Kultūros savaitraštis "Literatūra ir menas" Nr. 45 (3641), 2017 gruodžio 8 d.

Sveiki,

Nauja savaitė – naujas Literatūra ir menas numeris, ant kurio viršelio šįkart puikuojasi F. Kafkos romano motyvais sukurto baleto „Procesas“ scena. Apie šį baletą aprašo net dvi korespondentės, tačiau perskaičiau tik Jūratės Visockaitės recenziją (S. Aleksijevič ir F. Kafka scenoje), kadangi norėjau daugiau sužinoti apie A. Aleksijevič Nekrošiaus pasaulyje. Visgi supratau vieną: geriau jau vienąkart pamatyti, negu perskaityti dešimt recenzijų apie teatrą. Šiuo atveju labiau sudomino Cinkas (Zn), kadangi teko „prisiliesti“ prie A. Aleksijevič kūrybos. Pati recenzentė gana skeptiškai vertina spektaklį, nes recenzija veikiau lyginamoji kritika tarp skirtingų medijų, kurios atskaitos taškas visgi yra baltarusių rašytojos polifonija, kurios, kaip galima suprasti, J. Visockaitė ir pasigenda labiausiai spektaklyje.

Vienas įdomiausių šio numerio straipsnių –  Vilmos Mosteikienės verstas pašnekesys su A. Reckwitzu apie politines ir kultūrines permainas XX-XIX a. Interviu įdomus savo aktualiais pjūviais, naujų sąvokų apie vidurinę naująją klasę, kurioje atsiranda naujausių laikų žmogus: išsilavinęs, savo sveikata ir kūnu besirūpinantis žmogus, kurio didžiausias uždavinys – išskirtinai realizuoti save. Kaip atvarą šiam kosmopilitiniam žmogui ima formuotis nacionalistinė dešiniųjų politika, kuri iš esmės beveik laimi visoje Europoje, išskyrus Prancūzijoje... Dėmesio vertas straipsnis, nubrėžiantis naują žiūros tašką.

Kitas dėmesio vertas straipsnis – Francesco M. Cataluccio Černobylis, kurį išvertė Toma Gudelytė. Straipsnio autorius keliauja į Černobylio žemes ir dokumentiškai aprašo įspūdžius. Literatūra kiek primenanti S Aleksijevič dokumentiką, tačiau čia svarbiausia lieka ne žmogus, bet tikriausiai globalaus ir saugaus pasaulio nebuvimas didžiulės katastrofos fone. Ir visgi mano vaizduotėje labiausiai be tos milžiniškos radiacijos ir armijos negimusių kūdikių buvo matavusios milžinės juodos žuvys, kurios gyvena užtvenktose Perpetės vandenyse.

Laimantas Jonušys pratęsia amžiną VLLK kovą už kalbos švarinimą. Jo aktualus straipsnis iš esmės skirtas tiems forumuose ūžiantiems neišmanėliams anarchistams, kurie veikia iš savo politinės inercijos, nei žiūrėdami kalbos laisvumo. Pavyzdžiais iliustruodamas savo pamąstymus, straipsnio autorius iš esmės gina elitinę lietuvių kalbą, kuri turi turėti savo vadžias, nes be televizinės žargoniškos kalbėsenos visgi dar rašomos ir mokslinės knygos, ir aktualioji informacija, kurioms gyvybiškai svarbios kalbos grynumo ribos.

Antanas Sheshi apžvelgia net tris knygas, kurias tikriausiai niekada neskaitysiu, nes paprasčiausiai nebelieka laiko ir aktualūs jau kiti autoriai, bet iš viso to, ką jis apžvelgia Neša tulpę pelikanas: lietuvių poetai vaikams (Tyto alba), Dr. Kvadratas. Greimas ir jo semiotika („Aukso žuvys“), Kelias į Laumes („Kauko laiptai“). Pagalvojau: vaje, kaip priviso naujų negirdėtų ir nematytų leidyklų. Iš kur tokioje neskaitančioje tautoje, kur kasmet vis kas nors leidyboje bankrutuoja vis dar randasi ambicingų, kurie gali konkuruoti su Alma littera ir kitomis jau ne dešimtį metų ir savo vardą turinčiomis komercinėmis leidyklomis?

Kaip Vytautas Lansbergis nepažiūrės rusiško filmo, kuris įkūnija absoliučiai rusišką kasdienybę? Žinoma, per rusišką politikos prizmę. Tiesą sakant, supratau, kad geriau pačiam pažiūrėti filmą, nei bandyti suprasti iš recenzijos, kas toji Rusija. O kas toji Lietuva – Veryga, Petrauskienė ir Co?

Pavel Basinskij Levas Levo šešėlyje pasakoja apie rusų tautos didįjį rašytojo giminę – tėvo ir sūnaus, augusio didingo tėvo šešėlyje. Įdomiausia, kad ištrauka iliustruoja tuos tamsius europietiškus filmus apie puritoniškus laikus, kai tėvai pririšdavo paauglius, kad šie naktimis nesimasturbuotų po patalais. L. Tolstojus didžios moralės žmogus iš esmės „pjudėsi“ su sūnumi iš po savojo šešėlio įvairiais moralės klausimais, bet labiausiai seksualiniais – ištrauką vertė Jūratė Visockaitė.

Dalia Juodakytė toliau publikuoja Hedonisto užrašai (V) dalis, kurios atitinka standartinį lietuvių literatūros pasakotoją: ironišką, cinišką, apie savo užpakalį besisukantį pasakotoją, kuriam kur kas svarbiau už pajuokimą ir ironiją yra „parodyti save“ kaip unikalų ir savikritišką žmogų. Tekstas – lengvas, ironiškas, pasakotojas – vyras, kuris nepraleidžia lengvabūdiškumo seksualine prasme ir taiklių lepių sentencijas primenančių sakinių „tritaškių“, kad galutinai pritrauktų skaitytoją, bet labiausiai man patiko pieštuko ir popieriaus filosofija. Gal dėl to, viso numerio citata būtų iš šios publikacijos: „Geros širdies kvailiai yra vienintelė kvailių rūšis, ant kurios negaliu pykti“ (p. 33).

Super nusipelnęs lenkų poetas Bohdan Zadura, kurio eilėraščius išvertė Antanas A. Jonynas pasirodė gana vidutiniškai, kažin ko juose neaptikau, kas virpėtų, kaip ir Vytauto Rubavičiaus vaikystės sėklytėje. Tiesiog negyva, proziška ir trumpalaikė lyrika – sorry (liet. „atsiprašau“), švelniai tariant, „neužkabino“.

Tiek blusų šiame kafkiškame procese.

Jūsų Maištinga Siela 

Šios dienos daina: Dua Lipa - "New Rules" [žodžiai / lyrics]

Sveiki,

Kaip pirmą kartą išgirdau ir pamačiau Dua Lipos dainą „New Rules“ – juokiausi kone iki ašarų, net cypiau: kaip paaugliai gali žiūrėti tokį absurdišką vaizdo klipą? Kur merginos susikimba rankomis ir stumdo vieną kitą nuo telefono prie vonios kambario durų ir viena kitą kontroliuoja. Tokius vaizdo klipus juk kuria, nebent lietuviai, nes trūksta pinigų ir gerų idėjų, tačiau, kaip dažniausiai būna, į ką spjaunu, po to geriu.

Iš kur ta Dua Lipa? Nauja žvaigždė gimė 1995 metais Londone tėvo iš Kosovo ir motinos albanės šeimoje. Tikriausiai tėvas dainininkas ir įdiegė pomėgį dainuoti, o vaikystės dievaičiai Pink Ir N. Furtado irgi turėjo įtakos. Atlikėja savo karjerą pradėjo 14 metų kaip modelis, tačiau greit sulaukusi palaikymo pasuko į muzikos industriją. Jos singlas „New Rules“ (liet. Naujos taisyklės) tapo vienu didžiausiu atlikėjos hitu. Amerikoje šis singlas tapo auksiniu su 100 tūkstančiu pardavimu (kol kas duomenis neatnaujinti), po dukart platininiu tapo Švedijoje ir Australijoje. Nors Billboard reitinge aukščiausią vietą pasiekė tik 20, singlas Europoje buvo kur kas sėkmingesnis ir nemažai šalių pasiekę aukščiausią poziciją. Šiandien siūlau pasiklausyti „Naujų taisyklių“.

Žodžiai / Lyrics

"New Rules"

One, one, one...

Talkin' in my sleep at night
Makin' myself crazy
(Out of my mind, out of my mind)
Wrote it down and read it out
Hopin' it would save me
(Too many times, too many times)
My love, he makes me feel like nobody else
Nobody else
But my love, he doesn't love me, so I tell myself
I tell myself

One, don't pick up the phone
You know he's only calling 'cause he's drunk and alone
Two, don't let him in
You'll have to kick him out again
Three, don't be his friend
You know you're gonna wake up in his bed in the morning
And if you're under him, you ain't getting over him

I got new rules, I count 'em
I got new rules, I count 'em
I gotta tell them to myself
I got new rules, I count 'em
I gotta tell them to myself

I keep pushin' forwards, but he keeps pullin' me backwards
(Nowhere to turn) no way
(Nowhere to turn) no
Now I'm standing back from it, I finally see the pattern
(I never learn, I never learn)
But my love, he doesn't love me, so I tell myself
I tell myself
I do, I do, I do

One, don't pick up the phone
You know he's only calling 'cause he's drunk and alone
Two, don't let him in
You'll have to kick him out again
Three, don't be his friend
You know you're gonna wake up in his bed in the morning
And if you're under him, you ain't getting over him

I got new rules, I count 'em
I got new rules, I count 'em
I gotta tell them to myself
I got new rules, I count 'em
I gotta tell them to myself

Practice makes perfect
I'm still tryna' learn it by heart
(I got new rules, I count 'em)
Eat, sleep, and breathe it
Rehearse and repeat it, 'cause I
(I got new, I got new, I...)

One, don't pick up the phone
You know he's only calling 'cause he's drunk and alone
Two, don't let him in
You'll have to kick him out again
Three, don't be his friend
You know you're gonna wake up in his bed in the morning
And if you're under him, you ain't getting over him

I got new rules, I count 'em
I got new rules, I count 'em
(Oh, whoa-oh)
I gotta tell them to myself
I got new rules, I count 'em
(Baby, you know I count 'em)
I gotta tell them to myself

Don't let him in, don't let him in
Don't, don't, don't, don't
Don't be his friend, don't be his friend
Don't, don't, don't, don't
Don't let him in, don't let him in
Don't, don't, don't, don't
Don't be his friend, don't be his friend
Don't, don't, don't, don't
You gettin' over him

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Sekso abėcėlė" / "The To Do List"

Sveiki,

Dieve švenčiausias, nepamenu, kada žiūrėjau tokią lėkštą komediją kaip „Sekso abėcėlė“ (angl. The To Do List) (2013). Net buvau pamiršęs, kad egzistuoja tokia plati bukų filmų rinka, tą man visai neseniai priminė LNK televizija, kuri ir parodė, kad po vidurnakčio visgi jau niekas neberodo erotikos tėveliams, bet rodo mokyklinio tipažo lėkštas komedijas apie antrą galą.

Gerai, nereikia tikriausiai „stumti“ ant tokių filmų. Siužetas gal ir „visai nieko“: paauglė su dviem lūzerėm draugėm trinasi aplink baseiną ir uždarbiauja, svajodamos prarasti nekaltybę. Spokso į pasportavusį vaikiną ir seilėjasi, rašydamos mergaitiškus dienoraščius, bet iš esmės nori gerai ir skaniai pasidulkinti. Beveik kiekvienas „bajeris“ yra susijęs su seksualiniu niuansu, todėl filmas absoliučiai užtvindytas amerikietiškojo komedijos žanro lėkštybėmis. Būtų ne tiek graudu, jeigu aktorė bent 15 metų neatrodo vyresnė už savo įkūnijamą personažą, tad nei čia realumo, nei čia kažin kokio įspūdžio nepavadinsi ir komedija ima panašėti į teatralizuotų situacijų (iš serijos „Dviračio žinios“) farsą, kur kiekvienas kadras tampa tiesiog absurdu.

Ir žinokite, juokiausi, tikrai juokiausi iš filmo siauraprotiškumo, situacijų nebuvimu ir paaugliška, primityvia pateiktimi apie ananasų skonio spermą ir senamadiškai (ak, kaip netikėta!) nusmukusias liemenėles baseine.

Mano įvertinimas: 2/10

Kritikų vidurkis: 61/100

IMDb: 5.8

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Imagine Dragons - "Demons" [žodžiai / lyrics]

Sveiki,

Šiandien vėl svečiuojasi alternatyviojo roko grupė „Imagine Dragons“ su daina „Demons“, kuri buvo įtraukta į jų debiutinį albumą „Night Visions“. Daina iškart tapo pastebėta dėl savo kiek gal paaugliško skambesio, bet užvedančio „ant“ šviesaus roko. Ši daina buvo antra pagal populiarumą po „Radioactive“ – abu singlai susilaukė didelės komercinės sėkmės.

„Demons“ vien JAV-ose tapo penkiskart platininiu su daugiau nei 5 milijonų singlo pardavimu. Latvijoje ir Kanadoje daina užėmė pirmąsias pozicijas, taip pat daugelyje šalių užėmė labai aukštas klausymo pozicijas ir nuraškė ne vieną platininį pardavimo sertifikatą.

Kol kas pas mane iš JAV keliauja vinilinė plokštelė „Night Visions“, siūlau paklausyti šios lengvai „kabinančios“ dainos:

Žodžiai / Lyrics

"Demons"

When the days are cold
And the cards all fold
And the saints we see
Are all made of gold

When your dreams all fail
And the ones we hail
Are the worst of all
And the blood's run stale

I wanna hide the truth
I wanna shelter you
But with the beast inside
There's nowhere we can hide

No matter what we breed
We still are made of greed
This is my kingdom come
This is my kingdom come

When you feel my heat
Look into my eyes
It's where my demons hide
It's where my demons hide
Don't get too close
It's dark inside
It's where my demons hide
It's where my demons hide

At the curtain's call
It's the last of all
When the lights fade out
All the sinners crawl

So they dug your grave
And the masquerade
Will come calling out
At the mess you made

Don't wanna let you down
But I am hell bound
Though this is all for you
Don't wanna hide the truth

No matter what we breed
We still are made of greed
This is my kingdom come
This is my kingdom come

When you feel my heat
Look into my eyes
It's where my demons hide
It's where my demons hide
Don't get too close
It's dark inside
It's where my demons hide
It's where my demons hide

They say it's what you make
I say it's up to fate
It's woven in my soul
I need to let you go

Your eyes, they shine so bright
I wanna save that light
I can't escape this now
Unless you show me how

When you feel my heat
Look into my eyes
It's where my demons hide
It's where my demons hide
Don't get too close
It's dark inside
It's where my demons hide
It's where my demons hide

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos nuotrauka: R. Pociaus karikatūra apie Kauno ambicijas ir Lukiškių paminklą

Sveiki,

Šios dienos nuotrauka – R. Pociaus karikatūra, kuri tikriausiai apibūdina amžinai susiskaldžiusią Lietuvą. Šįkart dėl Lukiškių aikštės paminklo.

Tiesiog perfrazuosiu vieno feisbukiečio komentarą: normalioje demokratinėje valstybėje žmonės nubalsuoja ir priima daugumos nuosprendį, išsigimusioje posovietinėje valstybėje dauguma nubalsuoja, o visgi nusprendžia valdžia.

Tiesą sakant, man absoliučiai nerūpi, koks paminklas turi ten stovėti, tačiau iš tokios tuštybių mugės išsirutulioja kažin koks atseit labai jau svarbus rezonansas. Jis svarbus tik tiek, kiek demaskuoja „išsivysčiusią“ lietuvių visuomenę kaip visuomenę, slystančią paviršiumi. Kaip antai amžinas Kauno kompleksas dėl to, kad jis yra Kaunas, o ne Vilnius. Kol Vilnius darosi viską sau ir tik dėl savęs, kai tuo tarpu Kaunas visuomet turi jausti kažin kokią idėjinę konkurenciją – jau gi „užsiplėšė“ pastatyti netgi du Vyčio paminklus gigantus! Atseit, kol Vilnius neapsisprendžia, Kaunas šauna į kosmosą dvigubu greičiu... Šauna į bereikšmį taikinį bergždžioje konkurencijos erdvėje, kuri veikiau panaši į reikalą iš principo.

Kaip ir kasmetinės kalėdinių eglučių kovos, taip ir Vytis toliau ne vienija, o kiršina Lietuvą, užleisdamas vietą tuštybei ir iš esmės kaip visada paslėpdamas kitas, kur kas svarbesnes problemas: emigraciją, socialinę atskirtį, mažus atlyginimus, žmogaus teises...

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Pink - "Whatever You Want" [žodžiai / lyrics]

Sveiki,

Vos tik pasirodęs Pink naujasis solo albumas „Beautiful Trauma“ pasaulyje daug kur ėmė ir debiutavo topų viršūnėse. Regis, grįžusi atlikėja iš antrosios motinystės atostogų turi ką pasakyti savo gerbėjams ir negerbėjams. Tiesą sakant, Pink patinka daugeliui dėl to, kad ji iš esmės pop atlikėja su nestandartiniais fiziniais parametrais ir dažniau scenoje ir gyvenime primena ne ant „kablų“ vaikščiojančią divą, o veikiau berniokišką padaužą. Ji visada tokia buvo, tikriausiai tokia ir išliks.

Jos daina „Whatever You Want“ kol kas nėra joks singlas, tai antroji daina, kurią atlikėja paskelbė viešai savo Youtube kanale prieš pasirodant albumui, tačiau kol kas nesukurtas nei vaizdo klipas, nei kažkaip kitaip plėtojama šios dainos reklaminė kampanija. Iš esmės dainos net nepastebėjau, kol neįsigijęs vinilinės plokštelės. Skaniai man klausėsi šioji daina – melodinga, įsimenanti ir kažkaip norisi vėl ir vėl klausytis. Praklausęs kelis sykius albumą, galiu pasakyti, kad tai viena geriausių albumo kūrinių, tad šiandien dalijuosi juo su jumis. Gero klausymo!

Žodžiai / Lyrics

"Whatever You Want"

Okay
(So)

Running like a dog
Fighting like a bitch too much
And you just can't stand it, baby
Even when I fall
You don't seem to give two shits
'Cause you're just too cool, baby
We could have it all
Neither one of us would budge
'Cause we can't be wrong, baby
Folding up your arms, closing up your heart

I know, I know, I know you think it's me
'Cause I want it all
I know, I know, I know, I know you see
Do we gotta talk
No you know, you know, you know we must believe
Or fall apart

I feel like our ship's going down tonight
But it's always darkest before the light
And that's enough for me to try
Whatever you want
Whatever you need
Whatever you do, ah-ah-ah
Even if I say that it's over now
Even if we want to move on somehow
And just like that we come alive
Whatever you want
Whatever you need
Whatever you do, ah-ah-ah

Trying to get a breath
Thinkin' 'bout the time you said that I was your heart, baby
Trynna understand how a grown man goes on without a body part, baby
I could walk away
I could always cash my chips and I'd be okay, baby
I would be okay, and you might be okay

Oh, I know, I know, I know you think it's me
'Cause you want it all
I know, I know, I know, I know you see
Do we gotta talk
No you know, you know, you know you must believe
You're enough for me

I feel like our ship's going down tonight
But it's always darkest before the light
And that's enough for me to try
Whatever you want
Whatever you need
Whatever you do, ah-ah-ah
Even if I say that it's over now
Even if we want to move on somehow
And just like that we come alive
Whatever you want
Whatever you need
Whatever you do

Whoever said that love was sweet
(Drank a little too much whiskey, baby)
Whoever said that life was easy
(Never lived anywhere near me)
I wouldn't change a thing
'Cause you're the one I wanna sink with

I feel like our ship's going down tonight
But it's always darkest before the light
And that's enough

Even if I say that it's over now
Even if we want to move on somehow
And just like that we come alive
Whatever you want
Whatever you need
Whatever you do, ah-ah-ah
Whatever you want
Whatever you need
Whatever you do, oh-oh-oh
Whatever you want
Whatever you need
Whatever you do, ah-ah-ah
Whatever you want
Whatever you need
Whatever you do, oh-oh-oh

Jūsų Maištinga Siela

Kultūros savaitraštis "Literatūra ir menas" Nr. 44 (3640), 2017 gruodžio 1 d.

Sveiki,

Šiame Literatūra ir menas numerio viršelyje – Valdas Papievis. Pripažintas lietuvių rašytojas. Manau, kad be reikalo leidinys skiria tiek mažai dėmesio rašytojų portretams viršelyje. Ne, geriau kokią nusususią krieno šaknį, nei kažką išties įdomaus, šįkart leidinio numeris neprašovė.

Šis numeris labiau orientuotas į lietuvių literatūros savivertę, tą nusako ne vienas publikuotas straipsnis. Kažkodėl pradėjau nuo Donato Petrošiaus skeltinio Kaip pradingsta knygos, kuriame išsakyta labai įdomi pozicija apie lietuvių literatūros ateitį. Įdomiausioji dalis ta, kad Rašytojų sąjungai (LRS) priklauso 370 žmonių ir 250 žmonių jau per 60 metų. Autorius išreiškia pamąstymų, vertų nuogąstavimų dėl lietuvių literatūros tęstinumo, nes dažnas jaunas autorius išleidęs vieną knygą staiga pasitraukia į kitas sferas. Galima sakyti, kad LRS nebe(pa)traukia naujų narių, kurie turėtų sąlygas savo kūrinių tęstinumui, tačiau tai ne LRS kaltė, bet galimybė jaunam žmogui save realizuoti tiesiog patrauklesnėse sferose, o ir rėmimo iš valstybės nesulaukia, nes juk geriau padidinti procentą karinei sferai, nei, neduotudie, kultūrai.

Ramūnas Čičelis Kūrybinis imperatyvas per Algimanto Mackaus atvejį brėžia įdomų imperatyvinį lietuvių literatūros suvokimą. Man, kaip simpatizuojančiam A. Mackaus poezijai, svarbu suprasti autoritetų praradimo ir gyvenimo tęstinumo tendenciją. Panašia tema tęsia Aistė Kučinskienė straipsnyje Kas ta pasaulio literatūra ir ar mes – taip pat pasaulis? Autorė remdamasi savo tarpkultūrine patirtimi gretina lietuvių rašytojų klasikus (H. Radauską,  Maironį, J. Aistį ir t. t.) su ispanakalbių šalių klasikais, atrasdama ne tik bendras temines sąsajas, bet ir jausenų bei stiliaus tapatumų, taip pabrėždama mintį, kad lietuvių literatūra seniai yra pasaulinė ir tik patys lietuviai jaučiasi literatūroje nevisaverčiai dėl nacionalinių kontekstinių niuansų savo literatūroje. Tokiu straipsniu, manau, galima remtis kokiam dvyliktokam, kuris rašys rašinį, tarkim, apie mokyklinės kūrinių programos pokyčius.

Knygų prese Lina Ožeraitytė Vyrai ir moterys apžvelgia du autorius iš Azijos – Han Kang ir Haruki Murakami. H. Kang Vegetarę jau esu seniai sudorojęs ir ryškesnio įspūdžio kaip kūrinys visgi nepaliko, tad nelabai ši recenzija mane jaudino, kur kas įdomiau atrodė H, Murakami, kurio kūryba dar vis laukia mano knygų lentynoje. Nuostabu, kaip japonai pernelyg nesidomi šiuo autoriumi, o mes, vakariečiai, tiesiog graibstome jo knygas kaip bandeles. Tiesa, kaip ir buvo galima numanyti, jo išverstos debiutinės knygelės neprilygsta didžiausiems autoriaus kūriniams ir recenzentė tą paliudijo.

Jeigu Patricijos Šmit eilėraštis Baltas triušis turėjo mane sujaudinti, tai labai apsirikote – nė kiek nepaveikė karo apsuptyje pasilikęs triušiukas, tačiau interviu su Arkadijumi Babčenka apie Čečėnijos ir Gruzijos karus su Rusija išties jaudino. Primina S. Aleksijevič dokumentiką, tie karo liudijimai iš pirmųjų lūpų tiesiog „pribaigia“ skaitytoją, kad net imi ir atsikvošėji, jog už lango lijęs šešis mėnesius lietus visai gražus ir nereikia čia kasdien burbėti dėl skėčio, kai kitose situacijose, kur tavęs šią akimirką nėra, vyksta skaudus nužmogėjimas.

Jau norėjau mesti skaitymus į šalį, bet „ant durniaus“, sakau, bent užmesiu į pirmas eilutes Mariaus Povilo Elijo Martynenko poezijos absoliučiai nykiu ir neviliojančiu pavadinimu Kontracepcija. Gerai, pavadinimas šūdinas, bet kažkaip įsiskaičiau lyg kokią literatūrinę esė apie subjekto patirtis Briuselyje su transvestitu ir nuolatiniu klausimu „o ką aš čia veikiu?“, kuris šiek tiek mane patį išjudino, nes pradėjau galvoti, o kada aš pats nustojau taip save kankinti tuo klausimu? Matyt, tai galioja iki trisdešimtmečio, o po to, kai liaujasi šie iš esmės beprasmiai klausimai, imi ir pradedi tiesiog gyventi. Martynenko, džiugu, kad atsako į šį klausimą ir man nekyla kitų klausimų, tad jo kontracepcija išties gera ir gal net norėčiau įsigyti būsimą knygą.

Jūsų Maištinga Siela