Filmas "Atmerk akis" / "Abre los ojos" / Open Your Eyes"

Sveiki, kinomanai,

„Atmerk akis“ (Abre los Ojos) (1997) yra neabejotinas ispaniško kino perliukas, kuris patenkina tiek kinomaniakus, kino gurmanus, tiek paprasto kino žiūrovą. Ispanų režisierius Alejandro Amenabar nėra sukūręs daug filmų, tačiau jis visada pasižymi puikiu skoniu – „Kiti“, „Agora“ ir „Jūros gelmėje“ yra neabejotini perliukai, pasiekę net Lietuvą. Kaip jau žinia, esu didelis ispaniško gero kino gerbėjas ir „Atmerk akis“ buvo tiesiog didžiulė nuodėmė ir gėda, kurios atsikračiau ir gavau išryšimą, sužiūrėdamas dar šįryt. Šį perlą 2001 metais perdirbo ir amerikiečiai, pavadindami filmą „Vanilinis dangus“ – abiejose versijose Sofijos vaidmenį atlieka Penelope Cruz. Tai išties retas atvejis kino istorijoje, kai tą patį vaidmenį skirtingomis kalbomis gauna ta pati aktorė. Tiesa, „Vanilinis dangus“ visgi nebesulaukė tiek daug kritikų palaikymo, o ir patys žiūrovai teigia, kad ispaniškas originalas yra daug geresnis.

„Atmerk akis“ buvo nominuotas beveik visose „Gojos“ apdovanojimų kategorijose, tačiau gavo tik vieną statulėlę – už geriausią režisūrą. Taip, režisierius turi labai taiklią akį, o už vis mane labiausiai sužavėjo filmo siužetas – painus mokslinės fantastikos filmas, prasiskverbiantis į žmogaus pasąmonės gelmes ir vaikščiojančiais realybės bei sapnų labirintais. Išties nenuspėjamai ir talentingai sukonstruotas pasakojimas veda iš proto, neleidžia atskirti iki pat pabaigos, kurios gijos yra tik sapnuojamos, o kurios tikros ir ar iš vis čia yra kas nors tikra. Ispaniškas meilės ir pasąmonės rebusas leidžia mėgautis ne tik siužetu ir Minotauro labirintu, bet ir puikiais aktoriais – Eduardo Noriega, Penelope Cruz, Fele Martinez ir Najwa Nimri – visas ketvirtukas jau ne kartą matytas įvairiuose ispanų kino filmuose.

Filmą rekomenduoju rimtesnio kino mėgėjams, kuriems patinka įtaigūs scenarijai ir pasakojimai, kurie nesibodi žiūrėti nesinchroninį kiną, bet koketuojančio ir išparceliuoto tiek laiko, tiek suvokimo atžvilgiais. Filmas vienu metu buvo užėmęs 84 vietą visų laikų geriausios mokslinės fantastikos kategorijoje, mano galva, gal net vertas aukštesnės vietos, nes kiek žiūriu panašaus tipo filmų, tikrai ne daug gali pasigirti tokiu aukšto pilotažu kaip „Atmerk akis“.

Mano įvertinimas: 10/10

IMDb: 7.8

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Tamsus dangus" / "Dark Skies"

Sveiki visi,

Šiandien keliauju po siaubo trilerį „Tamsus dangus“ (Dark Skies) (2013) – tai vienas naujausių į piratinę mūsų rinką atkeliavusių tokio tipažų filmų, iš serijos, kuris labai greitai tampa topų topais ir „penktadienio vakaro kinu“. „Tamsus dangus“ lyg ir vėl nieko pernelyg nežadėdamas ir nenustebinamas tampa masiniu produktu, kuris sulaukia dažniausiai iš paprastų žiūrovų siaubingai gerų atsiliepimų. Mano galva, filmas iš serijos „vidutinis“ kaip ir daugelis tokio tipažo filmų, kuris tinka laisvalaikiui, bet nieko daugiau nesuteikia, tik laiko „prastūmimą“.

Žinote, šis siaubo filmas išskirtinis nebent tuo, kad nuplauną vaiduoklių ir vampyrų kruviną valką ir primena, jog vis dar galima kurti siaubo filmus apie ateivius, tačiau tuo filmas ir teapsiriboja. Jeigu jums patiko „Ketvirtas lygmuo“ (2009) su Milla Jovovich, kuris bent tąkart kėlė man šiurpuliukų, tai nekyla abejonių, kad ir „Tamsus dangus“ bus vienas iš tų filmų, kuris pretenduoja patenkinti NSO ir ateivių ištroškusius fanatikus. Žvelgiant iš tolo, tai visgi filmas sukurtas pagal primityvius standartus, orientuojamas į komercinį žiūrovą ir rinką, nenustebinantis nei savo režisūra, nei kažkokiu nauju proveržiu siaubo trilerių apkasuose. Siaubas ir įtampa konstruojama pagal tą pačią formulę, tik vaiduoklius pakeičia ateiviai – nieko naujo. 

Ką dar galima pasakyti apie aktorius ir jų vaidybą? Kai filmas vidutinis, tai ir aktorių vaidyba neblizga šarmu, nors jie darbą lyg ir daro gerai, tačiau psichologiniu atžvilgiu šeimynėlės sprendimai primena nelogišką „Adamsų šeimynėlės“ poelgius – silpnai motyvuoti, dėl to galima tikriausiai kaltinti scenarijaus spragas. Kodėl vyras nesikreipė į chirurgus dėl implantų? Kodėl jie taip lengvabūdiškai patikėjo ufonauto pasakojimu? Kodėl? Kodėl? Kodėl tiek viskas primityvu herojų poelgiuose? Scenarijus! Šiek tiek nuviliantis reikalas. Deja, ir šis filmas liko tik laiko prastūmimo lygio, kuris lyg ir leidžia mėgautis, tačiau nepasotina alkano žiūrovo.

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 51/100

IMDb: 6.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Raudonoji voverė" / "La Ardilla Roja" / "The Red Squirrel"

Sveiki visi,

Gerai, laikas grįžti į rimtą kiną. Šįkart noriu pristatyti savo gyvenimo režisieriaus filmą „Raudonoji voverė“ (La Ardilla Roja) (1993). Labai taupau Julio Medem filmus, tačiau neišvengiamai jo sąrašas nyksta ir tai jau yra priešpaskutinis filmas – dar liko vienas ir būsiu užbaigęs visą šio nuostabaus genijaus repertuarą. Esu išvertę filmą „Liucija ir seksas“ (2001), o kiti jo filmai – „Maištingoji Ana“ (2007), „Kambarys Romoje“ (2010), „Žemė“ (1996) „Poliarinio rato meilužiai“ (1998) yra nepasotinami kino perliukai, - tiesa, ne kiekvienam. Jaučiu, kad ateityje imsiuosi kai kurių filmų vertimų būtent iš šio režisieriaus repertuaro...

„Raudonoji voverė“ savu laiku sulaukė nemažo susidomėjimo ispaniško filmo fronte, su kuriuo režisierius įėjo į meistrų kategoriją. Šis filmas, kurio scenarijų parašė pats režisierius, ir vėl atpažįstamu stiliumi ir aistringa siurrealistine maniera balansuoja ties beprotybės riba. Savomis spalvomis ir jausenomis pulsuojantis filmas gal nėra, mano akimis, pats stipriausias režisieriaus darbas, kuris mane pritrenkė, tačiau nepaprastai įtaigus, stiprus, užburiantis ir... ak, kiek jį beliaupsinčiau, vis tiek nepasakysiu nieko naujo – jums tiesiog jį reikia pamatyti. Tiesa, filmo lietuviškai nerasite, nebent žiūrėtumėt originalų kalba su anglų titrais, bet galimas daiktas, kad jį galbūt išversiu ir galėsite pasižiūrėti – manau, kad Medem filmai turi būti įplaukę į lietuviškų verstų filmų rinką, kad prie jo galėtų prisiliesti tikri kinomaniakai.

„Raudonoji voverė“ – tai istoriją apie jauną moterį, bėgančią nuo savo vyro. Per avariją ji netenka atminties, o ją radęs atsitiktinis vyrukas prisistato kaip jos mylimasis, tarp kurių užsimezga nepaaiškinamai magiškas ryšys, vyrukas įtaria, kad moteris tik apsimeta, kad ji nieko neprisimena, tačiau leidžiasi į intrigas, kurios geruoju herojams nesibaigia... Ispaniškas temperamentas ir dvasia, ypatinga technika ištransliuotos jausenos neleidžia abejoti šio režisieriaus genialumu, kuris atsikartoja visuose filmuose, kuriems jis pats rašo scenarijus.

Savu lauku filmas yra pelnęs žiūrovų simpatijų apdovanojimą Kanų kino festivalyje.

Mano įvertinimas: 10/10

IMDb: 7.4

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai" / "Beautiful Creatures"

Sveiki visi,

„Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai“ (Beautiful Creatures) (2013) yra vienas šviežiausių filmų apie dar vienas antgamtines būtybes bei meilę tarp turinčių galių ir paprasto žmogaus. Jau daugiau nei dešimtmetį tokio pobūdžio filmai dominuoja kino teatruose ir kol kas jų populiarumui nebematyti galo, kad net galima pagalvoti, jog komercinio kino žiūrovams mūsų realus pasaulis ir žmonių likimai yra tik blankuma, palyginus su vampyrais, raganom, kerėtojais, vilkolakiais, demonais ir velniai žino kokiais dar monstrais.

Šis filmas tai dar vienas „Saulėlydžio“ pobūdžio filmas, kur drama rutuliojama labai panašiu principu – paauglių meilė tarp skirtingų prigimčių (stebuklinės ir mirtingojo). Nieko naujo. Išties ši paaugliška meilė nė kiek nejaudino, netgi buvo šiek tiek nuobodoka. Kur kas smagiau buvo stebėti techninius filmo dalykus, ypatingai specialiuosius efektus, kurių gal ir nebuvo prikaišiota kas kiekvieną žingsnį, tačiau jų taip pat netrūko. Filmas gali pasigirti neįtikėtinai įtakingų aktorių kolektyvu, iš kurių išskirčiau nebent visiškai naujame amplua pasirodžiusią „Operos fantomo“ žvaigždę Emmy Rossum bei kažkiek Emma Thompson, kurios buvo šio filmo piktadarės. Bet juk ne paslaptis, kad dažniausiai žiūrovai ir simpatizuoja blogiukams – jų charakteriai žavūs, įdomūs, spalvingi. Na, o naujosios kartos įsimylėjėliai nė iš tolo neprilygo „Saulėlydžio“ sagos porelei, kurie buvo gal ir tyleniai, tačiau viduje turėjo kažkokį užkastą magnetą, o šitie rodėsi pernelyg atpažįstami, kažkur matyti ir nelabai išsiskiriantys.

Apskritai filmas žiūrėjosi gan lengvai, smagiai ir įdomiai, tačiau pavadinti juo „kažkuo nauju“ tokio tipažo kino fronte būtų šioks toks įžeidimas. Nepaisant gerų techninių dalykų ir aktorių kolektyvo, filmas tiek siužetine plotme, tiek režisūriniais sprendimais tapo dar vienu vidutiniu filmeliu tenkinti ir atpalaiduoti žiūrovą. Kyla klausimas – kada bus šiuose apkasuose sukurta kažkas išties įdomaus, originalaus ir išskirtinio? Kartais atrodo, kad tai neįmanoma... Bet ar tikrai?

Filmas patiks tiems, kuriems patiko „Saulėlydis“, „Nakties šešėliai“ bei kita ištisa virtinė filmų.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 52/100

IMDb: 6.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Mirtis jai tinka" / "Death Becomes Her"

Sveiki visi,

„Mirtis jai tinka“ (Death Becomes Her) (1992) yra neabejotinai vienas iš juodojo humoro klasikinių filmų pavyzdžių, kuriuos žiūri „n“ kartų ir nesupranti, kodėl gera žiūrėti. Vaikystėje matytas filmas dabar vėl buvo „suvalgytas“. Ir nors nebebuvo tokio įspūdžio, juoko ir įdomumo kaip kadaise (tapau išlepintas!), bet visgi negalėjau neatsidžiaugti tikromis kino legendomis, ypatingai Meryl Streep, kuri šitaip gražiai, moteriškai ir elegantiškai atrodė. Tą patį galiu pasakyti ir apie jos kolegę Goldie Hawn. Na, ir kietuolis Bruce Willis, žinoma, šįkart visai minkštas, teikia šiokio tokio šarmo, nors negalėčiau pasakyti, kad jo energija ir būvimas buvo vienas iš tų filmo arkliukų, visgi moterys šiame filme svarbiausios.

Visos ir visi bijo pasenti, o senėjimas tampa viena didžiausių baimių, todėl dvi konkurentės ryžtąsi išgerti jaunystės eliksyro, nuo kurio atjaunėja ir tampa nepaprastai gražios ir... nemirtingos. Šis šalutinis poveikis tampa didžiausia moterų galvos skausmu ir pakankamai subtiliu juodu humoro akumuliatoriumi. Nors filmas gal ir nėra kažkuo įspūdingas, scenarijus įdomus tik tiek, kiek įdomūs iracionalūs triukai ir aktoriai. Manau, kad tai vienas iš tų nemirtingų filmų, kuriuos dar žiūrės ir transliuos kad ir po 40 metų, kai net pačių aktorių jau nebebus, bet bus šis aukso klasika virtęs filmas – lengvas, paprastas, bet turintis savyje kažkokios miros, kvapo, žavesio, kuris tikriausiai ir leidžia filmą be paliovos kartoti ir kartoti. Po šio filmo užsimaniau daugiau senesnių filmų su Meryl Streep ir, manau, kad artimiausiu metu ką nors pavyks pažiūrėti.

Mano įvertinimas: 7.5/10

IMDb: 6.4

Jūsų Maištinga Siela