Filmas: "Pašėlusios naktys" / "Boogie Nights"

Sveiki,

Amerikiečių režisierius Paul Tomas Anderson pasižymi universalumu, jo kuriami filmai visada būna skirtingos tematikos, tačiau kruopščiai apgalvoti ir gerai nufilmuoti. Vienu metu jis gali būti itin elegantiškas ir ištikimas kino estetikai ir konservatyvumui kaip filme „Nematomas siūlas“, o kai kada gali būti nežaboto ir nepadoraus kino juostos kūrėjas kaip antai „Pašėlusios naktys“ (angl. Boogie Nights) (1997).

Istorija mus nukelia į 1977 metus, į pačią seksualinės revoliucijos įkarštį, kai pornografinės juostos tiesiog filmuojamos galiniame kiemelyje ant vejos. Iš esmės tai ne nostalgiškas aštunto dešimtmečio uždarymo filmas, bet apie sekso pramonės užkulisius, kuriouse gyvena ambicingi ir pripažinimo bei meilės trokštantys veikėjai... Iš esmės filmas absoliučiai nepadorus, daug erotikos, pornografinių tipažų, bet smagiausia, kad visą tą dumblą drumsčia talentingas režisierius ir kultiniai Holivudo aktoriai kaip antai šiemet rugsėjį miręs Burt Reynolds ar unikalioji Julianne Moore.

Filmas pasižymi dinamika, nuolat judanti kamera, kuri tik retais momentais sustoja „pailsėti“ tarp tų pašėlusių seksu ir narkotikais atsiduodančių socialinių nišų. Nepaisant asmeninės porno karjeros, kurią pradeda septyniolikmetis su itin dideliu peniu, atrodo, kad filmas provokuoja lengva iliuzija, kad apsimoka spjauti į padorumą ir moralę, nes iš tikrųjų tikrasis gyvenimas, kuriame pildosi svajonės, pasiekiamas tik tokiu būdu, tačiau filmui persiritus į antrąją pusę, pamažu atskleidžiama ir negatyvioji šio gyvenimo pusė – sėkmės nusigręžimas, iškilusi konkurencija, alinantis narkotikų troškulys, tikrosios meilės stygius... Tarp žavingai karnavališkai atskleisto utopinio pasaulio, kad nėra absoliučiai ko gėdytis, atsiveria kiek kitokios tokio gyvenimo spalvos. Žiūrovas, kad ir koks laisvų pažiūrų bebūtų, yra priverstas visgi sutikti, kad toks gyvenimas yra nykus, tuščias ir netikras.

Iš tikrųjų „Pašėlusios naktys“ jau galima vadinti kino klasika, kuri neprailgsta, yra dinamiška, spalvinga, kiek nostalgiška, bet paveikiausia tikriausiai dėl tos kuriamo idilinio „išlaisvinto“ pasaulio iliuzijos, kurioje murgdosi visi tie iš esmės dvasiškai kenčiantys ir sociume atstumtieji porno pasaulio žmonės. Įdomu ir tai, kad ne viena reali porno žvaigždė sukūrė antraeilį vaidmenį šiame filme, o pagrindiniai aktoriai tapo nūdienos Holivudo kino legendomis, pelnę „Oskarus“ ir kitus svarbius kino apdovanojimus.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 85/100

IMDb:7.9

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Kapotė" / "Capote"

Sveiki,

Kažkada geriausiu metų filmu išrinktas ir kitokiais „Oskarais“ įvertintas filmas „Kapotė“ (angl. Capote) (2005) pasakoja biografinę garsaus amerikiečių rašytojo Capote Trumano gyvenimo atkarpą, kai ruošėsi rašyti bene vieną garsiausių savo laikmečių bestselerių „Šaltakraujiškai“. Be šitos knygos patiems lietuviams šis autorius dar turėtų būti gerai žinomas dėl romano „Pusryčiai pas Tifani“.

Filmas tamsiai slogus, kadangi jame nemažai tamsių Amerikos periodų, spartus ekonomikos augimas, bet vis dar valstybė neišlipanti iš mafijos pasaulio, kur kasdienės aptarinėjamos naujienos toli gražu ne tobulas pasaulis, o nesibaigiančios žmogžudystės. Panašioje situacijoje atsiduria ir homoseksualumo neslepiantis Trumanas, vis aplinkiniams tuščiai kalbantis apie niekaip nerašomo naujojo siužeto istoriją. Filmas parodo gana šlykščią Trumano pusę: jis kone begėdiškai mėgaujasi mirtininko asmenine kančia ir iš to daro sau kūrybinį biznį. Iš esmės tai ne taip ir ydinga, kai pagalvoji, kad menininkų įkvėpimo šaltinių yra mūsų istorijoje buvę kur kas kraupesnių... 

Nepasakyčiau, kad istorija, kuri šiek tiek priminė legendinę juostą „Žalioji mylia“ kažkuo itin mane sujaudintų. Siužetiniu pagrindu kur kas įdomesnė juosta man buvo „Mirtininkas eina“ (1995), o finalinė egzekucija, kurią stebi Trumanas ir braukia ašaras, pasirodė jau tokia atgyventa, kad tiesiog problemą įžvelgi savyje kaip žiūrovas – per daug jau mačiau filmų, kuriuose veikėjai braukia ašaras ir žiūri, kaip herojus pasmerkiamas myriop, įskaitant ir Larso Von Triero „Šokėja tamsoje“ (2000). Nepaisant menkai mane jaudinusio siužeto, kur kas labiau mane domino aktorių vaidyba ir jų amplua – neįtikėtinai geras aktorių visumos pasirodymas: „Oskaru“ už šį vaidmenį apdovanotas aktorius Philip Seymour Hoffman, kuris, kaip žinia, neseniai panašiai kaip šis jo kuriamas personažas ir baigė savo dienas. Labai įtaigiai suvaidino Catherine Keener, kurią paskutiniu metu itin pamėgau bei prikaustantį įtaigumu Clifton Collins Jr.

Nesakau, kad filmas sužavės (o gal ir sužavės?), tačiau jis turi tikriausiai viso gero kino kontinentą: istoriją, gerą adaptuotą scenarijų, puikius aktorius, režisūrinį gylį. Šiaip ar taip, filmas stiprus psichologine prasme, nes sugeba atskleisti veikėjų vidinius parametrus, todėl mėgstantiems labiau komercinį kiną, filmas gali pasirodyti pernelyg filosofinis, kur tiesiog pernelyg daug dialogo. Bet aš taip nemanau.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 88/10

IMDb: 7.4

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Purvini žaidimai" / "The Ides of March"

Sveiki, skaitytojai,

Tęsiant George Clooney kaip aktoriaus ir režisieriaus repertuarą, šįkart noriu pakomentuoti jo režisuotą filmą „Purvini žaidimai“ (angl. The Indes of March) (2011). Tiesą sakant, po „Labos nakties ir sėkmės“ filmo nepavykusio seanso ir bandymo sužadinti savyje susidomėjimą, šįkart žiūrėti buvo kur kas lengviau ir įdomiau. Filmas pasakoja apie prezidento rinkimo kampanijos užkulisius. Apskritai, žiūriu, G. Clooney rūpi parodyti kažin kokius paprastiems žmonės nematomus sistemos mechanizmus, kuriuose veikia konkurencijos ir manipuliacijomis grįstos intrigos, kaip ir filme „Labos nakties ir sėkmės“.

Šįkart pagrindinį vaidmenį filme sukuria daugelio akių ir širdžių nuglamonėtas Ryan Gosling, kuriam tenka sąžiningo vyruko vaidmuo, kuris ruošia politines kalbas ir tiki savo kandidatu, jog jis yra doras ir sąžiningas žmogus, galįs pakeisti žmonių gyvenimus. Tačiau jam atsiveria akys, kai jis užmezga santykius su 10 metų jaunesne praktikante... Iš esmės tai ilgas politinis filmas, įdomus savo rinkimine kampanija ir nuolatiniu darbu, kurio mes paprastai nematome, nes esame įpratę žvelgti tik į žmones tribūnuose. Kokias paslaptis, ydas ir silpnybes slepia mūsų „dievukai“ irgi nežinome, kartais nežino ir tie, kurie dirba jų naudai ir susitinka kasdien politinėje „virtuvėje“. Gera R. Gosling vaidyba, įdomus charakteris, o ir pati istorija nebanali, tą patį galiu pasakyti apie režisūrą – keistos „elektrinės“ įtampos, pamasintos garso efektais, netrūksta.

Filmą vertą pažiūrėti ir dėl aktorių, ir dėl režisūros, ir dėl pačios istorijos. Tai tikrai nėra itin vertas dėmesio filmas, kuris pakeis jūsų gyvenimą, tačiau galima mėgautis tiesiog gero filmo privalumais. Kai visada daug G. Clooney filmuose pliurpiama, reiktų atkreipti dėmesį į dialogus, nes po pliurpalais nusakoma manipuliacijų esmė. Ne visada mėgstu filmus, kur daug tauškiama, o ypač apie politikus, kur tenka susigaudyti, kas apie ką šnekėjo ir dar įsiminti vardus, kad istorijoje galėtum sudėti visus taškus ant i, tačiau šįkart pakankamai gerai viskas susižiūrėjo.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 67/100

IMDb: 7.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Ieškomiausias žmogus" / "A Most Wanted Man"

Sveiki, skaitytojai,

Filmas „Ieškomiausias žmogus“ (angl. A Most Wanted Men) (2014) buvo tarsi briedis išbėgęs vairuotojui ant greitkelio. Visiškai neketinau žiūrėti ir tiesiog per prievartą pažiūrėjau, nors eilėje laukia šimtai kitų filmų, bet dėl gerai žinomų aktorių kolektyvų negalėjau praleisti, juolab, kad ir visai gerų atsiliepimų buvau girdėjęs.

Paskutiniu metu tiesiog tiršta kriminalinių filmų, ypač susijusių su šnipinėjimu – tiesiog kažkoks gangsterių ir kriminalų filmų atgimimas, kad tiesiog nebespėju visų sužiūrėti, o gal visų ir nereikia, tačiau kažkaip gaila vieną kitą praleisti. Taigi, „Ieškomiausias žmogus“ žadėjo man gerą kriminalinę istoriją, gerus aktorius, gerą režisūrą. Iki tol režisieriaus Anton Corbijn mačiau tik gerai suręstą nespalvotą filmą „Kontrolė“ (2007), kuris paliko gero filmo režisūrine prasme įspūdį, daug kam patiko ir kino gurmanams. „Ieškomiausias žmogus“ šiek tiek holivudiškesnis variantas. Aišku, sukaltas gal ir neprastas scenarijus, tačiau istorijos rėmai gana atpažįstami – Rugsėjo 11 teroro aktas amžiams pakeitė požiūri į Artimųjų Rytų žmones, daugelis kriminalų susiję su neigiamu požiūriu į šiuos emigrantus, o šis filmas būtent apie tai, tiesą sakant, eilinis filmas apie eilinę tą pačią temą tik vis kitokiu rakursu. 

Tiesą sakant, pykau ant filmo gerą pusvalandį, nes jis migdė, neįtraukė, kažkokie bereikšmiai pokalbiai, kažkokia intriga, užuomazgos be rimtesnio sudominimo. Kažkas kažką seka, nori tų beprotiškų pinigų, kažkas kažkuo manipuliuoja ir velniai kokį žaidimą žaidžia, viskas per subtilu, per daug užuominų tokio žanro filmui. Tik filmui įpusėjus ir pradėjus veikti Rachel McAdams kuriamam personažui išties pasidaro įdomiau... Iš esmės filme superiniai aktoriai, tačiau pati istorija atsiveria tik po kažkokios sunkios klampynės. Tiesą sakant, visuma lyg ir esu patenkintas, tačiau etapai, dėliojant istoriją, buvo nelengvi. Mano galva, yra ir geresnių tokio tipažo istorijų, tačiau būtent dėl ilgos slinkimo prie intrigos, filmas tampa lyg ir šioks toks kitoks, nei visi, tačiau klausimas, ar tai Jums patiks? Tai jau skonio reikalas.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 73/100

IMDb: 6.8

Jūsų Maištingi Siela

Filmas: "Žmogus, pakeitęs viską" / "Moneyball"

Sveiki, skaitytojai,

Dar viena sportinė drama, kuri pavergė pasaulį arba, kitaip sakant, kaip sportinės dramos nusikrato didvyrio iliustracijos ir kuklinasi? Toks filmas man pasirodė „Žmogus, pakeitęs viską“ (angl. Moneyball) (2011), kurį režisavo Bennett Miller. Su šiuo geru režisieriumi pirmą kartą susipažinau pažiūrėjęs „Foxcatcher“ (2014) ir jis mane labai nustebino. Tiesą sakant, to paties tikėjausi ir iš „Žmogus, pakeitęs viską“.

Na, ir neklydau – atpažįstamas režisieriaus braižas, atpažįstama kompozicija, daug emocionalių plepalų, kuriuose ryškėja veikėjų charakteriai – jų trūkumai ir stiprybės, nevengiama problemos kasdieniškumo įspūdžio, gilios egzistencinės herojų duobės, kai norima „uždaryti“ duris karjerai. Tai netipinė sportinė drama, bet lėta, vietomis kai kam gali pasirodyti nuobodi ir vangi istorija, tačiau tame lėtame melancholijos ir sportinio biznio versle yra kažkas to, ką režisieriui pavyksta išgauti – savitai išgaubtą pasaulį. Neslėpsiu, kad „Foxcatcher“ man labiau patiko, gal dėl to, kad pamačiau pirmiau nei šį filmą, gal dėl aktorių grimo ir dar didesnio melancholinio gylio. Režisierius nesibodi režisuoti sporto istoriją perrašiusias asmenybes – tai jis daro itin gerai ir užtikrintai.

Žinoma, didžiausia šio filmo legenda yra Brad Pitt, kuris lyg ir perrašė paties Holivudo istoriją, negaudamas „Oskaro“ ir, kažin, ar besukurs vaidmenų šiam apdovanojimui pelnyti – nominacijai, galbūt. Jo indėlis į šį filmą didelis ir geras, bet ne toks stulbinantis, kokį mes matome aktorių komandą filme „Foxcatcher“. Visgi filmas geras, savaip lėtai įtraukiantis į sporto pasaulio užkulisius, kur sportininkai tarp komandos kampanijų pardavinėjami kaip jūrų kiaulytės, skamba nešvariai, bet taip jau yra. Stebino herojaus užsispyrimas ir inovacinis mąstymas sporto atrankos strategijose – juk paimta iš realaus gyvenimo ir panašu į nesumeluotą kuklųjį didvyrį. Pasibaigus filmui, taip ir neaišku, ko reikėjo daugiau: ar kitokio mąstymo stimulą, ar prigimtinių savybių herojui pakeisti viską? Bet galbūt ir lemtingo atsitiktinumo.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 87/100

IMDb: 7.6

Jūsų Maištinga Siela