt
2009 m. rugsėjo 11 d., penktadienis
Vienerių metų mergaitė laukiasi
Daktarai buvo šokiruoti, kai ištyrė, kad vienerių metų mergaitė savo pilve nešioja kūdikį, rašo TheSun.co.uk. Medikai sunerimo, kai mažosios Kang Mengru iš Kinijos pilvas pradėjo didėti.Gydytojai atliko tyrimus ir išsiaiškino, kad pilvo didėjimo priežastis – embrionas.Jie mano, kad kinė laukiasi savo parazitinio dvynio.Mergaitė šiuo metu laukia operacijos, per kurią embrionas bus pašalintas.
Ale kai pagalvoji, juk pasaulis išprotėjęs...
Paimta iš www.alfa.lt
M.S.
2009 m. rugsėjo 7 d., pirmadienis
Kapinių vandalės nebus baudžiamos
Marijampolės policija išaiškino paaugles, kurios kapinėse vartė kryžius, spardė antkapius, skynė gėles, nusišlapino ant kapo ir keikėsi. Savo vandalizmą jos nufilmavo mobiliuoju telefonu, įrašą veliau internete paskelbė vienas jų draugas. Paauglės nebus traukiamos baudžiamojon atsakomybėn, nes už kapų niekinimą gali būti baudžiami asmenys, sulaukę 16 metų. Už savo atžalų išpuolį atsakys jų tėvai. Policija vakar nustatė, kad senosiose miesto kapinėse siautėjo Petro Armino vidurinės mokyklos moksleivės: aštuntokė Brigita, septintokė Deimena ir 14 metų Viktorija. Pirmosios dvi jau apklaustos, Viktorija dabar išvykusi pas savo motiną į Angliją. Policijos apklaustos merginos tikino, kad būtent Viktorija buvo vandalizmo iniciatorė, šlapinosi ant kapų ir reikalavo, kad tą pati darytų ir draugės. Į kapines jos buvo atėjusios maždaug prieš dvi savaites. Policija vandales rado atpažinusi vaizdo klipe populiarioje interneto vaizdų portale YouTube.com. Į viešumą iškilus skandalui, vaizdo klipas buvo išimtas. Iki išimant filmuotą vandalizmo akto medžiagą „Wandales“, joje buvo matyti, kaip pseudonimais „Asistentė“, „Dešinioji rankelė“ ir „Mafijos galva“ prisistatančios merginos siautėja kapinėse. Beje, pristatydamos savo filmuką, jo autorės perspėjo, jog klipe esantys vaizdai gali šokiruoti. Iš pradžių nufilmuota, kaip šviesiaplaukė paauglė įnirtingai lankstydama išvertė ir paliko gulėti kryžių, vėliau kita mergina iš kito kapo išrauna ir sviedžia gėlę, praeidamos merginos spardo antkapius, o viena jų nusišlapina ant kapo. Paauglės drąsiai filmuoja viena kitos veidus, šnekasi tarpusavyje suvalkiečių tarme, juokiasi ir keikiasi. Vos pasklidus žiniai apie internete esantį vaizdo klipą, jis dingo. YouTube.com sistema praneša, kad vaizdą ištrynė jį įdėjęs asmuo. Dėl šio viešai pasirodyto nusikaltimo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, į pagalbą pasitelkę Lietuvos kriminalinės policijos biurą, buvo pradėję ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 312 straipsnį - „Kapo išniekinimas". Maksimali, už šį nusikaltimą numatyta bausmė, yra laisvės atėmimas iki trejų metų. Tačiau Suvalkijos paauglės bausmės išvengs, nes nes už kapų niekinimą gali būti baudžiama nuo 16 metų. Dabar už savo atžalų išpuolį atsakys jų tėvai.
Šiandien, rugsėjo 7 dieną, bus kalbama apie tai!
Neseniai Lietuvą pašiurpinęs trijų paauglių „pasilinksminimas” kapinėse, kur nepilnametės merginos niekino kapus, o galiausiai viena iš jų ant jų ir nusišlapino, nepaliko abejingų. Visuomenė pasmerkė ne tik jas, bet ir jų neprižiūrėjusius tėvus. Vyriausiajai iš merginų šiuo metu keturiolika, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus nė viena iš jų už savo veiksmus negali atsakyti teisme. Kaltė už paauglių elgesį prislėgė tėvus. Šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas ir dar nėra aišku, kokia bausmė laukia jaunųjų vandalių gimdytojų. Tačiau kaip jaučiasi merginų artimieji, visuomenėje vadinami blogais tėvais, o kartais net apšaukiami asocialiais? Pirmoje TV3 pokalbių laidoje „Be grimo” šį vakarą 19.40 val. išskirtinis pokalbis su vienos iš merginų motina. Raudodama motina prisipažins: „Aš nebežinau, ką man daryti. Kur man kreiptis. Aš bijau išeiti į gatvę”. Moteris atvirai papasakos, ką išgyvena jos šeima, prislėgta dukros poelgio ir aplinkinių paniekos. Kapinių vandalėmis pramintų merginų istorija nėra išimtis. Šokiruojanti paauglių tendencija iššaukiamai elgtis, smurtauti ir visa tai užfiksavus talpinti internete toliau plinta. Apie tai šį vakarą ir kalbės naujos TV3 laidos „Be grimo“ vedėjos Nomeda Marčėnaitė ir Daiva Tamošiūnaitė-Budrė. Į viešumą vis dažniau iškyla paauglių padaryti ir jų pačių užfiksuoti nusikaltimai, kuriais nedangstydami savo veidų jaunuoliai, ko gero, didžiuojasi ir drąsiai platina internete. Ruošiantis laidai internete rasti paauglių „filmukai” šokiravo pačias laidos vedėjas. Paaugliai, engiantys vieni kitus, niokojantys svetimą turtą. Labiausiai visą kūrybinę grupę ir vedėjas prislėgė kol kas beveik niekam nematytas vaizdelis. Vos pasirodęs internete jis netrukus buvo iš jo pašalintas, jame paaugliai spardo senyvą moterį. Maža to, daro tai vidury baltos dienos, po mokyklos langais. Kas nutiko Lietuvos paaugliams? Kaip paauglius bausti? Kaip bausti tėvus? Atimti vaikų globą, o vaikus apgyvendinti internatuose? Kaip suvaldyti paauglius internete? Į šiuos klausimus atsakymus bandys rasti nauja televizijos laida.
M.S.
2009 m. rugsėjo 5 d., šeštadienis
Skaudžios istorijos: Merginų patirtos prievartos skausmas nepalieka visą gyvenimą
Inesa.
Neseniai eidama su savo vaikinu Kęstu sutikau Ženią, pasidarė baisu, nenorėjau sustoti, bet prireikė, nes Ženia pasisveikino ir nenorėjo manęs praleisti. Prasidėjo ankstesnysis šaipymasis, kad aš nuostabi buvau lovoje ir jis dar nori tai išbandyti. Aišku, Kęstas puolė su juo aiškintis ir vos nesusimušė. Pribėgo keli Ženios draugai ir juos atitraukė vieną nuo kito. Dabar, po šio įvykio, Kęstas pradėjo su manim keistai elgtis, pradėjo dėl to kaltinti mane, jog pati kalta kas įvyko per mano 15-ąjį gimtadienį. Dabar pradėjau dar daugiau nekęsti savęs ir sesuo pradėjo visai manęs nekęsti. Perėjau į kitą mokyklą. Ten man skiria daug dėmesio. Ženia sužinojęs, kur dabar mokausi, buvo atėjęs ir grasino, jog jeigu aš jam vėl neatsiduosiu, tai prisiminsiu jį visą gyvenimą ir, kad vieną dieną aš pati pas jį atbėgsiu. Negaliu pasakyti to Kęstui, nes jei pasakysiu, bijau, kad jį prarasiu. Noriu išsiskirti su Kęstu, bet bijau, kad prarasiu žmogų, kuris man paskyrė daug dėmesio, nes man jis tikrai rūpi. Nesu į jį įsimylėjusi, nes įsimylėti gali tik kartą, o tos pirmos meilės nesu sutikusi ir, tikriausiai, nesutiksiu ilgai. Tikuosi susitikus pirmą meilę susikaupsiu ir, gal, įstengsiu pamiršti tą baisią akimirką, per kurią aš praradau sau pasitikėjimą.