Asmenybės: Ponia Rožė (Rožytė)

Sveiki visi,

Jau seniai knietėjo papasakoti apie tikrai neeilinę Vilniaus, o gal ir viso pasaulio asmenybę. Taip, aš kalbu apie tą pačią, kurią Vilniuje visi kaip „Tėve mūsų“ įvardija labai meiliai ir tik vienu vardu – Rožytė arba Rožele. Tikriausiai niekas nebeįsivaizduoja Vilniaus be Rožytės, žinot, aš taip pat. Rožytė visada buvo senamiesčio sielą, ją visada galėdavai (ir tebegali) pamatyti Didžioje gatvėje, Pilies gatvėje ištiestu delnu prašančios pinigėlių. Kitaip nei daugelis elgetų, ji visada būdavo išskirtinė. Jos veide visada buvo drąsa ir narsa kitaip gyventi. Jau nekalbu apie jos spalvingą aprangą, kuri puošia Vilniaus senamiestį visais metų laikais, tai išskirtinė asmenybė nepritapusi niekur. Keičiasi Vilnius, bet Rožytė visada išliko tokia pati.

Man taip pat teko ne kartą praeiti pro Rožytę, šią pravardę ji gavo iš prieš dešimt ar daugiau metų pasirodžius jos gyvenimo istorijoms spaudoje. Jos vardas buvo minimas kaip Rožytė, nuo to laiko ji ir tapo Rožytė, stilingiausia Lietuvos, o gal ir visos Baltijos elgeta. Kasdien yra šventė, sako Rožytė. Tiesą sakant ją nuo gatvės visai neseniai pakvietė į mados podiumą, kuriame Rožytė pristatinėjo rūbus, bet Rožytė savo žinomumo nesureikšmina, iki šiol jai svarbiausia yra pabendrauti, pabūti su žmonėmis, išgerti kavos.

Mūsų Rožytė gyvena netoli Kaišiadorių, kur kasdien su traukiniu traukia į Vilnių, kad galėtų „puošti“ Vilniaus senamiestį. Prisipažinsiu, gyvenime nebuvau sutikęs tokio žmogaus kaip Rožytė. Nors daugelis turi apie ją kitokią nuomonę, vadina ja įkyria pinigų prašinėtoja, driske, ligone, atsilikusia nuo gyvenimo ir žodžiu visaip, kurie mėgsta teisti, bet nemėgsta, kai juos teisia. Bet yra nemaža žmonių dalis, kurie Vilniaus neįsivaizduoja be Rožytės, tas puikiai atsiskleidžia iš internetinių komentarų, kurie palaiko Rožytę, vadina ją „Vilniaus veidu“, „Senamiesčio siela“. Taip jau likimas lėmė, kad Rožytė ilgą gyvenimą buvo viena, skurdi, bet visada laisva. Neseniai teko per radiją išgirsti jos interviu, buvau šokiruotas, kai išgirdau jos sąmoningą, gražų ir pilną optimizmo balsą. Jokia ji šizofrenikė ar psichė, kaip čia kažkas bandė piršti. Gal ir tiesa, kad kartais ji būna šiurkštoka tiems, kurie pagaili dėl savo paties taupumo pinigėlių, galbūt kartais juos ir apkeikia, bet toks tas gatvės gyvenimas. Ji pasakojo apie sveikatą, gyvenimo džiaugsmą, Vilniaus senamiestį. Aišku, galima sakyti, kad čia ji darosi sau reklamą, esu tikras, kad ne vienas taip ir pamanė, bet tai kas slypėjo už Rožytės žodžių, sklinda iš jos pačios. Tai moteris, kurie niekada savęs neišsižadėjo, pasirinko laisvę užsitraukdama kitų žmonių pašaipą ir neapykantą, tačiau atrasdama ir savus gerbėjus. Žodžiu, pati sau karalienė, kiekviena diena – šventė, bendravimas, gamta ir iš dalies vienatvė. Laisvė visada reikalauja vienatvės, tai jaučiasi, nors ji ir džiaugsmingai kalba apie gyvenimą.

Jau seniai Rožytė gyvena laisvą gyvenimą, kurio tikriausiai daugelis ir nesupras. Žmonės ją mena maždaug nuo 1973 metų. Iš tikrųjų tai žmogus legenda. Ir kokių istorijų nėra tik pasakojama apie Vilniaus Rožytę. Jei atvirai, tai dabar neseniai mirė Brazauskas, savas žmogus ir kažkaip gyvenimas be jo ir toliau tęsiasi, o štai neįsivaizduoju naujienos, jog mirė Rožytė, nes jos pakeisti niekas nebegalėtų. Visiems, kas nors kiek su ja turėjo reikalų, žino, kokia ji žemiška, paprasta, o gal ir atvirkščiai, grubi ir įkyri pinigų prašinėtoja. Rožytė daug kalba apie sveikatą, pati kol kas dideliais sutrikimais nesiskundžia, tačiau neslepia baimės, kad galbūt sveikata ne visada leis „puošti Vilniaus“. Ji niekada nesirodo girta, niekada nebūna murzina, savotiško makiažo, visada kultūringa, šneki, tik tokiu būtu per trisdešimt metų ji užsitarnavo nemažą žmonių pagarbą.

Kaip atsitiko, kad Rožytė pradėjo taip spalvingai ir, anot jos, gražiai rengtis. Pasak jos, spalvos ir rūbai yra dalis gyvenimo, kas gali suteikti džiaugsmo pilkoms dienoms, ji teigia, kad jai smagu atrodyti gražiai, o šitaip rengtis pradėjo, kai „įsimylėjo“ indų filmus, jų ryškius apdarus. Indų filmų įkvėpta, ji sugalvojo, kad nėra prastesnė už juos, todėl nustojo vilkėti tuos pilkus sovietmečio siūlomus rūbus ir ėmė rengtis nepaprastai ryškiai, kol galiausiai susiformavo dabartinis Rožytės stilius. Nieko neprikibsi, Rožytė turi savo stilių, į kurį po šitiek laiko pagaliau atkreipia ir mados pasaulis. Rožytė kur kas daugiau nei elgeta, tai laisvas gyvenimas, savotiškas laisvas gyvenimas, nes kiekvienas laisvę gaudo vis savaip. Ar ne taip? Aišku, pats niekad negirdėjau jos keikiantis, bet sakoma, kad Rožytė gali būti ir su spygliais, o ypač tiems, kurie pašykšti vieno kito lito.

Štai ką apie Rožytę mano internautai, įdomesnes nuomones atrinkau iš įvairių straipsnių komentarų apie Rožytę:

Akvilė

Nuo tarybinių laikų Gedimino prospekte (anksčiau - Lenino) vis prieidavo prašydama smulkių pinigėlų. Tai paskambinti, tai kavai, tai bandelei...Paskutinį kartą vasarą besėdint Čili picerijoje prie lauko staliuko, priėjo ir labai mandagiai paprašė duoti pinigėlių kavai. Daviau 2 Lt. Lbai maloniai, labai gražiai padėkojo - nė kiek neperdėtai, sakyčiau, netgi oriai.Visuomet su ja stengiuosi elgtis pagarbiai, neįžeisti pernelyg dideliu lipšnumus, ar atvirkščiai - atsainumu. To paties sulaukiu ir iš jos. Linkiu jai sveikatos.

Inga

P.Roze savita stiliu tikrai turi. Manes jis nei kiek neerzina, jei ji taip jauciasi gerai. O
del sveikumo ar nesveikumo, apie kuri cia tiek daug diskutuojama, tai kur jo riba???

Nu

bet stebina mane komentatoriu bukaprotiskumas. Gi zmones atsipeikekit, moteriskes isvaizda ir elgesys ryskiai sako, kad kazkas su ja netvarkoj. Koks dar stiliaus savitumas??

Lil

Si moteriske ryskiai sutrikusios psichikos, dar pries desimtmeti apsiskarmalavus, itin ryskiu ''makijazu'' pasirodydavo ir Kaune, visada prasinedavo pinigu, o jei negaudavo- iskoliodavo. Abejoniu, ja pamacius, kad tai nesveikas zmogus - nekyla.Tai kas cia dabar? Pasityciojimas is nesveiko zmogaus?? Ar Lietuviskos mados lygis? SLYKSTU.

Jojo

Prieš dvidešimt metų matydavau Vilnius - Kaunas traukinyje, kaulindavo centų. Mes ją vadinom Aldona. O ji pasirodo - Rozele.

Beje

Prieš 30 m. ji vis stabdydavo jaunus vyrus ir prašydavo pakeisti kapeikas, kad, atseit, paskambintų telefonu automatu.
Amžius daro savo, matyt todėl ji persikvalifikavo, darbar jau pinigų prašo ne tik pas vyrus.
Kelti ją ant pjedestalo nereikėtų, nagalima tyčiotis iš neįgalaus žmogaus

…

Aš apie ją girdėjau šit ką - gyvena Vievyje su serimi. namo veranda prikimšta maišų maišelių su skudurais. Gauna kažkokią pensiją. Kasdien važinėja į Vilnių, ubagauna na ir savaip pramogauja. Būdama jauna medžiodavo vyriškius, pasivaišindavo su jais restorane, po to nusiplaudavo. Tada dar neubagavo. Raibas stilius buvo visada.

Ula

studijavau senuosiuose VU rūmuose, tad Gedimino prospekte dažnai sutikdavau Roželę, tuomet aštuoniolikmetė labai ja stebėdavausi kartu su draugėmis, nes tada niekas taip drąsiai nesirengdavo, o dabar ji tikrai prilygsta dizaineriams. Na, bent jau už drąsą ją verta pagirti, o savitas skonis irgi gerai.

Sima

Moteris kaip moteris, bet del dievo meiles, patvarkykit jai antakius, uzteks jau tos nustebucios rozeles minos!!!

Vilnius

Vilniaus simbolis - Rozele, Kauno - Gintaras Patackas

He

Faina ta roze, primena Vilniu :)

Buu

p. Roželei jau virš 60 metų. Ir klysta tie, kurie galvoja, kad ji rengiasi tai, ką turi. Anaiptol, ji viską suderina. Stebina tai, kaip ji tai padaro.Nors ji elgeta, bet mūsų dizaineriams galėtų būti idėjų, įkvėpimo šaltinis, kuriant rūbus, stilių ir derinant spalvas. Roželė labai originali, tiesiog jaučia madą.Mačiau ją pieš kelias dienas - geros nuotaikos besišysančią...

Taigi

...dar vienas pajuokos objektas- nestabilios psichikos zmogus ( ar nesat girdeje kaip ji koliojas troleibuse?). Ar is musu nori pasisaipyt sio straipsnio autoriai? Tik isivaizduokit kaip atrodytu miestas apsiredes "TAIP STILIONGAI" tokiais skarmalais- karnavalas. NETURI KA RASYT BEI KA IDOMESNIO PARODYT....

!!!

Zmones mieli, pati rozele yra visiskai sveiko proto, vargingai gyvenanti moterele. Taip rengiasi todel, kad atkreiptu i save demesi ir susirinktu pinigeliu. Toks jos gyvenimo budas! Gyvena prie vilniaus, atvaziuoja i sostine, susirenka lita kita...nusiperka bandele ir vaziuoja namo. Ir taip metai is metu. Ji Pilies gatveles simbolis. Ir ne veltui i jos stiliu demesys kreipiamas, ji apie stiliu galvoja, kad itiktu kitiems, butu idomi. Esu milijona kartu su ja kalbejusi apie tai, kartu gerusi kakava.

Anonim

Žinau, kad nemažai kas žavisi litų kaulijančia Vilniaus senamiesčio puošmena Rožyte, bet po to, kai prieš ketverius metus ji mane (jei ką - dar ir kažkelintą mėnesį besilaukiančią) grūmodama kumščiu garsiai apiburnojo - mat nedaviau kokio lito kito - visos mano simpatijos šitai skarmalei išgaravo.

Jūsų Maištinga Siela