2010 m. birželio 17 d., ketvirtadienis

Knygynų euforija

Šiandien vaikščiojau po Vilniaus senamiestį. Jau ne paslaptis, kad beprotiškai įsimylėjau šį miestą, patinka gilintis į jo istoriją, praeinant pro senus pastatus, gera žinoti, koks baronas tame ar tame name gyveno, koks žydas per getą prie kokios sienos buvo sušaudytas... Žinote, užsukau į knygyną, na kur tau į knygyną, į visus septynis knygynus! Ieškojau vienos ypatingos knygos. Pats smagumas yra pati knygos paieška, kada žinai, kad knyga tikrai reta ir įdomi. Gaunasi knygmedžioklė.

Jau tikrai niekur taip gerai nesijaučiu kaip knygyne! Dar nuostabiai jaučiui vaikščiodamas po Antakalnio kapines, ten tokia ramybė ir gera energija užplūsta, kad nebesinori iš kapinių išeiti, bet juk kempingo ar namo nepradėsi ten statyti, žmonės nesupras. Gera žinoti, kad visada yra kapinės, kuriuose esi laukiamas, ironiškai skamba. Tas pats ir su knygynais! Jau nieko nėra geriau už jaukų knygyną, kada grindų danga išmušta kilimu – minkšta ir gera vaikščioti, skamba skoninga gera muzika, o ne kokia pilna reklamų muzikos stotis. Ir, Dieve, knygų kvapas. Puikus, nuostabus knygų kvapas. Nieko nėra skaniau... Regis, esu visai pakvaišęs dėl knygynų. Čia pajuntu, kad knygos niekada nesensta, sensta tik jų popierius.

O jei knygyne įsikūrusi dar ir jauki kavinukė – tai euforija! Knygos pirkimas – tai tikras malonumas, dabar iš dalies galiu suprasti ir pateisinti tas moteris, kurios mėgsta trintis po kitokias parduotuves, tampyti savo pirkinių maišelius, viena po kitos matuotis batų poras, staipytis prieš veidrodžius. Apsipirkinėjimas yra malonumas, kaikuriems kančia, nieko čia nepadarysi.

Taigi Vilniaus senamiestis pilnas knygynų. Neįsivaizduoju miesto be šių jaukių senovinių krautuvėlių. Visada maloniau knygą įsigyti tokioje krautuvėlėje nei prekybcentriuose, čia niekada nebūna eilių, pardavėjos dažniausiai šypsosi (vargšės „maximos“ kasininkės), jos visada paklaus, gal ko ieškote, o jūs naiviai vildamasis ištarsite knygos pavadinimą arba autorių. Ką čia ir bepridursi, tiesiog gera, kai kažkur senamiestyje egzistuoja ištisa knygynų virtinė, negyvų knygų mauzoliejai, kur kiekviena knyga laukia savo skaitytojo prikeldinimo. Juk tik skaitoma knyga iš tikrųjų tampa gyva.

Jūsų Maištinga Siela

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą