Sveiki,
Vakar kojos nešė mane per
sutemusią Rygą, pilną kalėdinių instaliacijų, šviesų ir ... lietuvių.
Praktiškai Latvijos sostinėje daugelis sutiktų (ir parduotuvėje, ir kavinėse)
kalbėjo vien lietuviškai, tarsi visa šiaurės Lietuva būtų nusėdusi į Rygą,
belaukdami Naujųjų metų.
Atsiskyręs nuo žmonių,
klaidžiojau Viduramžių senamiesčio gatvelėmis. Kliuvau už nelygaus grindinio.
Užklysdavau į uždarus kiemus, kurių takai pasibaigdavo bažnyčių sienų
užkardomis arba netikėtai pasislėpusiomis jaukiomis kavinukėmis, pilnomis
jaukių ponų ir keisčiausių marginalų.
Čia tik dabar, bet iš
tikrųjų dar prieš tris šimtus ir daugiau metų visos šios gatvės, sienos buvo
kitokios ir žmonės čia buvo kitokie. Akmenys ir mūrai išliko, o epochos
pasitraukė. Bandžiau įsivaizduoti čia gyvenusius, jų vaidmenis, kasdienybę,
bandžiau vietoj lempų įsivaizduoti čia degančius deglus, viešnamius, vaikus,
girtuoklius... Viskas akimirksniu panašėjo į sapną, o iš kavinių ir aikščių
sklido įvairūs kaitinamo vyno dūmai, kalėdinių mugių šurmulys, muzika. Ryga
gyva. Ryga alsuoja. Tarsi jau būčiau čia buvęs labai labai seniai, o gal mano
vaizduotė tik apgavo mane patį? Ryga, Ryga, Ryga... Kažkoks tamsus ir paslaptingas
miestas, kur namai suaugę, kur sienos slepia gyvenimus.
Dienos metu spėjau
padaryti Jugendo stiliaus pastatų nuotraukų iš vieno Rygos kvartalo. Įstabi
architektūra, kur vienas pastatas reikalauja ištisos valandos atidaus
nagrinėjimo, norint nors kiek suvirškinti šį stilių. Kai kuriomis nuotraukomis noriu
pasidalyti su Jumis. Išėjo gana tamsios fotografijos, nes diena buvo gana pilka
ir darganoto.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą