2011 m. rugpjūtis 9 d., antradienis

Filmas: "Serbiškas filmas"

Sveiki visi,

Ne, šiandien nenoriu pristatyti jokio filmo, nes tai, ką čia apibudinsiu yra ne filmas. 2010 metais serbų režisierius Srdjanas Spasojevič sukūrė skandalingą siaubo filmą „Serbiškas filmas“ (A Serbian film). Na, trūksta žodžių, manau, kad režisieriaus užmojis buvo pasiektas – sukurti labiausiai iškrypusį filmą filmų industrijoje ir sudalyvauti įvairiuose festivaliuose. Filmas po dviejų mėnesio pardavimų uždraustas Norvegijoje, nes pažeidžia pagrindinius šalies įstatymus. San Sabastijane iškart uždraustas kaip moralės neturintis filmas, o pačios Serbijos valstybė patraukė filmo kūrėjus baudžiamojon atsakomybėn. Kodėl? Filme kone atvirai propaguojama pornografija, pedofilija, zoofilija, nekrofilija ir kiti lytinių santykių nukrypimai.

Žinot, sakyčiau, lietuviai irgi turi labai savo Lietuvišką filmą – „Zero“. Juk tai irgi pasakojama istorija, kuri sulaužo daugelį moralės normų. Ne, „Zero“ man nepatiko, tiesą sakant, labai nepatiko, o štai „Serbišką filmą“ prisiverčiau dar pažiūrėti. Ką aš galiu pasakyti? Tikrai yra ko pamatyti, tik klausimas ar verta save apsiteršti. Kartais gal ir verta. Tai filmas, kuris niekam neįkvepia, nebent iškrypėliams sužadina kažką. Antrą kartą niekaip neprisiversčiau pažiūrėti, vis tiek labai negatyvus filmas. Bet klausimas, kodėl reikia tokį filmą kurti?

Scenarijų šiam filmui parašė pats režisierius. „Serbiškas filmas“ irgi, sakyčiau, neatsitiktinis pavadinimas. Demoralizuota šeimos sampratą ir vertybės, demoralizuotas ir pats žmogus. Suprantu, kad režisierių užmojis ir pagrindinis gynybos ginklas – tai pretekstas, jog filmas yra menas ir jis atskleidžia žiaurią realybę, kuri vyksta kartais Serbijoje. Forsuojantis siužetas, aišku, buvo persistengtas reikaliukas. Neįsivaizduoju, kaip vaikų tėvai sutiko, kad jų vaikai vaidintų pedofilų aukas, nebent, kaip ir pačiame filme buvo, už tai nemažai sumokėta. Idėja kurti saugiam žmogui nepasiekiamą realybę gal ir drąsus mėginimas, tačiau filmas sukelia atmetimo reakciją. Net „Pjūklas“ gali drąsiai nusiimti kepurę prieš kai kurias nesveikas scenas. Sakyčiau, neblogas siužetas – juk tai pasakojimas apie brolio kerštą broliui dėl potencijos ir laimingo gyvenimo, tačiau padarytas taip, kad siužeto per baisybes nebelieka. Manau, visai teisinga šį filmą uždrausti viešai platinti ir rodyti. Klausimas, ar galvoti, kad realybė yra graži ir tyra? Ne, yra pakankamai daug filmų, kurie palieką negatyvias mintis ir tai demonstruoja, tačiau šis peržengė praktiškai visas įmanomas ribas. Galbūt siaubo žanras šiam filmui ir netinka, o „Serbiškas filmas“ pavadinimas šiek tiek ir apjuodino pačią tautą Pasaulio arenoje. Negražu dangstytis visa tauta. Ten, kur prievarta ir aiškiai ja mėgaujamasi, man menas praranda bet kokius kontūrus ir tampa amoralybės antikultūra.

Įvertinimas: 3/10

Jūsų Maištinga Siela

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą