2014 m. sausio 21 d., antradienis

Meryl Streep gali suvaidinti bet ką




Sveiki,

Aišku, bent jau man, kad tarp nuostabiausių Holivudo šiuolaikinių aktorių yra Meryl Streep, kuri gali suvaidinti tikriausiai bet ką ir tikriausiai vis vien pelnys „Oskaro“ nominaciją. Visai neseniai gavusi „Oskarą“ už filmą „Geležinė Ledi“, šiemet ji vėl 18 kartą nominuota už filmą „Šeimos albumas: rugpjūtis“ (2013). Visai neseniai talentingoji aktorė dalyvavo populiariame JAV TV šou, kurią veda Ellen G., kuri M. Streep metė interpretacinį iššūkį, kurį pasižiūrėjęs juokiausi – ji gali bet ką. Pasižiūrėkime:


Maištinga Siela

2014 m. sausio 20 d., pirmadienis

Filmas: "Tegyvuoja meilė" / "Love Actually"




Sveiki,

Noriu pristatyti to paties režisieriaus, kuris sukūrė filmą „Laiko tiltas“ (2013) senesnę Richard Curčio romantinę kino juostą „Tegyvuoja meilė“ (angl. Love Actually) (2003) – taip jau nutiko, kad visai atsitiktinai pažiūrėjau to paties režisieriaus filmus vienas po kito. „Tegyvuoja meilė“ man, jaučiu, kaip ir daugeliui, išsiskyrė savo aktorių žvaigždžių gausa, jame pasirodo šiuolaikinės Holivudo ir britų kino legendos, tokios kaip Emma Thompson, Liam Neeson, Colin Firth, Bill Nighy, Keira Knightley ir kitas būrys žinomų aktorių. Na, išties gera matyti tiek gausiai surinktų aktorių vienoje kino juostoje.

Filmas man pasirodė miniatiūrinių kalėdinių meilės istorijų almanachas, į kurį įeina mažos, viena su kieta šiek tiek sušlietos, sakyčiau, per kalėdinę dvasią istorijos apie tai, kaip svarbu kartais išsižadėti savo taisyklių, darbų, prioritetų, ydų ir kitų mus draskančių ir kaustančių dalykų ir pasijausti laimingiems. Meilė nieko nekainuoja. Manau, ši juosta anksčiau ar vėliau taps (o gal jau ir tapo) tikra kalėdine klasika ir gulsis greta tokių kalėdinių kino legendų kaip „Vienas namuose“ ar filmas „Atostogos“...

Visgi man šis filmas susižiūrėjo, kad ir labai gražiai, bet skystokai. Gal pernelyg nugrimzdau į komercinio kino užkambarius ir pasiilgau rimtų monolitų? Galimas daiktas. Filmas pasirodė gražus, mielas, paprastas, aišku, skleidžiantis ir aukštinantis meilę, idealizuojantis žmonių santykius, skleidžiantis nekomercinę Kalėdų dvasią, bet viskas gan išliko sentimentalu, aktoriai negalėjo pademonstruoti savo ypatingų sugebėjimo, o gal jų ir nereikėjo, tačiau norėjosi kažko įsimintinesnio. Neliko nieko – siužetai tuoj išgaruos, liko tik kažkoks jausmas, lyg ir kažkas kažkur matyta... Tai tikrai nėra ta kino juosta, kurią būtina pamatyti. Ne. Veikiau, jei norite tiesiog praleisti ramiai ir jaukiai vakarą, kad ir per Kalėdų atostogas, manau, šis filmas tiks, kol skrandyje virškinsis kalėdiniai mandarinai ir baltoji mišrainė.

Mano įvertinimas: 7/10
Kritikų vidurkis: 55/100
IMDb:7.7


Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Laiko tiltas" / "About Time'




Sveiki,

Šįkart noriu pakomentuoti kino juostą „Laiko tiltas“ (angl. About Time) (2013), kurį kuo puikiausiai įvertino žiūrovai, tačiau ne itin susilaukė kino kritikų susižavėjimo. Tai dar vienas filmas, kuris leidžia įsivaizduoti, kaip galėtų atrodyti gyvenimas, jeigu galėtume atsukti laiką atgal ir ne tik viską pakartoti, bet ir ištaisyti klaidas. Kelionės laiku – tai, kas visada traukė meno kūrėjus tiek literatūroje, tiek kine.

Filmas man priminė prieš kelis metus matytą kino juostą „Keliautojo laiku žmona“, kuri man padarė labai gerą įspūdį, tačiau taip pat buvo kino kritikų neįvertintas. Ši kino juosta man pasirodė šiek tiek silpnesnė nei „Keliautojo laiku žmona“. Tiesa, abejose kino juostose nusifilmavo garsi aktorė Rachel McAdams, kuriai, sakyčiau, labai tinka filmuotis panašaus pobūdžio filmuose. Pagrindinį vaidmenį čia sukuria Domhnall Gleeson, mums labiau žinomas iš Hario Poterio epopėjos paskutiniųjų dalių. Ugniaplaukiui patikėtas vidutinio sudėtingumo vaidmuo ir, sakyčiau, susitvarkyta su tuo tikrai neblogai.

Visgi reikia pripažinti, kad tai lengva, pramoginė ir idiliška juosta, skatinanti pasidžiaugti šia akimirka po seansu, pasidžiaugti tuo, ką turime. Pozityvumas, išreikštas nebanaliais juokeliais, o veikiau sentimentaliomis scenomis gali sugraudinti jautresnį žiūrovą, tačiau labai didelių liaupsių juostai taip pat neskirčiau. Filmo pozityvumo galia yra vienas iš šio kūrinio kertinių akmenų, neprastas siužetas, išbaigtumas, žavūs aktoriai paprastas, neįnoringas garso takelis – kas apskritai būna beveik kiekviename filme. Net nežinau, nesu itin sužavėtas, bet tikrai nelikau apgautas, gavau tiesiog puikios romantiškos sentimentalizmo dozės. Kodėl sentimentalu? Todėl kad užtektinai esu matęs tokių filmų, kurie prasilenkia su realybe. Ak, kaip kartais norėtųsi apsikeisti vietomis su filmo personažais ir nugyventi tobulą gyvenimą, bet mes žinome, kad realybė yra kur kas sudėtingesnė ir kartais ne taip gražiai ištveriama. Visgi, manau, kad lietuviams ši juosta tikrai turėtų patikti, joje ras ir humoro, ir švento naivumo, ir romantikos, ir šiokių tokių dramų, fantastikos elementų, kurie sukuria neblogo filmo įspūdį.

Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 55/100
IMDb: 7.8


Jūsų Maištinga Siela

2014 m. sausio 19 d., sekmadienis

Filmas: "Malena" / "Malèna"




Sveiki,

Šiandien noriu pakomentuoti italų režisieriaus Giuseppe Tornatore filmą „Malena“ (ital. Malena) (2000), kuris mums pasakoja gana ekspresyvią paauglio ir miesto kekšės Malenos istorijas. Filmas stengiasi perteikti paauglio berniuko tapimu vyru, jo beribį vaikišką naivumą ir supratimą, kas yra gerai, o kas yra blogai. Per šį personažą pasakojama ir Malenos, kuri per karą neteko vyro, gyvenimo istorija. Dėl savo nepakartojamo grožio nuo Malenos nusisuka visas miestelis, žmonos jos nekenčia, nes mano, kad ji kekšė, vyrai ją varsto akimis ir bijodami savo žmonų, nepriima į darbą, todėl Maleną ištinka badas, o bado privesta ji ima pamažu parsiduoti vyrams... Ją nuolatos stebi iš tolo mažasis Renato ir neslepia savo seksualinių fantazijų...

Filmas piešia provincialų miesto gyventojų elgesį Antrojo Pasaulinio karo metais, filmas turi puikias dekoracijas ir kostiumus, todėl viena iš stipriausių šios juostos pusių, sakyčiau, yra įtikinamai atkurta laikmečio atmosfera. Pats filmas pasaulyje sulaukė nemenko žiūrovų susižavėjimo, nemenka dalis ir kinų kritikų, tačiau man asmeniškai juosta pasirodė truputį per „lengva forma“. Daug dalykų režisierius nusprendė perteikti komiškai, o neįtikinamas miestelio žmonių santykis su Malena, hiperbolizuoti žvilgsniai, masiniai gašlūs nužiūrėjimai atrodo lyg iš komikso, todėl Malena tampa komikso personažu, o ne tikra karo laikų auka. Tokiu ironijos, sarkazmo scenų būta ne vienos, jie netgi pakvipo miuziklo kompozicijomis, todėl tikroji drama ir herojų skausmas prigęsta... Tačiau kas mėgsta susintetintas gražias dramas su atitinkamu istoriniu laikotarpiu, manau, kad šis filmas tikrai patiks.

Vienareikšmiškai negalėčiau pasakyti, kad tai prastas filmas. Negalėjau atitrauktiakių  nuo „sultingosios“ Monicos Bellucci – ji gimė tobula, kaip čia išsakyti, ne tik proporcijų, bet ir energetikos moterimi. Labai gražiai atrodė ji šiame filme, kad retkarčiais pamiršdavau Italijos dvasią ir gerėdavausi vien tik ja. Filmas taip pat nebuvo nuobodus, visai neprastas scenarijus ir aplinkybės, tik pasirinkta raiškos režisūrinė forma man pasirodė šiek tiek per „lengva“.

Mano įvertinimas: 7/10
Kritikų vidurkis: 54/100
IMDb:7.5


Jūsų Maištinga Siela

2014 m. sausio 17 d., penktadienis

Filmas: "Kaip aš dabar gyvenu" / "How I Live Now"




Sveiki, kino mėgėjai,

Šįkart noriu trumpai pakomentuoti kino filmą „Kaip aš dabar gyvenu“ (angl. How I Live Now) (2013), kurį režisavo britų režisierius Kevin Macdonald, kuris labiau žinomas kaip dokumentinių filmų režisierius bei tokių vaidybinių juostų hitų kaip „Tikroji padėtis“ (2009), „Devintojo legiono erelis“ (2011).  „Kaip aš dabar gyvenu“ – tai misterinis pasakojimas apie šiuolaikinę merginą, kuri iš Amerikos atskrenda į Britaniją pas gimines, kol jos tėvas rūpinasi savais reikalais. Mergina apsėsta chroniško savęs kontroliavimo, kad galėtų „teisingiau“ vertinti pasaulį, tačiau net ji nežino, kad netrukus jos kontrolė pames vadžias, nes įsimylės savo pusbrolį Edą...

Viskas būtų lyg ir „normalu“, sakytum, paprasta meilės istorija, jei ne siužeto ir scenarijaus malonios staigmenos, kurios būtent praturtino nepriklausomo kino prieskoniais ir pritempė prie tikrai neprasto filmo. Misterinė aplinka, mistinis Trečiasis Pasaulinis karas, krentančios bombos, kelionė per miškus ir galimybė vėl sutikti mylimąjį. Išties įdomus siužetas, bet gal jis nėra toks apokalipsinis ir bauginantis kaip filme „Kelias“ (angl. The Road) (2009), tačiau visa meilės istorijos ir paslaptingojo karo fonas man susižiūrėjo tikrai pakankamai įdomiai ir visai, kaip kažkas dejavo, nereikėjo tikslinti, kas ten per karas, kas per kareiviai, kokios šalys ten kariauja – filmo tikslas ne tas. Labai gražūs Anglijos gamtovaizdžio kadrai. Filmas gyvybingas, turintis kažko mistiškai gražaus ir prasmingo, nedvelkia banaliais triukais.

Viena didžiausių filmo pasigėrėjimų, žinoma, yra airių kilmės aktorė Saoirse Ronan, kuri per paskutiniuosius metus pateikė ne vieną puikų vaidmenį ir padarė stulbinamą karjerą išmėgindama Holivudą, nepriklausomą kiną, vaidindama tiek trileriuose, tiek fantastiniuose, tiek dramose, todėl šiai aktorei negaliu likti abejingas. Šįkart jos vaidmuo taip pat buvo įdomus, paslaptingas ir nevisai, tiesą sakant, mano perkąstas, bet užtenka man pažiūrėti į jos nuostabiai mėlynas akutes ir susilydau.

Apskritai tai gan keistoka juosta, bet dėl savo keistumo, manau, ir yra įdomi. Nesigailiu pažiūrėjęs.

Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 57/100
IMDb: 6.5


Jūsų Maištinga Siela