Sveiki visi,
Visada natūraliai vengiu tokių bohemiškų ir maištaujančių amerikiečių
knygų, kurias leidžia leidykla „Kitos knygos“. Ne, anaiptol prieš šią puikią,
išskirtinį veidą turinčią leidyklą, nesu nusiteikęs, netgi džiūgauju, kad dalis
mano pažįstamų joje randa būtent tai, ko neranda paskutiniu metu visiškai
nusaldėjusioje „Alma Literoje“, kur leidžiami tuntais romanai apie vieną ir tą
patį – moteris iš islamiškų šalių ir jų sunkių gyvenimų peripetijas, kurios
daugiau ar mažiau atsikartoja kiekvienoje knygoje. O juk buvo kažkada „Alma
Litera“ puiki leidykla, kuri leido „XX amžiaus aukso fondą“ ir kurios kiekvieną
knygą norėjosi turėti lentynoje – dabar nusipigino, tapo prasto ir vidutinio
skaitalo leidykla, - o gaila.
„Kitos knygos“ jau seniai garsėja savo išskirtiniais leidiniais, neretai
bohemiškų ir visai kitokio skaitalo pateikėja ir tikrai – apsižvalgius mes ir
neturėjome jokios kitos leidyklos, kuri pateiktų būtent kitokio srauto verstinę
literatūrą; turėjome klasiką, bestselerius ir popsinę literatūrą. Svečiavausi pas
draugą, kuris savo „tašėje“ tąsėsi kelias šios leidyklos knygas ir užsiminęs
apie tai, kaip norėčiau paskaityti „kokio
nors Bukowskio“, ėmiau žiūrėti tai, ką jis tamposi ir visai netyčia, o gal
tyčia, užkliuvo kultinio amerikiečio rašytojo ir poeto Brautingan Richard knyga
„Arbūzų cukruje“ (1968), kurią visai netikėtai tiesiog ėmiau ir perskaičiau. Žinote,
buvau kažko pasiilgęs, kažko, kas taip lengvai tekėtų per akis ir kartu
smegeninėje ieškotų prasmių, aliuzijų, aiškintų simbolius. Kad ir kaip kartais
baidausi „bohemiečių“ literatūros, mat bijau į ją pragaištingai įklimpti, nes
įtariu, kad labai patiks, ji tikriausiai pati randa kelią pas mane.
„Arbūzų cukruje“ man pasirodė be galo paprasta savo nepaprastume, lyg skaityčiau
kokį „Mažąjį Princą“ tik su visai kitokiu patosu ir humoro doze. Labai lakoniškas
tekstas tiesiog lydosi akyse, o herojų dialogai retkarčiais vertė susirietus juoktis.
Tai maištininko parašyta knyga apie utopinį, savotiško Rojaus pasaulį, kuriame
tikriausiai svarbiausia yra individualumo praradimas. Neretai atrodydavo, jog
herojai lyg pripūsti helio dujų, lyg jiems ištraukti ir lazeriais išdeginti
visi receptoriai ir juslės. Jame daug abejingumo, savigriovos ir destrukcijos,
kuri vienaip ar kitaip pasireiškia po paslėptais ir tik iš pirmo žvilgsnio
atrodančiais nekaltais dalykais kaip antai „tigrai“, „pamiršti reikalai“, „laidojimas
upėje“. Ryškios aliuzijos į Bibliją – bevardžio ir Margaretos meilės istorija,
obuolių pyragas, Margaretos noras pažinti ir kaupti pamirštus daiktus, tyros
upės ir sukilėliai, kurie užuot susinaikinę dvasiškai, fiziškai ima pjaustyti
savo galūnes, įrodinėdami bereikšmius dalykus. Tai knyga apie keistą komuną,
kur materialus ir dvasinis pasaulis lipdomas iš arbūzų cukraus – keista ir
kartu įdomi autoriaus pasirinkta medžiaga, kuri yra ir fizinė, ir metafizinė.
Tai nėra knyga, po kurios norisi arbūzo, kaip, tarkim, skaitant kokį „Šokoladą“,
tiesą sakant, net nejaučiau arbūzo skonio, jis čia nebuvo man svarbiausias, bet
tikrai norėjosi su bevardžiu herojumi nueiti prie upės, atsisėsti ant kušetės
ir prisiminti tigrus, žiūrint į upėtakius veisykloje. Keistas, neretai
bejausmis kalbėjimas tikriausiai buvo būtinas, norint apibrėžti visuomenės
skaudulius, degradaciją, nes buvo pilna juslingos ir itin jausmiškai
ekspresyvios literatūros iš prarastosios kartos, bytninkų, hipių. Šioje utopijoje
įžvelgiau ir antiutopiją, nes knygoje išryškėjusios prasmės ima pintis ir
pjautis lyg katės maiše – tobulas pasaulis sunaikina žmogaus individualybę,
išskirtinumą – ką ir darė atėjęs socializmas, visus žmones lygino ir darė
vienodais, bet nuo to niekam geriau nebuvo, kaip ir šios knygos herojams. Tai tarsi
Minotauro labirintas, klaidu ir ne visada aišku, kas yra gerai, kas ta utopija,
kas ta lygybė, jei vardan geresnio gėrio tenka prarasti save? Nereikia pamiršti,
kad knyga polemizuoja iš savo epochos maištininko akimis, todėl savotiškos
antikapitalizmo idėjos buvo gerbtinos, nesvarbu, kokia kaina už tai teks
paaukoti, netgi savo individualybę.
Knyga labai patiko, ją be vargo perskaitysite per vieną vakarą ir joje
rasite originalių vaizdų bei idėjų, kurios netgi artimos G. Orwelio literatūrai.
Alegorijų, simbolių ir aliuzijų gliaudytojams ši knyga bus tikras skanėstas.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą