Filmas: "Šalutinis poveikis" / "Side Effects"

Sveiki, skaitytojai,

Tikriausiai dėl žinomų aktorių gausos švystelėjo į mano žiūrėtinų filmų sąrašą ir trileris „Šalutinis poveikis“ (angl. Side Effects) (2013). Režisierius Steven Soderbergh puikiai daugeliui žinomas už savo mėgstamą kriminalinį žanrą ir „apsukrumo“ personažuose demonstravimus. Nors nemačiau „Oušeno vienuoliktuko“ ir kitų darbų – tik iš trumpų anonsų, tačiau kuo puikiausiai jau galiu numanyti, kokio tipažo šis režisierius ir jo filmai. Tiesą sakant, neprasti.

Kalbant apie „Šalutinį poveikį“, man filmas pasirodė įtraukiantis nuo pat pradžių. Gal kai kam jis įdomus pasirodys tik visą peržiūrėjus, tačiau visada kadre tvyrojo tas įspūdis, jog herojai turi paruošę „tiesos bombas“ ir ta bomba bus susprogdinta finale. Aišku, taip ir nutiko. Žaidimo taisyklės labai paprastos – laimi apsukresnis už apsukrųjį. Trileris subtiliai pritemtas prie, sakyčiau, psichologinės dramos. Paskutinį kartą panašų filmą regėjau Brian De Palm režisuotą „Nuodėminga aistra“ (2012), kur dvi moterys varžėsi dėl vyrų ir įtakos. Šįkart viskas čia gražiai sugulę į gero trilerio scenarijų – moteris vartoja vaistus, kurių nepatikrino psichiatras ir ši pradeda vaikščioti per miegus, kol galiausiai pradeda žudyti. Kas už visko slypi? Žiūrovui belieka mėgautis, spėliojant, kas čia iš tikrųjų yra manipuliatorius ir melagis.

Filme pasirodo pirmo ryškumo žvaigždės. Režisieriaus pamėgta Catherine Zeta-Jones, nuolat pasirodanti jo filmuose, taip pat „ant bangos“ aktorius Channing Tatum, kuriam čia lemta atlikti gana trumpą vaidmenį, bet gana esminį. O šiaip filmas sukasi apie Rooney Mara ir Jude Law sukurtus personažus. Filmą tikrai galima žiūrėti vien dėl aktorių – žinote, kai juos pasiilgsti, nori vėlei pamatyti, pažiūrėti jų naujus amplua. Tai šis filmas kaip tik Jums, o dar ir gausite ne tik aktorių karuselę, bet ir visai gera psichologinį trilerį.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 75/100

IMDb: 7.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Paveldėtojai" / "The Descendants"

Sveiki, skaitytojai,

Šiandien noriu pakomentuoti kino filmą „Paveldėtojai“ (angl. The Descendants) (2011) buvo dar vienas nematytas puikaus amerikiečio režisieriaus Alexander Payne darbas. Su šio režisieriaus darbais „Klystkeliai“, „Nebraska“, „Ponas Šmitas“ ir galiu pasakyti, kad šis režisierius savotiškas genijus. Sukurti tokį stulbinantį melancholišką ir liūdną humorą gali ne kiekvienas. Šiame filme, kaip ir kituose, taip pat apstu absurdiškų kasdieninių situacijų, kurios išgaubtos ekrane įgyja savotišką prieskonį.

Šįkart mus pasakojimas nukelia į tolimuosius Havajus, kur ir buvo nufilmuotas šis filmas, bet, kaip pasakotojas mus įspėja, šiame Rojuje, kaip ir kitur, taip pat žmonės būna niūrūs, juos ištinka nelaimės, ligos ir netektys. Vidutinio amžiaus vyras lanko žmoną komoje, kuri nebeturi jokių šansų, stengiasi auklėti dukras, bet nelabai jam tai sekasi, o dar įsivelia į savotišką žmonos meilužio avantiūrą ir pradeda trokšti keršto... Režisierius valdo istoriją lėtai it skalpelį ir iš kasdieniškų „judesių“ išspaudžia melancholišką aliejų. Paanalizavus ir kitus A. Payne darbas, tampa akivaizdu, jog jo filmai yra apie vyrų pasaulį, jų kasdienybės absurdiškumą ir juos užgriuvusias negandas, per kurias įvyksta ypatingas persitvarkymo lūžis. Aplinkui chaosas, o filme atrodo, kad veikėjai tampa lėti tarsi vėžliai, jie nesimeta kaip muilo operose ugningai demonstruodami aistras į kraštutinumus, čia jie lyg sustabarėję, nepatikėję permainų galimybėmis.

Toks vidutinio amžiaus vyrukas yra ir „Paveldėtojuose“, kur pagrindinį vaidmenį atliko „Oskaro“ laureatas George Clooney. Aktorius, gavęs šį vaidmenį, dar kartą įrodė, kad jis nevengia vieno tipažo vaidmenų, jam įdomios visokios rolės ir geba juos atlikti gerai. Filme švysteli ir Shailene Woodley, kurią jau pamėgo visas pasaulis ir nebūtinai dėl „Insurgentės“ vaidmens – ji išties kažkuo ypatinga ir traukia akį. Filme šmėsteli ir kiti žymūs aktoriai ir, ką aš galiu pasakyti, kai istorija gera ir režisierius savo stiliaus ir amato meistras, tada ir aktoriai „neplūduriuoja“, o atrodo įdomūs ir užtikrinti tuo, ką daro kadre.

Apskritai filmas man patiko. Tiesiog net nežinau, kodėl taip ilgai delsiau jį pažiūrėti? Tikriausiai dėl laiko stokos. O šiaip rekomenduoju visiems kino gurmanams. Yra ką pamatyti.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 84/100

IMDb: 7.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Žmogus, pakeitęs viską" / "Moneyball"

Sveiki, skaitytojai,

Dar viena sportinė drama, kuri pavergė pasaulį arba, kitaip sakant, kaip sportinės dramos nusikrato didvyrio iliustracijos ir kuklinasi? Toks filmas man pasirodė „Žmogus, pakeitęs viską“ (angl. Moneyball) (2011), kurį režisavo Bennett Miller. Su šiuo geru režisieriumi pirmą kartą susipažinau pažiūrėjęs „Foxcatcher“ (2014) ir jis mane labai nustebino. Tiesą sakant, to paties tikėjausi ir iš „Žmogus, pakeitęs viską“.

Na, ir neklydau – atpažįstamas režisieriaus braižas, atpažįstama kompozicija, daug emocionalių plepalų, kuriuose ryškėja veikėjų charakteriai – jų trūkumai ir stiprybės, nevengiama problemos kasdieniškumo įspūdžio, gilios egzistencinės herojų duobės, kai norima „uždaryti“ duris karjerai. Tai netipinė sportinė drama, bet lėta, vietomis kai kam gali pasirodyti nuobodi ir vangi istorija, tačiau tame lėtame melancholijos ir sportinio biznio versle yra kažkas to, ką režisieriui pavyksta išgauti – savitai išgaubtą pasaulį. Neslėpsiu, kad „Foxcatcher“ man labiau patiko, gal dėl to, kad pamačiau pirmiau nei šį filmą, gal dėl aktorių grimo ir dar didesnio melancholinio gylio. Režisierius nesibodi režisuoti sporto istoriją perrašiusias asmenybes – tai jis daro itin gerai ir užtikrintai.

Žinoma, didžiausia šio filmo legenda yra Brad Pitt, kuris lyg ir perrašė paties Holivudo istoriją, negaudamas „Oskaro“ ir, kažin, ar besukurs vaidmenų šiam apdovanojimui pelnyti – nominacijai, galbūt. Jo indėlis į šį filmą didelis ir geras, bet ne toks stulbinantis, kokį mes matome aktorių komandą filme „Foxcatcher“. Visgi filmas geras, savaip lėtai įtraukiantis į sporto pasaulio užkulisius, kur sportininkai tarp komandos kampanijų pardavinėjami kaip jūrų kiaulytės, skamba nešvariai, bet taip jau yra. Stebino herojaus užsispyrimas ir inovacinis mąstymas sporto atrankos strategijose – juk paimta iš realaus gyvenimo ir panašu į nesumeluotą kuklųjį didvyrį. Pasibaigus filmui, taip ir neaišku, ko reikėjo daugiau: ar kitokio mąstymo stimulą, ar prigimtinių savybių herojui pakeisti viską? Bet galbūt ir lemtingo atsitiktinumo.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 87/100

IMDb: 7.6

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Išvirkščias pasaulis" / "Inside out"

Sveiki, skaitytojai,

Tikriausiai niekaip neišaugsiu iš didžiosios animacijos – ir labai gerai! Šiųmetis filmas „Išvirkščias pasaulis“ (angl. Inside Out) (2015) pretenduoja tapti vienu geriausiu šių metu didžiosios animacijos filmų ir visai neabejoju, kad bus nominuotas „Oskarui“. Šiandien kritikai tiesiog negaili liaupsių šiam filmui ir daugelį tiesiog sužavėjo filmo idėjos ir pasakojimas apie mergaitės viduje gyvenančias skirtingas emocijas, jų dermę ir žmogaus vystymąsi.

Filmo „gerumas“ slypi paprastume – tiesiog filmo kūrėjai surado puikią idėją ir ją įgyvendino be vargo. Iš pradžių visgi galvojau, kad filmas bus daugiau prisodrintas įvairių „bajerių“ ir juokelių, kas dažnai lemia animacinio filmo sėkmę. Visgi filmas daugiau išėjo kaip fantastinė drama, kur mūsų žmonių emocijos priklauso nuo amžiaus tarpsnio. Daugelį žavi idėja, jog žmonės yra kažkieno tampomi už virvučių, o šįkart apie emocinius vergus, susijusius su žmogaus raida. Apskritai filmas stipriausias pasirodė tuo, kad kūrėjai rado būdą taip lengvai, paprastai ir žaismingai papasakoti vaikams (ir visai šeimai) apie sudėtingus žmoguje esančius psichikos ir brendimo, augimo procesus. Iš vidaus parodyti, kaip žmogus auga, kaip keičiasi jo vertybės, emocinis fonas, kaip prarandami prisiminimai iš vaikystės – ir visa tai, prašom, nėra lėkšta.

Galbūt tai nėra mano mėgstamiausias matytas animacinis filmas, tačiau vertinu jo pastangas ir idėjas, todėl smarkiai rekomenduoju jį žiūrėti su visa šeima. Mažiesiems, tikiu, tai bus tikrai neišdildomas įspūdis. Dabar galvoju, jeigu man kas nors vaikystėje būtų parodęs šį filmą, kažin, kaip jį būčiau priėmęs, supratęs ir toliau gyvenęs?

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 94/100

IMDb: 8.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Karštos gaudynės" / "Hot Pursuit"

Sveiki, skaitytojai,

Žinote tuos prisitaikymo būdus, kai filmas parenkamas pagal kompanijos nuotaiką ir norisi kažkokio bendro žiūrėjimo, nors to filmo kaip kinomanas vengtum iš tolo? Va taip nutiko su filmu „Karštos gaudynės“ (angl. Hot Pursuit) (2015). Tai jau trečias mano matytas režisierės Anne Fletcher filmas ir galiu pasakyti, kad „Piršlybos“ (2009) su Sandra Bullock kol kas buvo geriausias būdas sudominti, įtraukti ir prajuokinti žiūrovą.

„Karštos gaudynės“ gali pasigirti nebent aktorėmis – „Oskaro“ savininkės Reese Witherspoon ir šiaip dėl sekso pakviesta Sofia Vergana, kurios turėjo sudaryti kontrastišką komedijos šlagerio vertos poros. Na, ir sudarė, sakyčiau, tik visumoje nelabai juokingą. Visų pirma komedijai pristigo šmaikščių juokelių, ypač originalių, nesikartojančių per visus filmus. Žinoma, buvo vienas kitas šmaikštumas, kuris juokino, pvz., žinių vedėjai, kurie „nusikaltėles“ vis labiau sendino ir vis labiau žemino ūgio atžvilgiu. Šiaip pati keršto istorija, vargšės nevykėlės policininkės pasakojimas ir bendravimas tarp personažų pasirodė itin prėskas. Stigo idėjų scenarijui, stigo ir aplinkybių pasireikšti aktorėms kaip komikėms, todėl filmas tampa vietomis netgi siaubingai nuobodus, o jeigu dar kokią reklamą uždėtų, tai perjungčiau kanalą ir po to nebegrįžčiau, nes tikriausiai užmirščiau, ką žiūrėjau.

Filmas kuo puikiausiai, sakyčiau, tiktų vakarėliams, lošiant kortomis, kai norisi, jog kažkas eitų kaip fonas, nes vyrai galėtų užmesti akį į Sofią Verganą. O šiaip juosta kaip komedija – vidutinybių vidutinybė. 

Mano įvertinimas: 4/10

Kritikų vidurkis: 31/100

IMDb: 5.0

Jūsų Maištinga Siela