Sveiki mielieji, šiandien noriu pakalbėti apie mūsų visų motiną maitintoją – „Maxsimą“. Puta madrė. Ši tema išsirutuliojo mano galvoje, kai pas mane vienas draugelis perinstalino kompiuterį. Tada mes visai rimtai, o gal ir kvailai juokėmės iš Juozo Statkevičiaus knygos „Mados kirtis“. Ten Juozukas rašo, kad neva gatvėmis kaip tikros gulbės, karalienės plaukia puošnios moterys, vilkėdamos prabangiais, žodžiu, neeiliniais kailiniais, avėdamos nuostabiais batais, mūvėdamos baltomis pirštinaitėmis, o jau skrybėlaitės gražumas, virsk tu nors iš kojų. Ir spėkit, ką ji nešasi rankoje? Rankinuką? Neapsirikite. Ji nešasi celofaninį „Maxsimos“ maišelį! Ir aš pagalvojau, kad mūsų vargani arba labai turtingi gyvenimai tiesiog paskutinį šį dešimtmetį yra iki gyvo kraujo priklausomi nuo šio chroniško prekybos centro tinklo. Dar draugelis po to juokavo: „Spėk, ką kiekvienas žmogus nuo 18-70 metų nors kartą laikė savo rankoje?“ Ne, tai ne pinigai, -ogi, „Maxsimos“ maišelį! Gal skamba makabriškai, bet tokia - tiesa. „Maxsima – apie viską pagalvota“. Taip ir skamba šis šūkis nardant po milžiniškas šio prekybos centro plantacijas, ieškant vieno ar kito reikalingo pirkinio. Maxsima sutraukia didžiąją dalį Lietuvos pirkėjų, kadangi, savo parduotuvių yra priperėję už kiekvieno kampo ir siūlo, pripažinkim, tikrai žemas kainas, todėl vilioja savo pirkėjus vėl ir vėl lankytis jų centruose ir visai nesvarbu, kad prie tavo namų galbūt liūdnai stūkso pustuštė „Rimi“, „Iki“ arba „Norfa“, juk geriau lėkti į „Maxsimą“. Iš tikrųjų išėjus pas mane į gatvę, nieko daugiau ir nepamatysi, tik žmones, kurie kaip vergai surakinti vienomis grandinėmis traukia iš prekybos centro su pilnomis terbomis iš „Maxsimos“. Nesiginsiu, čia aš nei peikiu, nei giriu šiuos tinklus, juk pats noriai naudojuosi „Maxsimos“ teikiamomis paslaugomis, tiesiog noriu atkreipti dėmesį, kokį įtaką mūsų gyvenime daro motina „Maxsima“. Net nežinau su kuo tai sulyginti. Gal su „visagalio“ Googl‘io paslaugomis interneto platybėse? Bet retas žmogus susimąsto, kokią titanišką priklausomybę turi nuo „Maxsimos“ ir kaip instinktyviai pasiunta, kai prekybos centras nusprendžia nedirbti vieną dieną, tada prieš tai, kaip prieš karą, prisiperka tiek produkto, kad užtektų iškelti geras, riebias lietuviškas vestuves. O žiūrėk, po dviejų dienų, jis vėl čiuožia į „Maxsima“ apsipirkti. Bijau, kad dar koks dešimtmetis ir mes visi nutuksime nuo šio gero gyvenimo kaip eiliniai amerikiečiais šlamšdami „maksimines“ mišraines, vištas, bandeles ir kitus šio stebuklo gaminius. Jau nebekalbu apie beribes „Maxsimos“ pasiūlos galimybes, štai, artėja mokyklinių prekių invazija ir mes jau viena akimi kaip išprotėję žvalgomės, kas ką pirksime. „Maxsimos“ lentynos jau lūžta. Juokingiausia, kad šis lietuvių tinklas yra įsikūręs Lietuvoje, bet jau atidarinėja savo begalinius prekybos centrus – Latvijoje, Estijoje ir net Bulgarijoje! Šis prekybos tinklas į mūsų šalies iždus suneša jau net ne milijonus, o gal net milijardą. Už visus mokesčius „Maxsima“ valstybei moka milijardines sumas, bet „Maxsimos“ savininkams toli gražu šito negana, todėl dar prisidėjo ir prie LEO LT (Lietuvos elektros organizacija) kuri kaip išmanydama siekė monopolijos, kad galėtų diktuoti savo nustatytas beprotiškas kainas ir krautis kapitalą. Bet nė velnio, nes Grybauskaitė tai iš karto pastebėjo ir sako: „taip nebus, reikia išardyti, kad ir kiek dabar tai kainuotų“. Bet štai, ką dabar gali padaryti „maxsimos“ savininkai. Savo prekybos tinklus užregistruoti kitoje šalyje ir ten perkelti savo įmonę. Ne, tai nereiškia, kad nebeliks mūsų numylėtų ir nučiūčiuotų prekybcentrių, bet registruota kitoje šalyje įmonė nebeturės teisės mokėti tokius mokesčius Lietuvai ir visi „Maxsimos“ mokesčiai byrės į kitos šalies biudžetą, net nereikia pagalvoti, kokias šalies iždo skyles užkemša „maxsimos“ mokesčiai. Dabar kaip tik baiminamasi dėl šio keršto, bet tikriausiai taip nenutiks. Iš tikrųjų kaip bepažvelgsi visi jau esame surišti su ta pačia „Maxsiminiu“ plastmasine terba ir nesvarbu ar tu turi tuos prabangius kailinius, ar esi paprastas ūkininkas, kur nors Suvalkijos glūdumoje. Tai tiek šiam kartui, mielieji. Laimės! Laimės! Laimės!
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą